Popiežiškoji Lietuvių šv. Kazimiero kolegija Romoje šventė garbingą 60 metų jubiliejų
 
 

Spalio 24 diena, penktadienis

Vatikano Šv. Petro bazilikos varpinės laikrodis muša aštuntą valandą. Gausi lietuvių kunigų, seserų vienuolių bei pasauliečių procesija leidžiasi į prie švento apaštalo Petro kapo įrengtą lietuvių Aušros Vartų Gailestingumo Motinos koplyčią, kur šv. Mišiomis prasideda padėkos Dievui dienos – Kolegijos jubiliejus. Eucharistijai vadovauja Vilniaus arkivyskupas metropolitas kardinolas Audrys Juozas Bačkis, koncelebruoja Telšių vyskupas J. Boruta, Kaišiadorių vyskupas J. Matulaitis, pasauliniame Vyskupų Sinode dalyvaujantis Vilkaviškio vyskupas R. Norvila, Kolegijos rektorius mons. Petras Šiurys bei gausus būrys buvusių ir esamų kunigų studentų, svečiai kunigai. Šventosiose Mišiose gieda Kolegijoje besidarbuojančios Šventosios Šeimos seserys bei iš Lietuvos specialiai šiai iškilmei atvykęs antsamblis „Blezdinga“, vadovaujamas Veronikos Povilionienės.

Homilijos metu kardinolas nuoširdžiai dalinasi savo asmenine patirtimi, kai buvo ambasadorius prie Šventojo Sosto, kai dirbo Vatikane, pabrėždamas, kad turėti savo koplyčią čia pat, prie šventojo Petro kapo, yra malonė ir palaima.

Mišių pabaigoje Kolegijos rektorius paskelbia, kad jubiliejus prasidėjo ir visus pakviečia dalyvauti visuose jubiliejiniuose renginiuose. Lietuvos hierarchai pasimeldžia prie Lietuvai daug davusio popiežiaus Jono Pauliaus II kapo ir visi drauge vyksta į šalia Kolegjos esančią Villa Lituania – lietuvių svečių namus, kuriuose po pusryčių prasideda mokslinė konferencija, vedama buvusių Kolegijos studentų bei su Kolegija susijusių asmenų.

Konferenciją moderuoja kun. prof. dr. Arvydas Ramonas. Pirmąjį sveikinimo žodžių kupiną pranešimą skaito Kolegijos rektorius mons. Petras Šiurys pakviesdamas kalbėti garbingiausią hierarchą, gyvenusį Lietuvių kolegijoje – kard. A. J. Bačkį.
Tuomet konferencijos pirmosios dalies vairas buvo perduotas vysk. J. Borutai, kuris pirmiausiai įteikė raštą, kuriuo Kolegijos rektorius kun. Petras Šiurys yra pakeliamas monsinjoru bei Žemaičių Kalvarijos kanauninku.

Buvęs Kolegijos rektorius prel. Algimantas Bartkus, gvildendamas temą „Antrojo vairininko rūpesčiai: gyventi, kilti, kelti“, pirmiausia paliečia žmonių meilės kunigams aspektą, kurį jame sutvirtino Lietuvos bažnyčių lankymas ir matymas šventoriuose palaidotų ir gražiai tvarkomų kunigų kapus. Vėliau prelegentas, kaip buvęs rektorius, dalinasi praeities rūpesčiais, kuriuos sėkmingai įveikus, Kolegija gali gyvuoti ir šiandien. Daug dėmėsio skiriama geradariams ir Kolegijos buitinio gyvenimo aptarimui pabrėžiant, kad tik gerų žmonių dėka Kolegija gyvavo ir šiandien gyvuoja.

Kun. prof. dr. A. Ramonas su konferencijos dalyviais gvildeno temą „Šiandienos socio–kultūrinis sielovadinis kontekstas Lietuvoje ir Europoje“. Pasitelkdamas mūsų laiko gyvenimo aktualijų aptarimą, prelegentas retoriškai klausė: „Mes, baigusieji studijas Romoje, ar pasipriešiname mirties kultūrai, vartotojiškumui? Ar mes keičiame pasaulį?“.

