| 2010 06 18
Lietuvos Vyskup Konferencijos Pirmininko pareikimas DL KRIKŠIONIŠK RELIGINI SIMBOLI NAUDOJIMO VIEŠOJOJE ERDVJE
2009 m. lapkriio 3 dienos Europos mogaus teisi teismo sprendimas drausti religini simboli, skaitant Nukryiuotojo, naudojim vieuose pastatuose kelia nerim dl galim io sprendimo pasekmi ms tautos kultrai, identitetui, tradicijoms ir laisvei. Toks teismo sprendimas sukuria pavojing precedent, kai tarptautins institucijos primeta kultr ir tradicij vairove pasiyminioms valstybms bei visuomenms tam tikr „uniformin“ vertybi sistem, atspindini tik vienos pakraipos pasaulir. Mintas Europos mogaus teisi teismo sprendimas veria atkreipti dmes religijos laisvs, valstybs ir Banyios atskirumo, individuali ir kolektyvini mogaus teisi klausimus.
Tauta ir visuomen negali egzistuoti be kultros ir tradicij. Btent kultra ir tradicijos suteikia visuomenei ir tautai savitum ir tapatyb. Tuo tarpu kultra ir tradicijos visuomet yra susij su tam tikromis toje visuomenje priimtomis vertybinmis ir moralinmis nuostatomis, kurios danai turi religines aknis. Kultr grindianios vertybins nuostatos negali bti atskirtos nuo kultros tuo pat metu nesunaikinant paios kultros. Savo vertybini bei moralini akn netekusi kultra neivengiamai praranda savo gyvybingum ir ilgainiui sunyksta.
Tauta negali bti laisva, jei ji neturi galimybs privaioje ir vieojoje erdvje puoselti savo tradicij, kultros ir naudoti i kultr bei tradicijas ireikiani simboli. Tai puikiai suvok okupantai, siekiantys ugniauti tautos laisv, palauti jos dvasi bei susilpninti tautin savimon. Dar visai neseniai ms tautai teko igyventi laikus, kuomet tautiniai, valstybiniai ar religiniai simboliai vieojoje erdvje buvo naikinami, o j naudojimas persekiojamas.
Šiandien danai visuomens, bendruomens bei tautos teis puoselti savo identitet, kultr, tradicijas, religij yra bandoma suprieinti su individualiomis mogaus teismis. Taiau neturi bti pamirtama, kad mogaus teiss neegzistuoja „beorje“, vertybikai neutralioje erdvje. Jos visuomet egzistuoja konkreiame socialiniame ir kultriniame kontekste. mogaus teis puoselti savo kultrin, tautin, religin identitet netekt prasms, jei nebt gerbiama konkrei tautini, religini, pasaulirini grupi teis laikytis savo vertybi, tradicij ir jas puoselti. Todl individualios mogaus teiss neturi bti gyvendinamos paneigiant tautos ar bendruomens teis puoselti ir auganiai kartai perduoti jos identitet, sudarant kultrin bei tradicin paveld. Prioriteto suteikimas egocentriniam individualizmui, kuomet individui leidiama pasinaudojant teisiniais instrumentais apriboti bendruomens ar visuomens teis puoselti tam tikras vertybes bei tradicijas vien todl, kad kakas joms nepritaria ar yra j trikdomas, neprisideda prie tikros mogaus teisi pltros.
Danai vieosiose diskusijose minimas valstybs ir Banyios atskirumas nereikia, kad religiniai simboliai ir tradicijos, sudaranios valstybje gyvenanios ir valstyb kurianios tautos kultrinio paveldo bei identiteto dal, turi bti paalintos i vie erdvi, staig ar mokyklos. Visa kas sudaro ms tautos kultrin paveld turi teis bti puoseljama visuomenje, valstybje ir mokykloje. Nemanoma vienu metu pasisakyti u nacionalins kultros puoseljim ir tuo pat metu udrausti naudoti t kultr ireikianius simbolius. Udraudusi naudoti religinius simbolius mokyklose, visuomen prarast galimyb perduoti t simboli ireikimo tapatyb ir vertybes bsimai kartai, tuo paiu rizikuodama prarasti savo tapatybs aknis bei identiteto isaugojimo ateityje perspektyvas.
Taip pat paymtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje tvirtintas pasaulietins valstybs principas nereikia, jog valstyb turi bti prieika tautos istorinio bei kultrinio paveldo dalimi esantiems religiniams simboliams ar religini tradicij puoseljimui vieojoje erdvje. Reikalavimas i vieosios erdvs ar mokykl paalinti religinius simbolius nerodo, kaip kartais mginama teigti, valstybs neutralumo bei neutikrina tikro pliuralizmo. Toks reikalavimas tik rodo, kad prisidengiant neutralumo ir pasaulietikumo kiais prioritetas atiduodamas ateistinei pasaulirai bei sekuliarizmo ideologijai.
Nukryiuotasis simbolizuoja paties Dievo, tapusio tikru mogumi ir atidavusio savo gyvyb vardan monijos ateities, meil kiekvienam mogui nepriklausomai nuo jo tautybs, rass, lyties, amiaus, padties. Kryiaus simbolis liudija Dievo mogaus asmens vert Dievo akyse. Btent ant mogaus, kaip asmens sukurto pagal Dievo paveiksl ir panaum sampratos pagrindo susiformavo Europos kultra bei Vakar civilizacija. Kryiaus simbolio buvimas vieojoje erdvje bei ugdymo staigose liudija ias Europos, o kartu ir ms tautos kultros aknis. Pamatinis religijos laisvs principas reikia laisv ipainti pasirinkt religij, jos laikytis ir j skleisti. Taiau pats kryiaus buvimas vieojoje erdvje negali jokio asmens priversti priimti tikjim, apriboti jo laisv ipainti kit religij ir j skleisti. Todl nerim kelia Europos mogaus teisi teismo sprendimas, pakeiiantis religijos laisvs samprat ir sukuriantis i esms nauj „mogaus teis“ nebti trikdomam nepatinkani religini simboli. Tokio precedento tvirtinimas reikt, jog kiekvienas individas, nepatenkintas krato, kuriame gyvena kultr atspindiniais simboliais, be pagrstos prieasties galt kelti byl prie valstyb Europos mogaus teisi teisme.
Todl sveikiname Lietuvos Vyriausybs sprendim kartu su kitomis alimis palaikyti Italij Europos mogaus teisi teisme, dalyvaujant treija alimi bei siekiant apginti valstybi ir taut teis puoselti savo kultr, pasirinktas tradicijas ir vertybes. Europa gali ilikti tik jei bus gerbiama j sudarani taut laisv puoselti savo kultr ir krikionikas kultros aknis.
Arkivyskupas Sigitas TAMKEVIIUS Lietuvos Vyskup Konferencijos pirmininkas
|