Vilniaus arkivyskupijos kunigų susirinkimas
 
 

Gegužės 3 dieną įvyko eilinis Vilniaus arkivyskupijos kunigų susirinkimas. Susirinkimas, kuris vyko maldų už pašaukimus į kunigystę savaitės metu, buvo pradėtas meldžiant naujų dvasinių pašaukimų. Susirinkimas buvo skirtas šeimos temai. Susirinkimo svečias, Vilniaus arkivyskupijos šeimos centro vadovas psichologas Algis Petronis skaitė pranešimą, nagrinėdamas šeimos situaciją bei problemas dabartinėje visuomenėje ir galimą Bažnyčios atsakymą į šias problemas.

Savo pranešimą šeimos centro vadovas pradėjo nuo liūdnos statistikos, kad Lietuvoje yra labai aukštas skyrybų procentas: pvz. 2001 metais jis siekė 70 procentų. Tačiau skyrybos yra tik ledkalnio viršūnė. Jo apatinė dalis yra šeimoje kylantys konfliktai, susvetimėjimas, sunkumai, su kuriais susiduria šeima. Analizuodamas šeimai kylančius sunkumus ir jų priežastis, prelegentas išvardino ir analizavo keletą dalykų: pasirengimo santuokai stoką, išorinius ir vidinius sunkumus, dvasinio gyvenimo stoką ar jo skurdumą.

Prelegentas teigė, kad Bažnyčia, parapijų bendruomenės ir kunigai gali daug padėti šeimoms, susiduriančioms su sunkumais. Pirmas ir labai svarbus dalykas: tai tinkamas sutuoktinių parengimas santuokai. Kunigai turėtų rasti laiko susitikti su jaunavedžiais papildomai šalia pasiruošimo santuokai kursų, pasikalbėti su jais apie tikėjimą ir padėti atrasti santuoką kaip pašaukimą. Patirtis rodo, kad brandų ir gilų tikėjimą turintys žmonės yra labiau pasirengę saugoti santarvę santuokoje, spręsti konfliktus, atleisti kitiems ir taisytis patys. Krizės ir sunkumai šeimoje yra neišvengiami. Svarbu, kad žmonės mokėtų juos priimti kaip progą augti ir bręsti, o ne joms pasiduotų. Pranešėjas priminė, kad vienybė santuokoje nėra vienąkart visiems laikams pasiekiamas dalykas, bet nuolatinis procesas.

Taip pat labai svarbu, kad tiek kunigas, tiek parapija skirtų dėmesio šeimoms, inicijuotų ar sudarytų galimybę, kad šeimos burtųsi į bendruomenėles, ar palaikytų jau atsiradusias šeimų ar jaunų mamų grupes, esant galimybei, suteiktų patalpas susirinkti. Bendravimas su kitomis tikinčiomis šeimomis dažnai yra labai didelė pagalba šeimai, patekusiai į krizę, todėl būtina skatinti tokį bendravimą parapijose.
Pranešimo pabaigoje prelegentas nuoširdžiai padėkojo visiems kunigams už visą darbą, kurį jie dirba šeimų labui, ir išreiškė viltį, kad mūsų šeimos stiprės ir ras savo vietą Bažnyčioje.


„Bažnyčios žinios“
katalikai.lt

 
 
   
 
     
© 1998-2002, 2003-2005, 2006 Katalikų interneto tarnyba, info@kit.lt