pradi
 

















 
 
 
 
 Popieiaus BENEDIKTO XVI inia 46-osios Pasaulins taikos dienos proga (2013 m. sausio 1 d.)
 
 

Popieius BENEDIKTAS XVI

Palaiminti taikdariai

inia Pasaulins taikos dienos proga (2013 m. sausio 1 d.)


1. Kiekvieni nauji metai adina geresnio pasaulio lkest. Turdamas tai prie akis, praau Diev, monijos Tv, suteikti santarvs ir taikos, kad visiems isipildyt laimingo ir klestinio gyvenimo siekiai.

Praslinkus penkiasdeimiai met nuo Vatikano II Susirinkimo, padjusio sustiprinti Banyios misij pasaulyje, malonu konstatuoti, kad krikionys kaip Dievo tauta, gyvenanti bendrystje su Dievu ir keliaujanti tarp moni, darbuojasi istorijoje dalydamiesi diaugsmu ir viltimi, lidesiu ir sielvartu (1), visiems skelbdami Kristaus iganym ir skatindami taik.

Ms laikai, paenklinti globalizacijos teigiam bei neigiam aspekt ir tebevykstani kruvin konflikt bei gresiani kar, i tikrj reikalauja nauj sutartin pastang siekiant bendrojo grio, vis moni bei viso mogaus vystymosi.

Nerim kelia tampos ir konflikt idiniai, kuri prieastis – didjanti nelygyb tarp turtingj ir varg bei vyraujanti egoistin ir individualistin mstysena, kuri reikiasi ir nereguliuojamu finansiniu kapitalizmu. Taikai pavojingos ne tik vairios terorizmo bei tarptautinio nusikalstamumo formos, bet ir fundamentalizmas bei fanatizmas, ikraipantys tikrj religijos esm, kuri i tikrj paaukta skatinti moni tarpusavio bendryst ir susitaikym.

Ir sykiu gausyb taikos darb, kuri pilnas pasaulis, liudija monijos gimt paaukim taik. Trokti taikos yra kiekvieno mogaus esminis siekis, tam tikra prasme sutampantis su pilnatviko, laimingo ir nusisekusio mogikojo gyvenimo trokimu. Kitaip tariant, taikos trokimas atitinka pagrindin moralin princip, t. y. pareig ir teis visapusik socialin ir bendruomenin vystymsi, kuris yra mogui skirto Dievo plano dalis.

Visa tai paskatino mane kvpimo iai iniai semtis i Jzaus Kristaus odi: „Palaiminti taikdariai: jie bus vadinami Dievo vaikais“ (Mt 5, 9).

Evangelijos palaiminimai

2. Jzaus paskelbti palaiminimai (plg. Mt 5, 3–12; Lk 6, 20–23) – tai paadai. Biblinje tradicijoje palaiminimai yra literatrinis anras, visada apimantis Gerj Naujien, t. y. Evangelij, kuri vainikuoja paadas. Tad palaiminimai ne tik moraliniai pasilymai, u kuri laikymsi tam tikru laiku – paprastai kitame gyvenime – laukia atlygis ar bsimos laims bvis. Palaiminimo esm veikiau yra ipildymas paado, skirto visiems tiems, kurie vadovaujasi tiesos, teisingumo ir meils reikalavimais. Pasitikintys Dievu ir jo paadais pasauliui danai atrodo naivs ir nutol nuo tikrovs. O tai Jzus skelbia jiems, kad jie ne kitame, bet jau iame gyvenime ivys, kad yra Dievo vaikai ir kad Dievas su jais yra solidarus nuo ami ir per amius. Jie supras, jog yra ne vieni, nes Jis stovi pusje t, kurie sipareigoja tiesai, teisingumui ir meilei. Jzus, Tvo meils apreikimas, nesvyruodamas aukoja save pat. Priimdami Jz Krist, mog ir Diev, diugiai pajauiame gav milinik dovan, dalyvavim paties Dievo gyvenime, t. y. malons gyvenim, visikai palaimingos egzistencijos laid. Jzus Kristus konkreiai mums dovanoja tikrj taik, kuri kyla i mogaus pasitikjimo kupino susitikimo su Dievu.

