Atsinaujinimo diena su Taizé bendruomenės broliais Kaune
 
 Vasario 4 d. į atsinaujinimo dieną „Pasitikėjimo piligrimystė drauge – džiaugsmingai, paprastai, gailestingai“, vykusią Vytauto Didžiojo universiteto Didžiojoje salėje, susirinko apie tūkstantis jaunų ir vyresnio amžiaus žmonių iš įvairių šalies kampelių. Salė buvo pilnutėlė, ne visiems užteko sėdimų vietų. Šioje atsinaujinimo dienoje toliau tęstas 2001 m. pradėtas susipažinimo su įvairių Bažnyčios bendruomenių bei vienuolijų puoselėjamais dvasingumo keliais ciklas.

Atsinaujinimo dieną rengė katalikų bendruomenė „Gyvieji akmenys“drauge su Taizé bendruomenės broliais bei bičiuliais. Konferencijas vedė du Taizé broliai: lietuvius Taizé bendruomenėje priimantis br. Robas ir pirmąkart Lietuvoje lankęsis br. Jean Marie, viena savo giminės šaka trečiosios kartos JAV lietuvių išeivių palikuonis. Renginio pradžioje visi giedojo Taizé giesmes ir malda dėkojo Dievui už bendruomenės įkūrėją brolį Roger. Brolis Jean-Marie, beje, vienas iš Taizé giesmių kūrėjų, paaiškino giedojimo reikšmę: „ Taizé giesmių intencija – padėti melstis. Kadangi giesmės lengvai įsimenamos, nes vos kelių žodžių bei paprastos melodijos, gali po truputį leistis į mūsų širdį.“ Atsinaujinimo dienos programa buvo grįsta brolio Roger jaunystėje patirtomis įžvalgomis, tapusiomis Taizé bendruomenės regula: išgyventi Evangelijos palaiminimus džiaugsmo, paprastumo bei gailestingumo dvasia.

Pirmosios konferencijos „Džiaugsmas“ prelegentas brolis Jean-Marie atkreipė dėmesį į tai, kad Evangelijos palaiminimai skelbiami esamuoju, o ne būsimuoju laiku. Todėl džiaugsmas yra neatsiejamas nuo dabarties gyvenimo. Remdamasis kūdikiško džiaugsmo pavyzdžiu br. Jean Marie atskleidė, kad džiaugsmo esmė – suvokimas bei atradimas, kad esame mylimi ir galime mylėti. Išaugus iš kūdikio amžiaus svarbu angažuotis gyventi nepaisant sunkumų, nors nejaučiant, tačiau tikint, jog esame mylimi.

Brolis Robas pasidalijo Jėzaus prisikėlimo suvokimu, naujai išgyventu pirmąkart atsidūrus Taizé bendruomenėje. Konferencijoje „Paprastumas“ jis kalbėjo apie Taizé bendruomenei būdingą mobilumą, lankstumą, nušviečiantį gyvenimą paprastu grožiu. Jis priminė Jėzaus gimimo istoriją: nuo amžių numatytas Dievo planas vyko prisitaikant prie paprastų kasdienos sąlygų. Kalėdų istorija moko, jog „į įvykį turime įžengti, kaip Dievas nori, o ne kaip mes įsivaizduojame“. Laikinumas bei lankstumas ženklina Taizé bendruomenės gyvenimą, siekiant „ ne įsitvirtinti, o palikti erdvės pokyčiams“. Prelegentas paprastumą siejo su nuostaba – iš širdies, o ne iš proto kylančia išmintimi. Jis kvietė supaprastinti savo gyvenimą ir puoselėti širdies atlaidumą visiems, atsispiriant vartotojiškos visuomenės madoms. Turėtume savęs paklausti, kas išgriozdintina iš mūsų gyvenimo, kad liktume laisvi: „paprastumas suteikia galimybę iš širdies gyventi Dievo duotą gyvenimą“.

Apie Taizé bendruomenėje išgyventus pokyčius liudijo Petrašiūnų parapijos jaunuoliai. Mantas sakė ten meldęsis, kaip prašė mama, už alkoholį vartojantį, todėl nemėgstamą tėvą. Būdamas Taizé jis suvokė, jog tėvas priimtinas, koks yra. Grįžęs vaikinas tėvą rado pasikeitusį – atsisakiusį blogo įpročio, įnikusį į stebėtino grožio meistrystę. Linas teigė Taizé išmokęs pasitikėti kitais, tolerancijos, nutilti, melstis („nebūtinai sudėjus rankas“). Agnė pasakojo, kaip Taizé pamaldos padėjo rasti jai vietą parapijos gyvenime.

