pradi
 

















 
 
 
 
 Mons. Gintaro Gruo kalba Ikilmingame Lietuvos Respublikos Seimo posdyje minint Sausio 13-j
 
 

2009 m. sausio 13 d. minjimui LR Seime

Pasidalyti su Jumis dvasinmis valgomis mane padrsino pirmomis kadencijos dienomis dani pareikimai religine tema – dekalogu paremtos programos bei svarstymai apie demon ir angel veikim ioje institucijoje. Kaip vertinti, o svarbiausia – gyvendinti Dievo mums suteikt laisvs dovan, u kuri iandien galime bti dkingi?

Gaila, bet ne visi dkingi u laisvs dovan. Lidna, bet danai girdime skausmingus odius: „ne tokios Lietuvos tikjoms“, „ne dl tokios Lietuvos kovojome“. Vis dar randasi t, kurie ilgisi „sen ger laik“. Suprantu skausmingas patirtis, nusivylim, bet kiekvien kart skaudu tai girdti. Ir veria susimstyti – kaip suvokme t laisv, kurios trokome?

Vasario 16-osios Nepriklausomybs akto signataras ir vienas i Ateitininkijos krj prof. Pranas Dovydaitis beveik prie imt met pirmajame „Ateities“ urnalo numeryje paskelb straipsn „Trys pamatiniai klausimai“. Jo valgos, manau, aktualios ir iandien.

Svarstydamas: k mes matome aplink save?, – profesorius ra, kad daugelis atsisako gyvojo Dievo, Kristaus, ir Jo tiesos. mogus nori bti pats sau Dievas, pats sau norma ir visa ko altinis. Jis nebenori tarnauti Auktesnei Esybei ir vengia Jos globos, siekdamas tapti laisvas, bti mogus, o ne vergas. Ne protas ir irdyje raytas statymas, bet nuodm vadovauja mogui.

Nors mogus troko laisvs, ji galutinai dingo. Ši laik „laisvasis“ nepajgia atsikratyti blog proi ar polinki net ir suprasdamas j blog. Jis neidrsta pasiprieinti mados prietarams, rutinos vergovei. Jam svarbiausia, k pasakys tie ir anie... Prieingai, pirmj ami Kristaus ipainjas, matydamas prie save baisiausias ems jgas – budelius su kankinimo rankiais, inodamas, kas jo laukia, jeigu laikysis savojo tikjimo, drsiai ir su pasididiavimu sak: „Js galite man gyvyb atimti, o ne sin, js galite turti mano krauj, o ne tikjim“. Dovydaitis kelia klausim: kuris i t dviej individ yra laisvesnis? Ir kalba apie stabus, kurie susiformavo Naujj laik visuomenje – technikos paang, egoizm ir gobum. Materialistin visuomen veda prie karo ir mirties kultros. Šiomis dienomis pasaulio dmesys sutelktas finans kriz. Šventasis Tvas spalio mnes praddamas Vyskup Sinod usimin, kad dauguma modernaus pasaulio moni savo namus, savo ateit yra pasistat ant smlio. Rinkos, finans sistemos, prekybos industrija gali sutirpti per vien dien. Taip atsitikus aikja, kad tai nra joks pagrindas, neturi nieko bendra su gyvenimo prasme.

Mums reikia reformos, atsinaujinimo ne tik finans srityje. Atnaujinimas nra svetimas Banyiai ir i jos istorijos galime pasisemti patirties. Viena man labiausiai patinkani atsinaujinimo istorij vyko XIII a. Italijoje buvo grup, kuri sulauk Dievo paaukimo atnaujinti Banyi ir stengsi j realizuoti pamokslaudama: „Banyiai reikia atsinaujinimo ir js turite atsinaujinti“. Nieko neijo. Beveik tuo paiu metu kitas italas igirdo Dievo paaukim atnaujinti Banyi. Jis pam akmenl ir pradjo atstatinti koplyi. Atjo draug, kurie jam padjo. Maa statybinink grupel toliau meldsi ir augo. Iki iol mes visi inome t jaun ital. Tai v. Prancikus, kurio judjimas gyvuoja visame pasaulyje. Šv. Prancikus igirdo Dievo od, taiau uuot j primets kitiems, savo pavyzdiu parod teising keli.