Jzaus palaiminimas reikia, kad taika yra mesijin dovana ir sykiu mogaus pastang rezultatas. Taika i ties suponuoja transcendencijai atvir humanizm. Ji yra abipusio dovanojimosi, vienas kito praturtinimo vaisius dka kylanios i Dievo dovanos, leidianios gyventi su kitais ir dl kit. Taikos etika yra bendrysts ir dalijimosi etika. Tad btina veikti vairias iandienes kultras, antropologijas ir etikas, kurios remiasi grynai subjektyvistinmis bei pragmatinmis teorinmis praktinmis prielaidomis. Mat pastarosios lemia, kad sugyvenimo santykiai pajungiami galios ar pelno kriterijams, priemons tampa tikslu ir prieingai, o kultrai bei aukljimui terpi rankiai, technika ir naumas. Iankstin taikos slyga yra sugriovimas reliatyvizmo diktatros ir prielaidos apie visikai autonomik moral, kuri trukdo pripainti neidildom prigimtin morals statym, Dievo rayt kiekvieno mogaus sin. Taika yra racionalus bei moralinis sugyvenimo statydinimas ant pamato, kurio matas sukurtas ne mogaus, bet Dievo. 29-ojoje psalmje primenama: „Tesuteikia Viepats stiprybs savo tautai! Telaimina Viepats savo taut ramybe!“ (eil. 11).

Taika – Dievo dovana ir mogaus pastang vaisius

3. Taika susijusi su visu mogaus asmeniu ir traukia vis mog. Tai – taika su Dievu gyvenant pagal jo vali. Tai – vidin taika su savimi, iorin taika su artimu ir visa krinija. Bet pirmiausia, kaip palaimintasis Jonas XXIII ra savo enciklikoje Pacem in terris, kurios penkiasdeimtmet minsime po keli mnesi, tai – sugyvenimo statydinimas ant tiesos, laisvs, meils ir teisingumo pamato (2). To, kas sudaro mogaus tikrj prigimt, jo esmini matmen, jo vidinio gebjimo painti, kas tikra ir gera, galiausiai pat Diev, neigimas taikos statydinimui keli grsm. Be Krjo mogaus ird raytos tiesos apie mog laisv ir meil paeminamos, o teisingumui praktikuoti nebelieka pagrindo.

Norint tapti autentikais taikdariais, i pagrind btina paisyti transcendentinio matmens ir puoselti nuolatin pokalb su Tvu, gailestingu Tvu, meldiant atpirkimo, mums laimto jo viengimio Snaus. Tik tada mogus nugals taikos drumstimo bei neigimo daig – nuodm, kuri reikiasi vairiomis atmainomis – savanaudikumu ir prievarta, godumu, galios bei valdios trokimu, nepakanta, neapykanta ir neteisingomis struktromis.

Taikos gyvendinimas pirmiausia priklauso nuo pripainimo, kad Dieve visi esame viena moni eima. Jos struktr, pasak enciklikos Pacem in terris mokymo, sudaro santykiai tarp moni ir institucij, juos gaivina ir remia bendruomeninis „mes“, turintis vidin ir iorin moralin tvark, kurioje nuoirdiai pripastamos – remiantis tiesa ir teisingumu – teiss bei pareigos vienas kito atvilgiu. Taika yra tvarka, gaivinama bei stiprinama meils taip, kad kito vargai bei poreikiai jauiami kaip savi, dalijamasi savo grybmis, o bendros dvasins vertybs vis labiau plinta pasaulyje. Taika yra tvarka, gyvendinta laisvje tokiu bdu, kuris atitinka mogaus, dl savo racionalios prigimties prisiimanio atsakomyb u savo darbus, kilnum (3).

Taika nra svajon, utopija, ji – galima. Ms akys turt velgti skvarbiau, prasiskverbti pro regimybi bei reikini paviri ir ivysti irdyse egzistuojani pozityvi tikrov, nes kiekvienas mogus sukurtas pagal Dievo paveiksl ir paauktas augti prisiddamas prie naujo pasaulio statydinimo. Juk pats Dievas per savo Snaus siknijim ir jo gyvendint atpirkim eng istorij duodamas pradi naujai krinijai, sudarydamas su monmis nauj sandor (plg. Jer 31, 31–34) ir per tai suteikdamas mums galimyb turti „nauj ird“ ir „nauj dvasi“ (plg. Ez 36, 26).

Btent todl Banyia sitikinusi, jog neatidliotinai btina i naujo skelbti Jz Krist, pirmutin bei pagrindin darnaus taut vystymosi ir taikos veiksn. Juk Jzus yra ms taika, teisumas, sutaikinimas (plg. Ef 2, 14; 2 Kor 5, 18). Taikdarys, pagal Jzaus palaiminimus, yra tas, kuris siekia grio kitam , sielos ir kno grio, iandien ir rytoj.

I tokio mokymo iplaukia, kad kiekvienas mogus ir kiekviena bendruomen – religin, pilietin, ugdomoji ir kultrin – paaukti darbuotis dl taikos. Taika pirmiausia yra visuomens bendrojo grio gyvendinimas vairiais lygmenimis – pirminiu, tarpiniu, nacionaliniu, tarptautiniu ir pasauliniu. Kaip tik dl to galime teigti, kad bendrojo grio gyvendinimo keliai sykiu yra ir tie keliai, kuriais btina engti siekiant taikos.