Trečiojoje konferencijoje „Gailestingumas“ kalbėjo abu Taizé broliai. Brolis Jean Marie nurodė, jog ši sąvoka, palyginti su jau aptartomis, sunkiau apibrėžiama. Br. Jean-Marie, prisiminęs brolio Roger poelgį su prasikaltusiais našlaičiais, apibendrino, jog gailestingumas – ne tik žodžiai, bet ir darbai. Gailestingumą išgyvename pranašo Ezekielio knygoje pažadėta kūnine širdimi, duota vietoj akmeninės širdies. Gailestingumą puoselėjame savo, t. y. “kūnine”, širdimi, o ne pamėgdžiodami kitus.

Brolis Robas apie gailestingumą kalbėjo Evangelijos palyginimu apie sūnų palaidūną ir jo tėvą – nepaliaujamai laukiantį, be išlygų mylintį, gailestingą. „Gailestingumas –tai nesiliaujančios meilės varomoji jėga, verčianti bėgti pas sūnų ir jį apkabinti. Toks gailestingumas nėra tik žodžiai: jis veiklus – sukuria kažką nauja, net iš to, kas bloga.“ Dievo gailestingumo negalime nusipelnyti – jis priimtinas kaip dovana; Viešpats mus myli ir netobulus, silpnus. Broliui Robui pakvietus, malda ir giesmėmis, kaip įprasta Taizé, buvo švenčiamas Dievo gailestingumas.

Po pietų atsinaujinimo dienos dalyviai galėjo pasirinkti vieną iš keturių darbo grupių. Pirmajai darbo grupei „Apie Taizé bendruomenę ir jaunimo susitikimus“ vadovavo pasiruošimo piligrimystei centrų atstovai. Antrojoje „Malda – bendrystės su Dievu ir žmonėmis augimo kelias“ brolis Jean-Marie pasakojo, kaip meldžiamasi Taizé bendruomenėje. Darbo grupėje „Kaip atpažinti Viešpaties pašaukimą“ brolis Robas sakė, kad Dievas, mus šaukdamas, pasinaudoja ir mūsų dovanomis, ir silpnumu. Mūsų vidinės tuštumos ir vienišumo sukeltas troškimas gali tapti Dievui atviromis durimis. Tačiau negatyvus susitelkimas į savo nepajėgumą, lyginimasis su kitais nepadeda suvokti pašaukimo. Svarbu atpažinti savo dovanas, kad žinotume, ko Viešpats iš mūsų nori.

Pokalbį apie krikščionių bendradarbiavimą darbo grupėje „Net per dykumą tiesiu kelią, net tyruose atveriu upes...“ (Iz 43, 19) vedė skirtingų krikščioniškųjų konfesijų dvasininkai: katalikų kunigas Kęstutis Rugevičius ir evangelikų liuteronų kunigas Saulius Juozaitis. Beje, Vytauto bažnyčioje ir kaimynystėje esančioje Kauno evangelikų liuteronų parapijoje jau keliolika metų puoselėjami ryšiai su Taizé bendruomene, vyksta pamaldos, pasirengimo piligrimystei grupių susitikimai.

Įvade į Eucharistijos liturgiją br. Jean-Marie teigė, jog šv. Mišiose Kristus vis iš naujo mums dovanoja savo gyvenimą. Mišiose mokomės dalytis priimdami, „tampame vis labiau vienas kūnas su tais, su kuriais dalijamės savo gyvenimą.“ Brolis Robas šią mintį grindė ikonos “Jėzus su bičiuliu” komentaru.

Eucharistijos šventimui vadovavo Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius. Ganytojas džiaugėsi ypač gausiai susirinkusiais žmonėmis. Arkivyskupas pamoksle atkreipė dėmesį į liturginiuose skaitiniuose besikartojančią pašaukimų temą. Pasak jo, kiekvienas pašaukimas yra „brangus, jei sąmoningai priimamas“, ir nelaimė, jei žmogus neatsiliepia į Dievo kvietimą. Ganytojas džiaugėsi Taizé broliais, linkėjo, jog per juos tarp visų krikščioniškų bendruomenių pasklistų broliškumo dvasia.

Po Komunijos visų rankose sužibo išdalytos žvakelės — Kristaus šviesos simbolis. 

„Bažnyčios žinios“
katalikai.lt
 
 
   
 
     
© 1998-2002, 2003-2005, 2006 Katalikų interneto tarnyba, info@kit.lt