| | Kun. doc. dr. Arvydas RAMONAS
Nacionalinis delegatas universitetinei sielovadai
Klaipdos universitetas
Universitetin sielovada III: Akademins pastoracijos ugdymo udaviniai
Akademins sielovados pagrindiniu udaviniu ilieka evangelizacija, taiau i evangelizacija yra specifin, nes skirta intelektualams, kurie - kaip pastebi F. Schuller - jauia poreik painti Jz Krist kitoje viesoje, negu per vaikystje imoktas inias. O visi kiti udaviniai pasitarnauja tik dar didesniam humanizmo atjimui universitetin aplink. Universitetins sielovados ugdymo udaviniai iandienos universitetuose bt sekantys:
Asmeniniu pavyzdiu liudyti prisiklus Krist, kad studentija tapt „visuomens statydintojais“ (Ecclesia in Europa, nr. 41), kurie vadovautsi artimo meils principu. Vadovaujantis Dievo odiu, sustiprinti ir paremti tiek profesros, tiek studentijos asmenik, individual tikjimo igyvenim, nepaeidiant mogaus apsisprendimo laisvs bei padti akademins visuomens asmenims sijungti tikinij bendruomen. Akademins pastoracijos udavinys padti tikjusiems intelektualams atrasti savo viet u universitet rib vietinse Banyiose, t.y., po galbt „vaikiko tikjimo“ ar netikjimo tarpsnio padti pagrindus, kad akademin visuomen gebt betarpikai vsti tikjim ir ipainti j pagal Banyios tradicij, kartu inant tokio kalbjimo apie Dievo paslapt reliatyvum ir priklausomyb nuo laiko (plg. Schuller, F., Niekada nepamirtame, kad galite rinktis, Naujasis idinys, Vilnius, Aidai 2001/6, p. 318-325).
Labai svarbu, jog akademin pastoracija skatint tarpdisciplinin dialog. Universitetins disciplinos kartu su religijos mokslais gali atsakyti daugel ikylani klausim. Teologiniai tyrinjimai neturt atsilikti nuo mokslins paangos, o universitetins disciplinos neturt atsisakyti religijos moksl, nes iandien pasaulyje nebemanoma veikti civilizacijos problem, orientuojantis tik mokslin – technin progres, bet reikalinga ir metafizin kryptis.
Universitetinje kultroje labai svarbu, kad akademin sielovada pasilyt konkreius kelius asmenikam krikionikam rytingumui ir atsakomybei brandinti. Šiandien ypatingai susiduriama su korupcija, todl yra labai svarbu, kad universitetuose bt ruoiami ne tik kompetentingi profesij specialistai, bet ir teisingi valdininkai, siklausantys paprast moni bdas., nes danai jaunimas baigs universitetus uima vadovaujanius postus.
Kadangi universitetin kultr sudaro ir vairi tikjim ar religij asmenys, akademin sielovada turt skatinti tarpusavio painim, supratingum ir pasirengim bendradarbiauti. Ekumeninis liudijimas ir bendradarbiavimas gali bti ypa vaisingas akademinje terpje studijuojant socialinius klausimus ir apskritai giliau gvildenant visus klausimus, susijusius su mogumi ir jo egzistencijos bei veiklos prasme (plg. Katalikikojo aukljimo kongregacija, Popieikoji pasauliei taryba, Popieikoji kultros taryba, Banyia universitete ir universitetinje kultroje, 1994/05/22 www.lcn.lt/bzinios).
Akademin sielovada turi bti misionieriko pobdio nepamirtant silpnesnij, kurie gali pakliti vairius struktros savanaudikus tikslus. Akademin sielovada turt padti ginti toki asmen teises ir padti pasijusti pilnaveriais asmenimis.
Taigi, akademin sielovada universitete, turdama konkreius udavinius, turi padti universiteto studentams ir dstytojams susitikti su Kristumi, kuris nori, kad kiekvienas asmuo bt laimingas ir viltingas, nebijantis ateities. „A atjau, kad mons turt gyvenim, - kad apsiai jo turt“ (Jn 10, 10).
Norint gauti teigiamus pastoracijos ugdymo rezultatus, Banyia skatina „Dievo od skelbti metodais, labiausiai atitinkaniais vairi moni grupi ir daugelio profesini terpi poreikius, kad Kristaus viesa siskverbt kiekvien moni gyvenimo srit ir iganymo fermentas i vidaus perkeist socialin gyvenim“ (Jonas Paulius II, Catechesi Tradentae, Vilnius, 1996, p. 128). Vadinasi, iandien reikia naujai bei tikinamiau Evangelij pristatyti universitete, bei jos skelbimui panaudoti efektingesnius pastoracinius metodus ir bdus. Remiantis aukiau mintu katalikiko aukljimo kongregacijos dokumentu „Banyia universitete ir universitetinje kultroje“ btina iskirti universitetins sielovados ugdymo bdus:
Pastoracijos skmei reikalinga malda, kurios metu praoma Šventosios Dvasios pagalbos, kad padt velgti esam situacij ir tinkamai bt galima terpti Evangelijos gyvybin skl.
