VDU KTF dėstytojų kritinės pastabos dėl filmo „Zeitgeist“ („Laiko dvasia“)
 
 

Kritinės pastabos dėl filmo „Zeitgeist“ („Laiko dvasia“) I dalies „The Greatest Story Ever Told“
(ši filmo dalis toliau vadinama „filmas“; skaičiai skliaustuose nurodo filmo vietą minutėmis ir sekundėmis).

I. BENDRAS FILMO APIBŪDINIMAS. Filmas siekia įrodyti, kad šiandieninė krikščionybė yra sąmoningai suplanuotas melas, kurio tikslas yra valdžios siekimas. Filme kelis kartus pabrėžtinai deklaruojamas filmo kūrėjų tikslas – remiantis moksliniais duomenimis demaskuoti melą ir parodyti tiesą.

II. FILMO ARGUMENTACIJĄ GALIMA APIBENDRINTI TAIP:

1. Filmas teigia, kad Jėzaus Kristaus istorija yra tiesiog nukopijuota nuo ankstesnėse religijose esančių mitų. Jėzaus gyvenimo istorija lyginama su sekančių mitologinių dievybių biografijomis: Horas (Egipto dievybė), Dionizas ir Atis (Graikijos), Mitra (Irano ir kitų šalių), Krišna (Indijos). Filmas teigia, kad šių dievybių biografijos sutampa su Jėzaus Kristaus biografija, užrašyta Evangelijose.
komentaras: net ir paviršutiniškas žvilgsnis į religijų istorijos šaltinius parodo, kad šis teiginys neatitinka tikrovės. Pavyzdžiui, filme teigiama, kad daugelis dievų iki Kristaus gimė iš mergelių, kai tuo tarpu mitai teigia, jog: 
– Horas gimė iš motinos Izidės surinktų jos vyro Ozirio kūno dalių; 
– Krišna buvo aštuntasis vaikas šeimoje;
– Dionizas yra Dzeuso ir mirtingosios Semelės sūnus, tėvo išnešiotas šlaunyje; 
– Mitra buvo laikomas gimusiu iš uolos; 
– tik vienintelis Atis buvo pradėtas jo motinai Nanai už juosmens užkritus migdolui.

Religijų studijos sutinka, kad yra keletas sutampančių detalių tarp mitologinių dievybių biografijų ir Jėzaus Kristaus gyvenimo, tačiau jokiu būdu ne tokiu gausumu ir tikslumu, kaip teigia filmas. Šiandieninė krikščionių teologija tuos sutapimus supranta kaip mituose išreikštas žmonijos nuojautas, kurios istoriškai išsipildo Jėzaus Kristaus gyvenime.

2. Filmas pateikia savą Jėzaus istorijos interpretaciją. Anot filmo, Jėzus Kristus yra mitologinė dievybė iš tam tikros Zodiako simboliais paremtos astrologinės religijos. Toje religijoje Jėzus Kristus yra svarbiausia Žuvų amžiaus dievybė.
• komentaras: filme pateikiama daug moksliškai atrodančių argumentų iš astronomijos, religijų istorijos ir Biblijos. Tačiau atidžiau pažiūrėjus matyti, kad tuos „argumentus“ filmo kūrėjai dirbtinai „pasidaro“ išrinkdami kai kuriuos mokslo duomenis ir juos išaiškindami pagal savo turimą išankstinę schemą. Ši išankstinė schema ir yra minėta astrologinė religija, kuri žiūrovui slaptai peršama be jokio paaiškinimo. Lygiai taip pat filmo kūrėjai iš konteksto „ištraukia“ jų norimas Biblijos vietos ir jas „užmauna ant savo kurpalio“. Pvz., visiškai neaiškinama, kuo remdamasis filmas Mozę sutapatina su Zodiako ženklu Avinu (22:45 ir toliau); arba, kuo remdamasis filmas Jėzaus nurodymus apaštalams dėl Paskutinės vakarienės aiškina kaip būsimos Vandenio eros atėjimą (24:22 ir toliau), ir t.t.

