| Rkuose skstantis rugsjis po saultosios vasaros – gana melancholikas metas. Atostogos baigsi ir teks grti prie rutinini darb. Gamtos derliaus tvarkymo metas taikliai primena ir apie mogikuosius socialinius dsnius, tad „Artuma“ ryosi gvildenti pareigos dirbti, teiss savo darbo vaisius bei j krikioniko pasidalijimo klausimus. Kitaip tariant, gilintis opiuosius socialinio teisingumo dalykus, ypa – eimos instituto kontekste. Taigi kam turi rpti socialiniai klausimai? O visuomeniniai? Tautiniai ir emigracijos (beje, jau greitai – spalio 5 d. pasirodys gyventoj suraymo duomenys)? Kokios apskritai i „atak“ ssajos?
Kun. Kstutis K. Brilius MIC rao, jog esame susij duonos ryiu. Antanas Gailius reziumuoja: „Tik mes patys ir sukrauname t turt, kur valstyb gali dalyti. Joki kit itekli ji neturi.“ O vis dlto dabartin daugelio ali politika demonstruoja keist dirbaniojo nuvertinim: entuziastingai priimamas, visaip skatinamas technologij tobuljimas ir sveikinamas pats produktas, taiau darbininkas, sukrs j, laikomas prieu. Šiame ekonominiame kontekste „Artumos“ tekstams belieka priminti, kad biblinje tradicijoje rank darbas itin vertintas. Taigi nuoirdus darbas; pelnytas, siningas atlygis; socialin atsakomyb ir aukojimas, materialin pagalba – daniausi io numerio odiai. Lieka tiktis, jog savo skaitytojus ie „Artumos“ tekstai sustiprins, kilstels vienu socialins atsakomybs laipteliu aukiau. O „Gerasis Samarietis“ nuo virelio primins apie pagalbos be iskaiiavimo praktik.
Paprastai kiekvienas „Artumos“ numeris kupinas krikionikos vilties, patarim, paraginim. Ypatingai taikli citat, – ganytoj, palaimintj, ventj. Taip ir kart didiausi temai stimul suteik palaimintasis Jurgis Matulaitis, kuriam socialins teisybs ir brolybs, moter uimtumo ir prot nutekjimo rpesiai ramybs nedav ir prie 100 met. Lygiai prie metus spausdinome Algimanto Ramono tekst „Šeimos politika popieriuje ir tikrovje“. Ar daug kas pasikeit, – per metus, per imtmet? Paraginim ir patarim daug, na, o „vaisi“? Ar jau atskirtos raugs nuo kviei? Neatsitiktinai kart Ramonas rao apie abstraki diskusij be paskirstyt atsakomybi ir sipareigojim grsm.
Socialinis teisingumas siejasi su teisingumu ir politika apskritai; tad artjantys rinkimai – nauja galimyb uduoti klausimus bei rinktis tuos, kurie mato eim ir vertina galimyb pasirpinti tuo, kas svarbiausia. Skaitytojams turt labai praversti Ramono suformuluoti kontroliniai klausimai politikams. Tai siekis priminti, jog nesame tik mokesi moktojai. Esame pilieiai, atsakingi savo alies gerovs krjai ir gamtos puoseltojai. „Pokyi versm ir pradia – mogaus irdis“, – ra palaimintasis Matulaitis. Valstybs vaidmen socialinje srityje jis mat kaip tiesiogin tarnavim visuomens labui per iminting vieosios politikos organizavim, sukuriant tokias gyvenimo slygas, kad pilieiai patys galt pasiekti gerov. Perfrazavus ir pritaikius iandienai, turbt tai reikt, jog ne skrajutmis dera kovoti su eline ekonomika...
Šiame numeryje daug raoma ir apie iskirtin Lietuvai vyk – met minim Lietuvos Krikto 625 met sukakt, kuri bus veniama ir netrukus prasidsianiuose Šiluvos atlaiduose. Ta proga prisimenamas ir Krikto 600 met jubiliejaus ventimas bei svarstoma apie ms tautos ateit, – juk, pasak palaimintojo Jono Pauliaus II, esame jauniausioji Banyios dukra Europoje! Arkivyskupas Sigitas Tamkeviius savo jubiliejiniame odyje klausia ir atsako: „K Kriktas dav Lietuvai? Kad ir kaip bandytume idealizuoti savo tautos praeit, aiku, kad iki krikionybs atjimo Lietuva skendjo didelje tamsoje. Tuo metu, kai Europoje jau klestjo universitetai, mes, lietuviai, neturjome nei rato, nei knyg, nei mokykl, juo labiau universitet. Buvo daug susiprieinimo, susiskaldymo, kar ir broludik kov ir, kaip visada, labiausiai kentjo paprasti mons, visai nemat ieities, kad gyvenimas galt pasikeisti gera. Kaip tai panau iandien, kur Evangelija nustumiama urib.“ O homilij ganytojas pabaig odiais: „Be gilaus tikjimo, vien statymais eimos institucijos neapginsime.“
Šioje „Artumoje“ taip pat aptariama sudtinga vertybins orientacijos kaita, inicijuota JAV Prezidento, bei religini bendruomeni reakcija mogaus laisvi suvarym. Psicholog Zita Vasiliauskait supaindina su atjautos reikiniu ir nuoirdaus noro padti psichologine motyvacija, o tvams bus labai naudingas straipsnis apie vaik pykio priepuolius ir imintingai rami suaugusij laikysen j metu. In memoriam Marijai Bagdonienei pagerbti skaitysime ne tik Dievo bei moni tarnystei pavsto gyvenimo pavyzd, bet ir paskutin jos paraginim: „Dirbkite, kol tik pajgiate.“
Moksleiviams ir studentams, mokytojams ir profesoriams „Artuma“ linki skmingo mokslo met starto, o visiems skaitytojams – kvpt rudens darb ir sprendim. Taip pat inokim, kad rinkimuose ginti ar palaikyti turime ne kakuri politin partij ar galios struktr, bet teising tiksl ir pastangas siekti bendro, broliko grio.
Rta LAZAUSKAIT
|