Katalikų švietimas, ugdymas ir mokslas
 











 
 

Akademinė sielovada



  

Apie UNIVERSITETINĘ SIELOVADĄ

Nacionalinis delegatas universitetinei sielovadai
kun. doc. dr. Arvydas RAMONAS

Pastaruoju metu, kuriant bendrą Europos Sąjungos mokslo erdvę daug dėmesio skiriama Europos universitetų ir Bažnyčios santykiams. Užtenka paminėti tik kelis svarbesnius įvykius. 2001 metais Europos universitetinės sielovados komitetas prie Europos Vyskupų konferencijos Tarybos (CCEE) pirmą kartą surengė konferenciją Atėnuose, kad aptartų ateities akademinės sielovados perspektyvas Europos Sąjungoje. 2002 m. tas pats komitetas iš kiekvienos Europos valstybės universitetinei sielovadai skyrė nacionalinius delegatus, kurie pirmą kartą visi susirinko tų pačių metų spalio mėn. Madride. 2002 m. gruodžio mėn. Romoje buvo surengtas seniausių Europos universitetų forumas. 2003 metų birželio mėn. išėjo svarbus dokumentas - apaštalinė popiežiaus Jono Pauliaus II paraginimas Bažnyčia Europoje. 2003 m. liepos mėn. Romoje suorganizuotas tarptautinis Simpoziumas tema Bažnyčia ir universitetas Europoje, skirtas aptarti Bažnyčios ir universiteto, dviejų seniausių institucijų, formavusių Europos kultūrą, vaidmenį.

Būtent šioms pačioms seniausioms Europos institucijoms - Bažnyčiai ir universitetui - ir šiandien išlieka svarbi misija - kurti naujosios Europos civilizaciją ir kultūrą krikščioniškųjų vertybių pagrindu. Velionio popiežiaus Jono Pauliaus II pastebėjimu, Bažnyčia nėra vien tik aktyvi pagalbininkė kuriant naująją Europą, ji yra esminė vienijanti jėga, dedanti pamatą politiniam, socialiniam ir ekonominiam į Europą besiliejančių kultūrų bendrumui. Sociokultūriniai visuomenės pokyčiai universitetams siūlo naują krikščioniškosios bendruomenės formą, atveriančią platesnes galimybes liudyti ir realizuoti prigimtinę ir neišvengiamą Evangelijos būtinybę tapti kultūra.
Europos aukštojo mokslo struktūros harmonizavimo proceso pradžia ir vystymasis šiandien yra apibrėžiamas kaip europinės universitetinės erdvės vystymas, patvirtintas Sorbonos Deklaracija (1998), Bolonijos Deklaracija (1999), bei 2001 metais Prahoje 32 valstybių pasirašytu bendradarbiavimo dokumentu. Visi šie trys dokumentai vieningai pabrėžia tą patį tikslą - iki 2010 m. sukurti Europos aukštojo mokslo vieningą erdvę. Šios perspektyvos šviesoje nuošalyje nelieka ir Katalikų Bažnyčia, puoselėdama universitetinės sielovados realijas. Jau kelis dešimtmečius Europos universitetuose veikė įvairios savanorių "stotelės", kurios skleidė ir propagavo krikščioniškas idėjas akademinėje kultūroje. 2000 metų Krikščionybės Jubiliejus paskatino Europos Vyskupų Konferencijos Tarybą (CCEE) oficialiai įsteigti Europos akademinės sielovados tarybą, susidedančią iš kiekvienos šalies nacionalinių delegatų. Šios institucijos tikslas perteikti Evangelijos šviesą universitetinei kultūrai, užtikrinti religines ir bendražmogiškąsias vertybes sparčiai besivystančiame moksliniame pažinime.

Universitetinės sielovados esmė nėra tik (vaizdžiai kalbant) rūpestis studentų ir dėstytojų sielomis, bet dialogo tarp tikėjimo ir mokslo, tarp religijos ir kultūros organizavimas universitetinėje terpėje. Tai reiškia Bažnyčios ir jos narių buvimą akademinėje bendruomenėje, kas nėra šiandien lengva. Neužtenka vien kapeliono institucijos, būtų idealu turėti sielovados darbo grupę. Eina kalba apie krikščionies dalyvavimą akademiniuose procesuose ieškant tiesos apie pasaulį, žmogų ir patį Dievą.

