Mieli broliai kunigystėje, brangūs tikintieji,

šių metų spalio mėnesį Bažnyčia iškilmingai užbaigė metus, skirtus Eucharistijai, kuri yra didi Dievo dovana, stiprinanti ir auginanti Bažnyčią. Ji tarsi alyva žibinte maitina kiekvieno Bažnyčios nario širdyje tikėjimo, vilties ir meilės šviesą. Pabrėždamas Eucharistijos svarbą Bažnyčios gyvenime, Popiežius Jonas Paulius II pontifikato pabaigoje paskelbė encikliką, kuri tiek savo pirmaisiais žodžiais, tiek ir visu turiniu skelbia, kad Bažnyčia gyvena Eucharistija (plg. Ecclesia de Eucharistia 1).

Tą patvirtino ir paskutinis reikšmingas Visuotinės Bažnyčios Eucharistinių metų akcentas – spalio mėnesį Vatikane vykęs Vyskupų sinodas, kurio temą parinko dar Popiežius Jonas Paulius II. Sinodo metu vyskupai iš viso pasaulio mąstė apie Eucharistiją kaip Bažnyčios gyvenimo bei misijos šaltinį ir viršūnę.

Eucharistiniai metai baigėsi, tačiau iki laikų pabaigos tęsis Eucharistijos šventimas Bažnyčioje, kurį ji nuolat puoselėja įvairiais būdais. Vienas iš jų – Eucharistinis kongresas. Šiemet jis buvo surengtas Telšių vyskupijoje, Švėkšnoje. Vilkaviškio vyskupijoje yra vykę trys tokios iškilmės: pirmoji – 1931 m. Vilkaviškyje, antroji – 1935 m. Marijampolėje ir trečioji – 1993 m., jau Lietuvai atgavus nepriklausomybę, taip pat Marijampolėje.

Dar nesibaigus Eucharistiniams metams, vyskupijos Kunigų taryba vienbalsiai pritarė idėjai kitų metų vasarą surengti IV Vilkaviškio vyskupijos Eucharistinį kongresą. Pasiruošimu jam pratęsime Eucharistinius metus mūsų vyskupijoje. Tebūna tai svarbiausias jos gyvenimo prioritetas. Lapkričio 27 d. prasidėsiančiu Adventu kartu su visa Bažnyčia įžengę į Kalėdų laukimą, pradėkime ir mūsų kelionę į vyskupijos Eucharistinį kongresą. Kaip Adventas yra džiugaus ir viltingo, o tuo pačiu ir įpareigojančio laukimo laikotarpis, taip ir mūsų ruošimasis šiam iškiliam įvykiui tegul apjungia tiek ir nuoširdų triūsą, tiek ir dvasinio atsinaujinimo troškimą bei džiaugsmą.

IV Vilkaviškio vyskupijos Eucharistinis kongresas įvyks 2006 m. birželio 10–11 dienomis Vilkaviškyje. Labai svarbus kiekvienas pasiruošimo žingsnis. Kad pasirengimas apimtų visas vyskupijos parapijas, skatinu, kad iki kongreso įvyktų Eucharistijos dienos kiekvienoje parapijoje bei Eucharistiniai kongresai kiekviename dekanate.

Įsijunkime visi į šią dvasinę kelionę: kiekvienas tikintysis, kiekviena parapija ir bendruomenė, kiekvienas dekanatas, visa Vilkaviškio vyskupija. Svarbu ne tik mūsų pastangos, padedant organizuoti kongresą ir į jį vedančius renginius, bet visų pirma mūsų vienybės su Jėzumi atnaujinimas, gilesnis tikėjimo slėpinių įsisąmoninimas, bendruomeniškumo stiprinimas.

Pasirengimą vyskupijos Eucharistiniam kongresui tegul lydi šie Jėzaus žodžiai, kuriais Jis, padovanojęs mums patį save Eucharistijoje, prisistato: „Aš esu gyvybės duona“ (Jn 6, 35).

Gimę žmonėmis, kūno jėgas palaikome kasdiene duona. Per Krikštą gimę Dievo vaikais, šią dvasinę gyvybę palaikome, klausydamiesi Šventojo Rašto. Dievo vaiko gyvenimą mumyse taip pat palaiko Eucharistija – kiekvieno sekmadienio šventosios Mišios ir Komunija.

Gimę žmonėmis, augame ir skleidžiamės bendruomenėje. Per Krikštą gimę krikščionimis, taip pat augame bendruomenėje, kuri kas sekmadienį kaip šeima buriasi prie vieno Dievo žodžio ir Kūno stalo.

Jėzaus žodžiai „Aš esu gyvybės duona“ mus visus įpareigoja. Todėl brolius kunigus nuoširdžiai raginu iki dekanato kongreso pravesti eucharistinių katechezių, susietų su sekmadienio Mišiomis, ciklą. Juo tikintieji tebūna iš naujo supažindinti su Eucharistija, jos šventimo ir atskirų veiksmų, ženklų, žodžių turtinga prasme, sąlygomis joje vaisingai dalyvauti. Taip pat, kad kiekvieno sekmadienio šventose Mišiose visose bažnyčiose būtų įtrauktas maldavimas už pasirengimo vyskupijos Eucharistiniam kongresui sėkmę ir prašant ypatingos Viešpaties malonės pačiam kongresui. Kad jis taptų dvasine atgaiva ir asmeninio tikėjimo bei ryšio su Kristumi sustiprinimu, suburiančiu parapijines bendruomenes.

Siekime visi drauge atkreipti dėmesį ir į tuos, kurie dėl įvairių priežasčių yra atitolę nuo religinės praktikos. Padrąsinkime juos ir suteikime reikiamą pagalbą, kad ir negalintys priimti šventos Komunijos kartu su visais dalyvautų šventose Mišiose, klausytųsi Dievo žodžio, melstųsi ir uoliai puoselėtų krikščionišką gyvenseną.

Kreipiuosi į jus, mieli Vilkaviškio vyskupijos tikintieji, prašydamas asmenine malda paremti ir palydėti mūsų vyskupijos Eucharistinį kongresą ir pasiruošimą jam. Ligonius, neįgaliuosius skatinu aukoti savo kančią bei vargus ir šia intencija. Piligrimystėje į kongresą, kiekvieną sekmadienį dalyvaukime šventose Mišiose, stiprindamiesi dovanai duodama Gyvybės Duona. Tuo būdu Dievas pašventins mūsų kasdienį gyvenimą ir atgaivins viltimi.

Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila

Marijampolė, 2005 m. lapkričio 22 d.