Lietuvos šventovės ir piligriminės vietos
 











 
 

Krekenava

Panevėžio vyskupijos puslapiai apie Krekenavos šventovę

Religinė reikšmė

Švč. M. Marijos Dangun Ėmimo parapijos bažnyčia garsėja stebuklingu Dievo Motinos paveikslu centriniame altoriuje. Krekenava daugiausia sutraukia maldininkų iš šiaurės ir vidurio Lietuvos.

Vieta

Krekenavos miestelis yra prie Nevėžio upės, 13 km į vakarus nuo Ramygalos, 27 km į pietvakarius nuo Panevėžio.

Istorija

Istoriškai vietovė žinoma Vytauto Didžiojo laikais nuo 1409 m. 1416 m. priklausė Vizgirdams ir buvo Upytės pavieto centras. Pirmąją bažnyčią čia pastatė Vytautas 1419 m. po Žemaičių krikšto, prašant Betygalos klebonui. Šią senąją bažnyčią keitė kelios medinės, kol 1896–1901 buvo pastatyta mūrinė, eklektiškos kompozicijos, turinti neogotikos elementų mūrinė bažnyčia.

Švč. M. Marijos paveikslas

Iš seniausių laikų Krekenava garsėjo Dievo Motinos paveikslu, kurį tikintieji laikė turinčiu stebuklingos galios. Užregistruota nemaža pagijimų, paveikslas apkabinėtas votais. Šio paveikslo garbei yra sudėta giesmių lietuvių ir lenkų kalbomis.

Padavimas sako, kad paveikslą iš Krokuvos atvežęs pamaldus riteris Šilingas ir padovanojęs jį misionieriui Albertui, skelbusiam Evangeliją prie Nevėžio krantų. Manoma, kad Krekenavos katalikybės istorija prasidėjo su šiuo paveikslu. Rašytiniai šaltiniai teigia, jog pirmiausia paveikslas buvęs nedidelėje koplytėlėje, o vėliau perkeltas į bažnyčią, kur pradėjęs garsėti stebuklais. Kai XVIII a. jį iš degančios bažnyčios išnešė vienas senukas, paveikslas dar labiau ėmęs garsėti.

Paveiksle vaizduojama Švenčiausioji Mergelė su Kūdikiu ant rankų, papuošta vainiku ir sidabriniais drabužiais. 1960 m. buvo nustatyta, kad paveikslas nutapytas Italijos mokyklos stiliumi ir papuoštas Vilniaus auksakalių.

Atlaidai

Nuo seniausių laikų Krekenava garsėjo Žolinės atlaidais, kai čia suvažiuodavo keliolika tūkstančių žmonių. Dabar Krekenavos Dievo Motinos šventė minima kiekvieno mėnesio 15 dieną.