3. Filmas teigia, kad Jėzus Kristus nėra istorinė asmenybė. Filmo propaguojama „astrologinė religija“ visiškai sugriūva, jei Jėzus Kristus yra istorinė asmenybė. Todėl filmo kūrėjams reikia būtinai paneigti Jėzaus istoriškumą. Pagrindinis filme naudojamas argumentas – Jėzus labai mažai minimas tuo laiku gyvenusių Romos imperijos istorikų darbuose.
• komentaras: Jėzaus Kristaus istoriškumo klausimas 20 amžiuje buvo išsamiai nagrinėtas. Nors duomenų apie Jėzaus istoriškumą yra gausiau nei apie daugelį kitų to laiko istorinių asmenybių, dėl ideologijų kovos Jėzui buvo skiriama ypač daug dėmesio. Labai atkakliai Jėzaus istoriškumą bandė paneigti tarybinė ideologija, nes, tai padarius, visa krikščionybė tuoj pat sugriūtų. Tačiau neilgai iki komunizmo žlugimo net tarybiniai istorikai, spaudžiami istorinių duomenų gausos, turėjo pripažinti Jėzų buvus istoriniu asmeniu.
  Rašytiniai istoriniai šaltiniai apie Jėzų gali būti skirstomi į biblinius, krikščioniškus nebiblinius ir nekrikščioniškus. Filme pasirinkta aptarti tik trečiąją grupę, kuri yra negausi dėl suprantamų priežasčių: Jėzus gyveno ir veikė Palestinoje, kuri buvo nuošali Romos imperijos provincija, mažai dominanti imperijos intelektualinį elitą. Jėzus sąmoningai savo veikloje vengė masinio šou elementų, kurie galėtų pasiekti imperijos gyvenimo aktualijas fiksavusių istorikų dėmesį. Krikščioniški šaltiniai apie Jėzų yra labai gausūs, o jų bendras istorinis patikimumas yra labai didelis ir visuotinai mokslo pripažintas (ne tik tikinčių mokslininkų). Filmas šiuos šaltinius visiškai nutyli.
  Tai, kad Jėzų mini romėnų istorikai Tacitas, Plinijus Jaunesnysis, Svetonijus ir Juozapas Flavijus, tik patvirtina jo istoriškumą. Juozapo Flavijaus liudijimo apie Jėzų yra keli skirtingi nuorašai – graikiškasis krikščionių perrašinėtojų „pagražintas“, o arabiškasis ir siriškasis yra laikomi labiau artimais originalui. Svarbiausia, kad nei tuometiniai, nei šiuolaikiniai istorikai visiškai neabejoja Jėzaus istoriškumu!

4. Filmas teigia, kad šiandieninė krikščionybė yra politikų sukurta priemonė žmonėms valdyti. Anot filmo, Romos imperatorius Konstantinas tai padarė 4 a. po Kr., o vėliau krikščionybė puikiai pasitarnavo valdžią turintiems vykdant savo juodžiausius darbus.
• komentaras: filme nutylima, kad tikėjimas istoriškai gyvenusiu Jėzumi kaip Atpirkėju atsirado ne 4 a. po Kr., o egzistavo nuo pat 1 a. po Kr., kaip matyti iš Naujojo testamento ir kitų šaltinių. Gausūs istoriniai šaltiniai rodo, kad 2-3 a. po Kr. šis tikėjimas sparčiai plito, kol 4 a. krikščionybė tapo legali. Tai, kad istorijos bėgyje krikščionybe buvo dangstomi įvairių grupių ir asmenų savanaudiški siekiai (politiniai, ekonominiai ar kitokie) nėra įrodymas, kad tikėjimas Jėzumi kaip istoriškai egzistavusiu Atpirkėju atsirado tik 4 a. po Kr.

III. FILMO TEIGINIŲ MOKSLINĖ VERTĖ. Filmas pabrėžtinai deklaruoja, kad savo pareiškimus remia moksliniais šaltiniais. Tačiau filmo teiginių mokslinis pagrindimas yra labai menkas (tai matyti net iš trumpų aukščiau pateiktų pastabų). Tuo galima nesunkiai įsitikinti, palyginus filmo teiginius su pasaulio religijų aprašymais rimtuose moksliniuose šaltiniuose (pakankamai gerų enciklopedinio tipo leidinių apie religijas jau yra ir lietuvių kalba). Norintys tolesnių komentarų gali pasinaudoti filmo analize, pateikta Lietuvos krikščionių studentų bendrijos puslapyje adresu http://kaunas.lksb.lt/?pg=readings&dir=142&resource=147.
   Filme daug remiamasi šimtmečio ir daugiau senumo teorijomis, kurios atsirado, kai vakariečiai ėmė domėtis kitomis religijomis ir buvo populiaru visur ieškoti panašumų, net neturint pakankamai patikimų žinių. Tos teorijos šiuolaikiniams mokslininkams kelia geriausiu atveju tik šypseną. Pavyzdžiui, 1875 m. buvo išleista K. Graves knyga „Šešiolika nukryžiuotų išganytojų“, kurioje teigiama, kad Buda, Krišna, Sokratas, Mahometas ir kt. mirė nukryžiuoti (panašiai teigia ir filmas, nors tiesiogiai jis šios knygos necituoja). Tuo tarpu šiandien žinome, kad jokiose ikikrikščioniškose religijose išganytojai nebuvo vaizduojami nukryžiuoti.
  Filmas nevengia remtis ir tokiais šaltiniais, kurie neturi jokios mokslinės vertės. Pavyzdžiui, sekančios filme pateiktos skambios citatos iš tikro priklauso labai abejotinos mokslinės reputacijos asmenims (žiūrovai dažniausiai to nežino):
• 7:02 cituojamas britas Gerald Massey filme pristatomas kaip „egiptologas“. Tačiau jis net nėra minimas Encyclopædia Britannica (viena autoritetingiausių ir išsamiausių pasaulio enciklopedijų), o Wikipedia jį apibūdina kaip savamokslį ir apsišaukėlį egiptologą;
• 33:40 cituoja britą Thomas Payne. Encyclopædia Britannica nurodo, kad šis žmogus turėjo minimalų išsilavinimą, tačiau garsėjo kaip talentingas propagandistas ir politikas;
• 35:30 cituoja amerikietį Robert G. Ingersoll. Encyclopædia Britannica jį apibūdina kaip oratorių ir politiką, kuris, nežiūrint nedidelio išsilavinimo, padarė puikią karjerą.

