(KAP) Gegužės 16 d. kalbėdamas Popiežiškosios migrantų ir keleivių sielovados tarybos plenarinio susirinkimo nariams Benediktas XVI gyrė daugelio krikščioniškųjų bendruomenių pastangas su musulmonų imigrantais plėtoti santykius, grindžiamus „abipusiu pažinimu bei pagarba“. Pasak Šventojo Tėvo, krikščionių santykiai su musulmonais visame pasaulyje turi pasižymėti atvirumu ir „abipusiškumu“. Pagrindinė Popiežiškosios migrantų sielovados tarybos plenarinio susirinkimo tema buvo migracija iš musulmoniškųjų šalių, taip pat imigracija į tokias šalis.

Pasak popiežiaus, Katalikų Bažnyčia suvokia, jog tarpreliginis dialogas yra jos tarnystės šiandienos pasauliui dalis. Krikščionys kviečiami puoselėti „atvirą dialogą“ religiniais klausimais, neatsisakydami pokalbio partneriams išdėstyti krikščioniškojo tikėjimo žinią. Šiuo požiūriu Benediktas XVI pabrėžė dialogo „abipusiškumo“ svarbą ir „tarpusavio pagarbą“. Pasak Šventojo Tėvo, krikščionių bendruomenės nuostata imigrantų atžvilgiu privalo vadovautis krikščioniškąja meile. Todėl kai kurie tikintieji kviečiami ištiesti pagalbos ranką ir atverti širdis, pirmiausia „mažiesiems ir vargingiesiems“. Politikams tenka užduotis sukurti atitinkamus įstatymus, laiduojančius „sveiką bendrabūvį“. Savaime suprantama tikėtis, kad ir krikščionys, atvykę į musulmonų daugumos šalį bus nuoširdžiai sutikti ir susidurs su pagarba savo religinei tapatybei.

Popiežiškosios migrantų ir keleivių sielovados tarybos 2004 m. gegužės mėn. paskelbtoje instrukcijoje Erga migrantes caritas Christi abipusiškumo principas, laikantis „teisių ir pareigų lygybės“, iškeliamas kaip sugyvenimo prielaida. Pagal šį principą daugumą sudarančiai religinei bendruomenei dera ginti mažumų teises.

„Bažnyčios žinios“
katalikai.lt