KATALIKAI.LT
 
 

Šventųjų bendravimas

Credo išpažįstame tikį šventųjų bendravimą. Ką ši tikėjimo tiesa reiškia?

Biblijoje visi pakrikštytieji vadinami šventaisiais. Anot apaštalo Pauliaus palyginimo, tikintieji sudaro vieną kūną, kurio galva – Kristus. Šis palyginimas atskleidžia, kokie glaudūs ryšiai sieja tikinčiuosius Kristų – visi yra viena Kristuje. Vadinasi, kalbėdami apie šventųjų bendravimą, mes kalbame apie šventųjų, t. y. pakrikštytųjų artimumą vienam tikrai Šventajam – Kristui, kurio Dvasia mus pašventina, ir vieni kitiems – kaip broliams ir seserims Kristuje. Šventųjų bendravimas – tai laisvas dalijimasis tuo, ką gauname iš Dievo, ir ypatinga visos Bažnyčios – tebekeliaujančios, dangiškosios ir apsivalančiosios – narių dvasinė draugystė. „Jei kenčia vienas narys, su juo kenčia ir visi nariai. Jei kuris narys pagerbiamas, su juo džiaugiasi visi nariai“ (1 Kor 12, 26). Pakrikštytuosius jungia iš Kristaus gautas naujas gyvenimas. Anot Katalikų Bažnyčios katekizmo, „Šventųjų bendravimas yra Bažnyčia“.

Katalikų Bažnyčios Katekizme apie šventųjų bendravimą mokoma (plg. KBK 948–959):

Žodžiai „šventųjų bendravimas“ turi dvi glaudžiai susijusias reikšmes:

    1. „šventų dalykų (sancta) bendrumas“;
    2. „šventų asmenų (sancti) bendravimas“.

Šventų dalykų, arba dvasinių gėrių bendrumas:

  • gauto iš apaštalų ir besidalijant augančio tikėjimo bendrumas;
  • sakramentų, ypač Eucharistijos, mus vienijančių tarpusavyje ir su Dievu, bendrumas;
  • charizmų, kurias Šventoji Dvasia teikia kiekvienam visų labui, bendrumas;
  • gėrybių bendrumas – krikščionis turi būti pasirengęs pasidalyti su kiekvienu stokojančiu;
  • meilės bendrumas – menkiausias mūsų veiksmas, atliktas iš meilės, vertingas visiems – gyviesiems ir mirusiesiems, kiekviena nuodėmė griauna šventųjų bendravimą.

Šventų asmenų, arba Dangaus ir žemės Bažnyčios bendravimas:

  • Vieni Viešpaties mokiniai dar tebekeliauja šioje žemėje,
  • kiti, užbaigę šį gyvenimą, dar skaistinasi,
  • dar kiti, pasiekę garbę, regi vieną triasmenį Dievą.

Tačiau mes visi, kurie esame Kristaus, turime Jo Dvasią, šloviname Viešpatį, nors skirtingu laipsniu ir būdu.

Dangaus gyventojai nesiliauja mūsų užtarti prieš Tėvą, aukodami nuopelnus, kuriuos įgijo žemėje. Jie broliškai rūpinasi mumis. Mes galime drąsiai kreiptis į savo brolius ir seseris Danguje. Bendravimas su jais mus ne tik moko, bet ir suartina su Kristumi. Savo maldomis mes galime ir turime užtarti mirusiuosius, kad jie būtų išvaduoti iš nuodėmių.

Mes visi esame Dievo šeima

„Mes visi, būdami Dievo vaikai ir sudarydami vieną šeimą Kristuje (plg. Žyd 3, 6), tarpusavio meile ir drauge pačiu Švenčiausiosios Trejybės garbinimu bendraudami tarpusavyje, atitinkame giliausiąjį Bažnyčios pašaukimą ir dalyvaujame galutinės garbės liturgijoje, iš anksto ja gėrėdamiesi“ (Lumen gentium, 51).

 
 
     
© 1998-2002, 2003-2005, 2006 Katalikų interneto tarnyba, info@kit.lt