Filme naudojamos priemonės visų pirma yra nukreiptos į žiūrovo emocijas, siekiant sudaryti norimą įspūdį:
• žiūrovas „užverčiamas“ moksliškai atrodančios informacijos gausa;
• informacija pateikiama abejonėms vietos nepaliekančiu tonu, įspūdžiui sustiprinti naudojami gausūs meistriškai padaryti reklaminiai triukai;
• filmo kūrėjai aiškiai daro prielaidą, kad dauguma žiūrovų apie rodomus dalykus žinos mažai arba neturės laiko ir galimybių jų patikrinti.

IV. IŠVADA. Iš viso to galima daryti išvadą, kad filmas yra ne mokslinis, bet propagandinis. Intelektualiniu požiūriu jis yra nesąžiningas, nes pateikia kaip moksliškai patikimą tokią informaciją, kurią didžioji dalis mokslininkų pripažintų kaip abejotinos arba niekinės vertės.

Jeigu turite papildomų klausimų, galite kreiptis: a.lukasevicius@ktf.vdu.lt ; valdas@religija.lt 

Artūras Lukaševičius, Valdas Mackela
Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojai

Kaunas, 2010 m. gegužės 12 d.

 
 
   

jubiliejus2025.katalikai.lt

Kauno Šv. Juozapo (Vilijampolės) parapija 
atsinaujino

Senųjų Trakų vienuolynas 
atsinaujino

Užsienio lietuvių sielovada 
atsinaujino

kaunoarkikatedra.lt 
atsinaujino

sventumolink.lt

kaisiadoriuvyskupija.lt 
atsinaujino

PAVELDAS.katalikai.lt 
Lietuvos krikščioniškasis paveldas

MALDYNAS.katalikai.lt

jaunimodienos.lt 
PJD2023

Virtualus „LKB kronikos“ kelias

jonopauliausparapija.lt 
atsinaujino Kauno Šv. Jono Pauliaus II parapijos www

krekenavosbazilika.lt 
atsinaujino

tikejimasirsviesa.lt 
„Tikėjimo ir šviesos“ bendruomenė atnaujino www

žuvelė.lt 
Ruklos parapijos evangelizacinis projektas

teofilius.lt 
atsinaujino

kronikosfondas.lt 
atsinaujino

sinodas.katalikai.lt 
Sinodinis kelias Lietuvoje

Šv. Juozapo metai

misijos.katalikai.lt

vievioparapija.lt

www.teofiliauskelias.lt

trakubazilika.lt 
atsinaujino

ausrosvartai.lt 
atsinaujino

www.kelione.org 
Ekumeninė sielovados bendruomenė „Kelionė“

Lietuvos Caritas 
atsinaujino

Kauno arkivyskupijos Caritas 
atsinaujino

bernardinai.lt 
atsinaujino

vilniauskalvarijos.lt 
atsinaujino

elektrenuparapija.lt 
atsinaujino

LK.katalikai.lt 
papildyta

KATEKIZMAS.LT 
atnaujinta ir papildyta

krikscioniskifilmai.lt

Bažnytinio paveldo muziejus Vilniuje 
atsinaujino

kapucinai.net 
atsinaujino

Paminklai negimusiems kūdikiams

katalikuleidiniai.lt 
atsinaujino

Palaimintojo Jurgio Matulaičio draugija

 
     
© 1998-2002, 2003-2005, 2006-2020 Katalikų interneto tarnyba, info@kit.lt