Individualus asmen evangelizavimas padeda umegzti dialog su konkreiais vyrais ir moterimis, dstytojais ir studentais; padeda mogui atsiliepti Šventosios Dvasios paskatas atnaujinti ir velgti buvimo prasm iame gyvenime.
Grupinis asmen evangelizavimas. Juo Evangelin inia pasiekia ne vien mog, o vis grup. Grupje yra ugdomas bendruomeninis jausmas, kuris pabria asmen svarb vienas kito atvilgiu. Taip yra mainamas izoliacinis laukas, susvetimjimas ir kuriama pasitikjimo dvasia.
Dievo odio skaitymas (lectio divina). Šventasis Ratas yra svarbiausias krikionikojo dvasingumo ugdymo altinis: „visas Ratas yra Dievo kvptas ir naudingas mokyti, barti, taisyti, auklti teisumui“ (2 Tim 3,16). Dievo odio skaitymas ir apmstymas tampa efektyvi nuoroda akademiniam jaunimui, besiblakaniam sekuliarizuotoje visuomenje, iekant tiesos.
vairi katalikik maldos grupeli, sjdi krimas bei palaikymas. Šios grups tampa gyvos liudininks visai universitetinei bendruomenei bei atidaro studijuojaniam jaunimui vartus gilesn Evangelijos painim ir meils tarnyb. Toks pastoracijos bdas kelia tiksl auklti bei globoti jaunuolius, turinius tikjimo dvasia sutikti konkrei aplinkos bei veiklos, kuri jie sitrauk, tikrov.
Krikionikosios tikybos teologijos fakultet ir katedr krimas universitetuose. Ši fakultet ir katedr krimas sudaro galimyb skleisti humanistines idjas bei pasiekti kit profesini studij studentus bei dstytojus.
vairi sielovados stoteli krimas student bendrabuiuose, kur jaunimas susiduria su situacija, kai daugelis krikionik ir moralini vertybi atsiduria lyg elyje, o pirm viet ikyla vartotojikas poiris, asmens orumo negerbimas.
Pastoracija pasiekia geresni rezultat, kai remiasi grupe moni, besirpinania akademins bendruomens dvasinmis vertybmis. Ši funkcij puikiai gali atlikti pastoracin taryba, kuri padt iekoti ir atrasti atsakymus esminius gyvenimo klausimus. Pastoracijos taryb turt sudaryti tikintys dstytojai, studentai bei kapeliono institucija.
vairi konferencij bei seminar rengimas tikjimo klausimais sudaro galimybes tobulti tiek studentams, tiek ir patiems dstytojams. Menins raikos vakarai, tsiami Agaps, t.y. pasidalinimo mintimis bei vaimis, suteikia galimyb geriau painti vieniems kitus.
Bendruomenikumo virn yra liturginis ventimas, kurio metu gali susirinkti visi universiteto bendruomens nariai, ipastantys t pat tikjim. Šventasis Ratas sako: „nebra nei ydo, nei graiko; nebra nei vyro, nei moters: visi js esate viena Kristuje Jzuje“ (Gal 3, 28). Taigi, liturginio ventimo metu nebra nei dstytojo, nei studento, nei universiteto personalo darbuotojo, o yra tikintieji, kurie liudija Kristaus meil artimui.
Bendradarbiavimas su universiteto student sjunga, darant tyrimus ir apklausas, padt realiai nustatyti dirbanij ir studijuojanij problemas, norus, pasilymus bei katalik ir kit konfesij krikioni skaii. Taip pastoracin taryba galt priimti tam tikrus sprendimus vykdant savo misij.
Kiekvienas universitetas privalt turti koplyi, kaip Evangelijos tiesos sklaidos centr. Koplyios buvimas universitete sudaryt slygas studentams ir dstytojams tobulinti dvasin gyvenim per individuali bei bendruomenin veikl.
Taigi, sielovadini tarnyb krimas auktosiose mokyklose pasitarnaut visapusikam jauno mogaus ugdymui, kuris sugebt igyventi tikjim konkreioje realybje, savo visuomenje bei galt gauti atsakymus jam rpimus egzistencinius klausimus ir visokeriop dvasin param. Pastoracinis ugdymas gali sumainti tam tikr distancin atstum tarp student ir dstytoj bei padti kurti krikionik ir bendramogik bendryst paioje akademinje visuomenje.
Bus daugiau |
pradi
vir