Puoselti Tvyns meil t atimintin sausio 13-j mums nereikjo brangios pirotechnikos, viesos ir muzikos spektakli, kultrini ou. Jubiliejiniais minjimais ir raginimais neiauginsime smoningumo. Tam reikia gyv pavyzdi – it tuometini lau viesos ir ilumos, liaudies dain ir kaimyn, besidalijani duona ir arbata. Vaikai mokosi ne i tv odi, bet i j gyvenimo pavyzdio.

Idant laisvai ir laimingai gyventume, ms santykiai tautoje turi bti panas santykius darnioje eimoje. Visuotin Banyia mini v. Pauliaus metus – dviej tkstantmei sukakt nuo Taut apatalo gimimo. Jo suteikti pamokymai apie eimos gyvenim iandien danai kelia pasipiktinim, ypa tarp moter, taiau jie ypa ikalbingi pritaikius pilieiams ir valdiai.
Laike efezieiams Paulius rao: „Js, moterys, bkite klusnios savo vyrams lyg kad Viepaiui, nes vyras yra monos galva, kaip Kristus yra Banyios galva“ (Ef 5, 22–23). Moterims tai kelia pykt, o vyrai mgsta jas paerzinti. Manau, valdios atstovai mielai cituot Šventrat, jeigu rast eilut: „Js, pilieiai, bkite klusns savo valdios atstovams“. Taiau tokios eiluts nra, nors Paulius ir kvieia mus melstis „u karalius ir visus valdovus, kad galtume tyliai ramiai gyventi visokeriopai malding ir gerbtin gyvenim“ (1 Tim 2, 1–2).

Šeimynini santyki esm, kaip j suvokia v. Paulius, nusako kita eilut, kuri, deja, nei moterys, nei vyrai nekreipia tinkamo dmesio. „Js, vyrai, mylkite monas, kaip ir Kristus myljo Banyi ir atidav u j save“ (Ef 5, 25). Jeigu vyras pasirengs u savo mon galv paguldyti, klusnumo reikalavimas nebeatrodo per sunkus, lemia eimos darn.

Šeimos analogija mus grina prie iandien minim vyki. Atkuriamojo Seimo nariai, susirink iame pastate, buvo pasireng pasiaukoti u Tvyns laisv. Jie prisim didel rizik, ir mons pldo ginti parlamento, ginti Lietuvos. Tada nebuvo atotrkio tarp piliei ir valdios.

Meldiu ms tautos atstovams drsos ir jg mylti savo Tvyn, bti pasiruousiems atiduoti u j save. Rizikos, kuri tenka misijas siuniamiems ms kariams, visuomen laukia i vis, davusi priesaik. Jie turi prisiimti kuo didesn dal rizikos, atsiadti savo saugumo, idant silpni ir paeidiami – ligoniai, pensininkai, bedarbiai, skurde gyvenantys pilieiai, vaikai, ypa nalaiiai – jaustsi saugesni iais nelengvais laikais.

Šv. Prancikus tyliai ir ramiai pradjo Banyios atnaujinim nereikalaudamas, kad pirmiausia atsinaujint visi kiti. Anomis sausio dienomis Seimo nariai dirbo savo vietose nieko nereikalaudami, o tauta pati apsupo parlament ir saugojo savo valdi. Tad ir iandien linkiu Jums ryting sprendim, kad padtumte monms rasti tikruosius gyvenimo pagrindus savo aukos pavyzdiu ir imintimi. Tepadeda Jums Dievas.

Mons. Gintaras Gruas

 
 
   
 
     
1998-2002, 2003-2005, 2006-2020 Katalik interneto tarnyba, info@kit.lt
 
  pradi