Lietuvos universitetinė sielovada taip pat įsijungia į bendrą Europos universitetų sielovados tinklą. Lietuvoje yra 15 valstybinių universitetų ir 6 privačios aukštojo mokslo įstaigos. Universitetai Europoje yra gimę iš "Bažnyčios lopšio", tačiau paradoksalu, kad Lietuvoje deja ne visos institucijos turi dar savo kapelioną ar sielovadininkų grupę.

Visuose viduramžių universitetuose stipriausias mokslas buvo teologija, nes garsiausi dėstytojai ir buvo teologijos profesoriai: Albertas Didysis, Tomas Akvinietis, Bonaventūra ir kiti. Visi garsieji Europos universitetai buvo kuriami ir veikė krikščioniškosios moralės pagrindu. Sielovados puoselėjimas viduramžių akademinėje visuomenėje nebuvo svetimas, nes Europos universitetų atsiradime dalyvavo vienuoliai, dvasininkai, popiežiai, kuriems rūpėjo ir mokslas, ir dvasinis ugdymas. Toks Bažnyčios ėjimas į universitetinę visuomenę dėjo stiprius pastoracijos pagrindus visai akademinei bendruomenei. Todėl Bažnyčia ir šiandien ragina stabtelėti, atsigręžti ir apmąstyti, ar dabarties žmogus gali kurti geresnę visuomenės ateitį, palikus pagrindinius doros principus, kur moralė, etika, vertybės ir prioritetai tampa privatus ir reliatyvus asmens dalykas. Universitetai turėtų išlikti tiesos ieškojimo terpė, kur jaunas žmogus galėtų ieškoti atsakymų ir juos gauti, prisimenant ir išlaikant krikščioniškojo paveldo veidą mūsų laikmečio kultūros akivaizdoje, kur dažnai vyrauja postmodernistinis individualizmas, racionalizmas, negatyvios politinės ideologijos ir t.t. Universitetinė pastoracija, o plačiau kalbant - kultūros pastoracija, leidžia įžvelgti, kad visų mūsų bendras pašaukimas naujojoje Europos Sąjungoje yra ne tautinis, politinis ar ekonominis, o visų pirma kultūrinis.

Lietuvos universitetinės sielovados misija universitetinėje kultūroje yra skelbti Evangeliją, kuri atneštų viltį, duotų tvirtus moralinius pagrindus, kad visuomenė būtų viltinga ir neliktų abejinga blogiui ir neteisybei, o prioritetu būtų žmogus kaip didžiulė Dievo vertybė. Tad šios srities rūpestis būtų kuo labiau tapti mūsų ateities kultūros kūrėjais ir nešėjais ne tik universitetuose bet ir visoje Lietuvos visuomenėje.
Popiežius Jonas Paulius II apaštaliniame paraginime Bažnyčia Europoje, pabrėžia: "Europai yra būtina religinė dimensija. Kad ji būtų nauja, analogiškai kaip Apokalipsės "naujasis miestas" (Apr 21,2), turi leistis būti pasiekiama Dievo. Viltis sukurti pasaulį daugiau teisingesnį, daugiau vertą žmogaus, negali ignoruoti tiesos, kad tokios pastangos būtų bergždžios be dieviško palytėjimo, nes "veltui dirbtų miesto statytojai, jei Dievas jo nesaugotų" (Ps 127,1)".

Plačiau www.universitas2000.org

LIETUVOS UNIVERSITETINĖS SIELOVADOS STRUKTŪROS

Nacionalinis delegatas universitetinei sielovadai
kun. doc. dr. Arvydas RAMONAS (Klaipėdos universitetas)

V I L N I U S

Vilniaus universitetas

Vilniaus akademinės sielovados centras (VASC)
Šv. Jono g. 12, LT-01123 Vilnius
Tel. (5) 212 17 15; faks. (5) 212 18 76
El. p [email protected]

Centro vadovas – kun. Stasys KAZĖNAS SJ,
mob.tel. 615 20962; el. p. [email protected]

Vadovo pavaduotoja ses. Lina BRILIŪTĖ SF
mob. tel. 689 18696; el. p. [email protected]

Studentų sielovada br. Juozapas GLĖBAS CFX,
mob. tel. 689 62061; el. p. [email protected]

Vilniaus pedagoginis universitetas
Studentų g. 39, LT-08106 Vilnius
Tel. (5) 279 02 81, faks. (5) 279 05 48

