Lietuvos Caritas pozicija maisto iš intervencinių atsargų tiekimo nepasiturintiesiems klausimu
 
 

2006 04 04

Lietuvos Caritui sutikus dalyvauti Maisto iš intervencinių atsargų tiekimo labiausiai nepasiturintiems asmenims (MIATLNA) programoje ir š. m. vasario – kovo mėn. realiai pradėjus dalyti produktus (miltų, ryžių, makaronų pakuotes), o ypač LR Vyriausybei paskyrus šios akcijos administravimui 100.000 litų, pasigirdo nevienareikšmiškų akcijos vertinimų. Šios akcijos priešistorės ir vykdymo klausimu turime paaiškinti štai ką:

    1) 2005 m. balandžio 28 d. pasirašytas bendras ŽŪM, SADM ir VRM ministrų įsakymas, kuriuo patvirtintas Maisto iš intervencinių atsargų tiekimo labiausiai nepasiturintiems asmenims (MIATLNA) programos veiksmų įgyvendinimo planas;

    2) Vykdant minimą planą, SADM paskelbė konkursą labdaros organizacijoms, galinčioms dalyvauti ES maisto atsargų dalijime nepasiturintiesiems. 2005 m. gegužės 26 d. SADM ministrės įsakymu Nr. A1-151 patvirtintos konkursą laimėjusios trys labdaros organizacijos: Asociacija Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija, Labdaros ir paramos fondas “Lietuvos ir JAV iniciatyvos” (populiariai vadinamas “Maisto banku”) ir Tradicinė religinė bendrija Lietuvos Caritas;

    3) Lietuvos Caritas sutiko įsijungti į šią akciją tik su sąlyga ir organizatorių – valdžios institucijų pažadu, kad akcijos administravimo, sandėliavimo, transporto, ryšių ir kt. išlaidos bus kompensuojamos, o pats dalijimo procesas visokeriopai remiamas Valstybės ir Savivaldybių institucijų;

    4) Caritas, kaip organizacija, išsilaikanti ir savo veiklą finansuojanti iš minimalių laisvanoriškų aukų bei tikslinės paramos socialiniams projektams, neturi ir negali skirti papildomų lėšų ES maisto akcijos vykdymui. Taip pat nelaikome intervencinių maisto atsargų dalijimo panacėja nuo skurdo Lietuvoje. Esame ne kartą viešai pabrėžę, kad Vyriausybė kur kas efektyviau atliktų savo pareigas, rūpindamasi darbo vietų kūrimu, įstatymais nustatydama “žaidimo taisykles”, ginančias labiausiai pažeidžiamų visuomenės grupių interesus, o vienkartinių ar tęstinių pašalpų dalijimą (kuris apskritai demoralizuoja, neskatina gaunančiųjų iniciatyvos) siedama su asmeninių įsipareigojimų ir asmeninės atsakomybės skatinimu. Todėl vertiname ES intervencinių maisto atsargų dalijimo akciją kaip laikiną ir dalinę priemonę čia ir dabar esančiam ekstremaliam nemažos piliečių dalies skurdui sušvelninti. Kaip krikščioniška organizacija, negalėjome atmesti Vyriausybės pasiūlytos galimybės bent taip palengvinti nepasiturinčiųjų dalią; tačiau manome, kad ši ir panašios akcijos bus iš tiesų veiksmingos tik tuomet, jei jas lydės į socialinį teisingumą, solidarumą bei dorovinį vertybinį visuomenės ugdymą sutelktas bendrosios Valstybės strategijos kūrimas;

    5) Pagal SADM nustatytus kriterijus minėtoje akcijoje per septynis mėnesius apie 180.000 nepasiturinčiaisiais pripažintų Lietuvos gyventojų turi gauti 9.000 tonų maisto produktų (kas mėnesį po keletą kilogramų produktų vienam asmeniui). Lietuvos Caritas, kaip labiausiai išplitusią tinklinę struktūrą turinti nevalstybinė organizacija, apsiėmė aptarnauti 76 % visų akcijoje remiamų asmenų praktiškai visoje Lietuvos teritorijoje. Tikrovėje tai reiškia visų Lietuvos Caritas struktūrų, kuriose darbuojasi apie 2000 savanorių talkininkų, sunkų, įtemptą ir atsakingą nemokamą darbą – maisto dalijimo laikotarpiais 3 – 5 dienas per savaitę. Manome, kad tai yra didžiulė Bažnyčios ir Lietuvos Carito geros valios investicija. Mūsų gaunama parama iš LRV rezervo fondo, mūsų prašoma parama akcijos vykdymui iš Savivaldybių ir seniūnijų tėra būtiniausias Valstybės prisidėjimas prie savųjų piliečių (ne kokių nors specialių Bažnyčios ar Carito žmonių !) minimalaus pragyvenimo užtikrinimo. Kitaip sakant, konstitucinė visų lygių Valstybės įstaigų pareiga, o ne kokia nors ypatinga malonė. Todėl priekaištai, kad šiai akcijai prašome Valstybės ir Savivaldybių paramos, yra absoliučiai nepagrįsti. Europos Sąjungos nuostatos reikalauja, kad intervencines maisto atsargas nepasiturintiesiems dalintų nevalstybinės organizacijos. Todėl, Valstybės institucijoms prašant, Lietuvos Vyskupams leidus, norėdamas tegul ir daline pagalbos priemone lengvinti vargstančiųjų padėtį, šioje akcijoje atsidūrė Lietuvos Caritas. Jeigu būtų atrastas koks nors kitas sprendimo būdas – pvz., dalinti maisto paramą nepasiturintiesiems ministerijų, savivaldybių ar kitų struktūrų jėgomis – mielai šį darbą joms perduotume. Lietuvos Caritui yra patikėtas Katalikų Bažnyčios sociopastoracinių uždavinių vykdymas, kuris apima labai platų problemų bei darbų spektrą; nesiekiame ir negalime susiaurinti Caritas misijos vien tiktai iki daiktinės labdaros dalintojų vaidmens.

Drauge norime nuoširdžiai padėkoti visiems minėtų trijų ministerijų, savivaldybių, seniūnijų darbuotojams, kolegoms iš kitų NVO ir savanoriams talkininkams, kurie, teisingai suprasdami bendrąjį visuomenės interesą, geranoriškai padeda Lietuvos Carito darbui – tiek kasdienėje veikloje, mažinant skurdą ir ginant žmogaus orumą, tiek ES intervencinių maisto atsargų dalijimo akcijoje.

Kun. Robertas Grigas
Lietuvos Caritas generalinis direktorius

Lietuvos Caritas
Aukštaičių g. 10, LT – 44147 Kaunas
Tel. (37) 20 54 27, faks. (37) 20 55 49
El. p. caritas@lcn.lt

 
 
   
 
     
© 1998-2002, 2003-2005, 2006 Katalikų interneto tarnyba, info@kit.lt