Dr. Jonas Malinauskas, lietuviškų laidų Vatikano radijuje vadovas kalbėjo apie Popiežiškąją lietuvių kolegiją ir Vatikano radiją 1946–2008 metais. Kalbėtojas įtaigiai dalinosi istorine tiesa bei perskaitė vieną kitą pranešimą, sakytą per Vatikano radiją Lietuvai ir pasauliui prieš maždaug 60 metų. Pasidžiaugė, kad su Kolegija yra gražus bendravimas, nors tiesioginio bendradarbiavimo su dabar Kolegijoje gyvenančiais nėra. Buvo prisiminti Vatikano radijuje dirbę lietuviai kunigai. Kolegijos rektoriui padovanota kompaktinė plokštelė, kurioje įrašyta visa, kas Vatikano radijo lietuviškose laidose pasakyta apie Lietuvių šv. Kazimiero kolegiją Romoje.

Po kavos pertraukos konferencijai vadovavo kard. A. J. Bačkis. Jis pakvietė kalbėti LR ambasadorių prie Italijos Vyriausybės dr. Šarūną Adomavičių, kuris savo sveikinimo žodyje dėkojo Kolegijos bendruomenei už nuoširdų bendravimą bei pacitavo a.a prel. L. Tulabos redaguotą laišką, kuriuo Šventojo Sosto prašoma užstoti Lietuvių ambasados Romoje likimą. Ambasadorius drauge su savo žmona padovanojo Kolegijai šv. Kazimiero paveikslą.

LR ambasadorius prie Šventojo Sosto Vytautas Ališauskas, kalbėdamas apie Lietuvos Bažnyčios tapatumą taip pat palietė temą apie šv. Kazimierą, padėdamas suvokti, kad jis išgyveno tokias pačias problemas bei pagundas, kaip kad mes šiandien ir buvo raginamas pasiduoti šiandien pasaulį užvaldžiusiems – politiniam diktatoriškumui, naudos siekimui bei netyrumui gydymo sumetimais.

Daugelio konferenfijos dalyvių širdis sujaudino bei ašarą išspaudė Kolegijos dvasios tėvo prel. dr. Stasio Žilio gyvas liudijimas apie Tėvynės netektį ir meilę dirbant dėl jos svečiose šalyse. Prelatas prisiminė iškilias asmenybes, kurias su Kolegija siejo glaudūs ryšiai. Su ašaromis akyse sakydamas, kad Tėviškę teko pamatyti tik po penkiasdešimties metų, kalbėtojas tarsi kvietė atsakyti į klausimą, ką aš šiandien galiu dėl jos padaryti gero ir gražaus?

Konferenciją užbaigė dr. Ingrida Gudauskienė, skaitydama pranešimą „Biblinė kelio kultūra. Sankirtos: Kolegijos praeitis, dabartis, ateitis“.

Po konferencijos lietuvių svečių namuose vyko iškilmingi pietūs, po kurių norintieji galėjo aplankyti lietuvių koplyčią Campo Verano kapuose ir dėkingi pasimelsti už tuos, kurie dėl Lietuvos ir Kolegijos padarė viską, ką galėjo. Kapuosė maldoms vadovavo Kaišiadorių vysk. J. Matulaitis, trumpoje kalboje pabrėždamas paprastumo, kuriame yra tikrojo gyvenimo jėga, prasmę.

Po kapų aplankymo norintieji vyko į Lietuvos ambasadą Romoje išreišti savo pilietinę pareigą – balsuoti.

Po šeimyniškos vakarienės visi sugužėjo į S. A. Gianelli vienuolyno mokyklos salę, kurioje vyko filmo „Popiežiškoji Lietuvių šv. Kazimiero kolegija Romoje“ premjera (rež. Dalius Ramanauskas drauge su žmona KVAD teatro aktore Liucija Ramanauskiene). Filme labai vaizdžiai atskleista ne tik Kolegijos, bet ir visos Lietuvos istoriniai dygsniai bei išsivadavimas iš sovietinės vergijos. Vaizdų, veidų, asmenybių, Bažnyčios įvykių gausa leido suprasti, kad išties Kolegija dirbo ir tebedirba labai reikšmingą darbą Lietuvai. Premjera palydėta gausiomis ovacijomis.

Po dokumentinio filmo premjeros visi smagiai dainavo liaudies dainas drauge su Veronika Povilioniene ir dainos klubu „Blezdinga“. Dieną vainikavo didžiulio lietuviškos duonos kepalo raikymas ir duonos ragavimas.