Kun. dr. Algis BANIULIS SJ
Didžioji g. 34, LT-01128 Vilnius
Tel. (5) 212 17 15; faks. (5) 212 18 76; mob. tel. 698 79623
El. p. [email protected]

Kun. Vytautas RAPALIS
Rūdninkų 20/1, LT-01135 Vilnius
Tel. (5) 261 74 34, mob. tel. 600 08511
El. p. [email protected]

Kun. lic. Žydrūnas VABUOLAS
Kalvarijų 325, LT-08420 Vilnius
Tel. (5) 279 62 78,
El. p. [email protected]

VPU akademinės sielovados stotelė

Saltoniškių 54-7, LT-08105 Vilnius
Tel. (5) 279 01 00
El. p. [email protected]
www.sielovada.vpu.lt

Koordinatorė ses. Rasa Fausta PALAIMAITĖ SF
Mob. tel. 621 04438, el. p. [email protected]

Generolo J. Žemaičio Lietuvos karo akademija
Šilo g. 5 a., LT-10322 Vilnius
Tel. (5) 212 69 23, faks. (5) 212 73 18
El. p. [email protected], tinklapis: www.lka.lt

Kun. Remigijus BUTKEVIČIUS
El. p. [email protected]
Šilo 5a, LT-10322 Vilnius
Tel. (5) 210 35 11, mob. tel. 616 73050

K A U N A S

Vytauto Didžiojo universitetas
Donelaičio g. 58-313, LT-44244 Kaunas
Tel. (37) 32 78 09

Kun. Simas MAKSVYTIS
Mob. tel. 685 81235
El. p. [email protected]

Irma SAVICKAITĖ, VDU akademinės sielovados koordinatorė
Mob. tel. 611 47028
El. p. [email protected]

Kauno medicinos universitetas
Mickevičiaus g. 9, LT-44307 Kaunas

Kun. Ričardas BANYS
Mob. tel. 615 19959
El. p. [email protected]

Svetlana ADLER, KMU akademinės sielovados koordinatorė
Tel. mob. tel. 618 41500; el. p. [email protected]

Kauno technologijos universitetas
Donelaičio g. 73-415, LT-44029 Kaunas
Tel. (37) 30 00 59

Kun. Kastytis ŠULČIUS
Mob. tel. 670 85975
El. p. [email protected]

Valda VELŽIENĖ, KTU akademinės sielovados koordinatorė
Mob. tel. 620 37135
El. p. [email protected]

Lietuvos žemės ūkio universitetas
Jaunimo g. 4, LT-53361 Akademija, Kauno r.
Tel./faks. (37) 39 85 38

Kun. lic. Jordanas KAZLAUSKAS
Tel. mob. tel. 616 40 920
El. p. [email protected]

Genovaitė KASPERAVIČIŪTĖ, LŽŪU akademinės sielovados koordinatorė
Mob. tel. 615 75925
El. p. [email protected]

Kauno marijonų talkininkų akademinės sielovados skyrius
Laisvės al. 101a, LT-44291, Kaunas
Tel. (37) 22 99 65; faks. (37) 22 80 86

Kun. dr. Vytautas BRILIUS MIC
El. p. [email protected]

K L A I P Ė D A

Klaipėdos universitetas

Kun. doc. dr. Arvydas RAMONAS
Kretingos g. 40, LT-92307 Klaipėda
Tel. d. (46) 39 86 13; faks. (46) 39 86 02; mob. tel. 682 16645
El. p. [email protected]

Kun. doc. dr. Vladas GEDGAUDAS
Bokštų 10, LT-92125 Klaipėda
Tel. (46) 31 31 10, mob. tel. 611 02713
El. p. [email protected]

Š I A U L I A I

Šiaulių universitetas
Vilniaus g. 88, LT-76285 Šiauliai

Kun. Egidijus VENCKUS
Višinskio 25, 225 kab., LT-76351 Šiauliai
Tel. (41) 52 62 20; faks. (41) 52 03 38
El. p. [email protected]

M A R I J A M P O L Ė

Marijampolės kolegija
V. Kudirkos g. 61/ Sodžiaus g. 1
LT-68303 Marijampolė
Tel. (343) 50750, faks. (343) 50750

Prof. kan. Kęstutis ŽEMAITIS
Lauko g. 5, Šunskai, LT-69360 Marijampolės sav.
Mob. tel. 686 92640
El. p. [email protected]