Spalio 25 diena, šeštadienis

Ši diena pagrindinė jubiliejaus diena. Ji prasidėjo šv. Mišiomis lietuvių kalba Santa Maria Maggiore bazilikos Švč. M. Marijos koplyčioje, kurioje kabo paveikslas, pagal kurį yra nutapytas Šiluvos Dievo Motinos atvaizdas. Labai gausiai dalyvaujant dvasininkams, pašvestojo gyvenimo nariams bei pasauliečiams liturgijos šventimui vadovavo kard. A. J. Bačkis. Drauge koncelebravo arkivyskupas J. M. Garcia, kuris Lietuvoje yra buvęs Šventojo Sosto nuncijus. Liturgija rūpinosi kun. lic. Artūras Kazlauskas bei Grigaliaus universitete studijuojantis Kauno vyskypijos klierikas Audrius Micka. Homilijos metu kardinolas pabrėžė lietuvių meilę Marijai, ypatingai – sunkiose tautos gyvenimo akimirkose. Kvietė nuolat glaustis prie jos motiniškos širdies, kuri neatstumia nė vieno savo vaiko.

Po šventųjų Mišių visi giedodami giesmę „Marija, Marija“ išėjo ant Bazilikos laiptų ir įsiamžino fotografijoje.

Tądien iškilmingi pietūs vyko Cecilia Metella restorane netoli Romos katakombų. Pietums vadovavo buvęs kolegijos auklėtinis kun. Ričardas Doveika. Jis kvietė širdžių puotai bei prisiminimų, gerumo žodžių rožinio kalbėjimui. Ir tikrai pietų metu daug įsimintinų minčių pasakė kardinolas A. J. Bačkis , netgi šmaikščiai prisiminęs praeitį. Taip pat kalbėjo prel. A. Bartkus, vysk. J. Boruta, abu ambasadoriai bei buvęs ambasadorius J. Žemaitis, ilgametis VDU Teologijos fakulteto dekanas mons. prof. dr. Vytautas Steponas Vaičiūnas, mons. dr. Arūnas Poniškaitis, Kauno kunigų seminarijos rektorius mons. Aurelijus Žukauskas, dabartinių studentų vardu mons. Kęstutis Latoža bei kiti garbūs svečiai. Pasisakymus vis perpindavo „Blezdingos“ dainos.

Po šių šventiškų pietų rektorius mons. Petras Šiurys visus pakvietė susirinkti Kolegijoje, kur vyskupas J. Boruta pašventino šv. Kazimiero koplytstulpį (drož. B. Ulevičius), kurį dovanojo Kolegijos studentai. Svečiams ir buvusiems studentams, Kolegijoje ir lietuvių svečių namuose dirbančioms seserims bei geradariams Rektorius įteikė specialiai šiai progai išleistus jubiliejinius medalius, užrišo tautines juostas. Nepaisant praūžusio lietaus, visuose kolegijos koridoriuose iki vėlyvos nakties negęso tikros ugnies žibintai. Lauko virtuvės gardumo, muzikos linksmumo bei šilto ir draugiško bendravimo kupini visi ilgai ilgai bendravo ir dalinosi prisiminimais bei ateities lūkesčiais.

Spalio 26 diena, sekmadienis

Paskutinioji jubiliejaus diena pasitikta šventosiomis Mišiomis Vatikano Šv. Petro bazilikoje. Joms vadovavo Šventasis Tėvas Benediktas XVI, užbaigdamas tris savaites trukusį viso pasaulio Vyskupų sinodą, kurio tema „Dievo žodis Bažnyčios misijoje ir gyvenime“. Įsimintiniausias momentas, kad po trumpos kalbos ir Viešpaties angelo maldos, Popiežius, sveikindamas įvairiomis kalbomis, pasveikino ir lietuviškai. Šventasis Tėvas sakė: „Sveikinu visus lietuvius, švenčiančius Popiežiškosios Lietuvių kolegijos šešiasdešimtąjį jubiliejų. Linkiu nuolatos jausti Dievo globą“. Tai visus labai pradžiugino ir sustiprino.

Po Šventojo Tėvo palaiminimo Lietuvių svečių namuose vyko paskutiniai jubiliejiniai pietūs, kuriuose Kolegijos rektorius mons. P. Šiurys dar kartą padėkojo garbiems svečiams ir įteikė medalius šiuo metu Kolegijoje gyvenantiems studentams, jo paties žodžiais tariant „namiškiams“, kurie daugiausia triūsė, kad šventė būtų jauki ir įsimintina. Kunigai dainavo liaudies dainas, tuo tarsi dar kartą išreikšdami savo dėkingumą Kolegijai už visa, ką iš jos yra gavę bei už tikrai labai gilų, jautrų, paruoštą ir ilgam įsimintiną jubiliejų.

Kun. Rytis Baltrušaitis

 
 
   
 
     
© 1998-2002, 2003-2005, 2006 Katalikų interneto tarnyba, info@kit.lt