Taikdariai – tie, kurie myli, gina ir skatina vis gyvyb

4. Bendrojo grio ir taikos gyvendinimo bdas pirmiausia yra visika pagarba mogaus gyvybei nuo jos prasidjimo akimirkos iki natralios mirties. Vadinasi, tikrieji taikdariai yra tie, kurie myli, gina ir skatina visus mogaus gyvybs matmenis – asmenin, bendruomenin bei transcendentin. Pilnatvikas gyvenimas yra taikos virn. Kas trokta taikos, tas negali paksti ksinimosi gyvyb ir nusikaltim jos atvilgiu.

Kas nepakankamai brangina mogaus gyvyb ir dl to, pavyzdiui, remia abort liberalizacij, tas galbt nesuvokia, kad itaip siloma siekti iliuzins taikos. mog eminantis bgimas nuo atsakomybs ir beginkls, nekaltos btybs nuudymas niekada negali suteikti laims ar taikos. Kaip galima tiktis gyvendinti taik, darn taut vystymsi ar net aplinkos apsaug nelaiduojant silpniausij, pradedant negimusiaisiais, teiss gyvyb? Kiekvienas gyvybs sueidimas, ypa jos pradioje, nepataisomai kenkia vystymuisi, taikai ir aplinkai. Taip pat neteisinga klastingai kodifikuoti melagingas teises bei laisves, grstas ribotu ir reliatyvistiniu poiriu mog bei suktu taikymu dviprasmik svok, kuriomis siekiama skatinti menam teis abort bei eutanazij ir kurios galop kelia grsm pagrindinei teisei gyvyb.

Taip pat pripaintina bei skatintina prigimtin santuokos kaip vyro ir moters sjungos struktra, turint prie akis mginimus teisikai sulyginti j su radikaliai kitokiomis sjungos formomis, kurios daro santuokai al ir prisideda prie jos iklibinimo utemdydamos jos ypating pobd ir nepamainom socialin vaidmen. Šie principai nra nei tikjimo tiesos, nei yra ivesti i teiss tikjimo laisv. Jie rayti pai mogaus prigimt, pastami protu ir todl bendri visai monijai. Tad Banyios pastangos juos skatinti yra ne konfesinio pobdio, bet skirtos visiems nepriklausomai nuo j religins priklausomybs. Tokios pastangos juo reikalingesns, juo labiau ie principai neigiami ar klaidingai suprantami, nes tai eidia mogaus ties ir rimtai kenkia teisingumui bei taikai.

Todl prie taikos svariai prisidedama tada, kai teisin sistema ir teisingumo vykdymas numato teis i sins paskat prietarauti statymams bei vyriausybs potvarkiams, kurie kelia grsm mogaus kilnumui, kaip antai, abortai ir eutanazija.

Tarp pagrindini mogaus teisi, turini pamatin reikm ir taikiam taut gyvenimui, taip pat yra asmen ir bendruomeni teis tikjimo laisv. Šiuo istoriniu laikotarpiu vis svarbiau skatinti i teis ne tik negatyviu aspektu, kaip laisv nuo ko nors – pavyzdiui, nuo pareig ar apribojim, susijusi su laisve pasirinkti tikjim, – bet ir pozityviu aspektu, kaip vairiomis formomis besireikiani laisv kam nors – pavyzdiui, liudyti savo tikjim; skelbti ir perduoti jo mokym; vykdyti aukljamj, labdaring ir karitatyvin veikl, leidiani taikyti tikjimo priesakus; egzistuoti bei veikti kaip socialinms staigoms, kuri struktra nustatyta atsivelgiant tikjimo mokymo principus bei institucinius tikslus. Deja, net ir senos krikionikosios tradicijos alyse daugja religins nepakantos, ypa krikionybei ir tiems, kurie tiesiog neioja savo religijos tapatybs enklus.

Taikdariai taip pat turi turti prie akis, kad radikalaus liberalizmo bei technokratijos ideologijos vis plaiau vieosios nuomons srityje diegia sitikinim, kad kio pltra siektina net valstybs socialins funkcijos ir pilietins visuomens solidarumo tinkl bei teisi ir pareig irimo kaina.

Tarp socialini teisi ir pareig, kurioms iandien ikils didiausias pavojus, yra teis darb. Taip yra todl, kad darbas ir teisingas darbuotojo teisinio statuso pripainimas vis labiau nuvertinami, manant, kad kio pltra pirmiausia remiasi visika rinkos laisve. Tad darbas laikomas kintamuoju, priklausaniu nuo ekonomini bei finansini mechanizm. Šiuo atvilgiu dar kart pabriu, jog mogaus kilnumas ir ekonominiai, politiniai bei socialiniai veiksniai reikalauja, kad „prioritetinis ilikt tikslas – visiems atverti prieit prie darbo ir stengtis ilaikyti galimyb dirbti“ (4). Šiam ambicingam tikslui gyvendinti btinas naujas, etiniais principais ir dvasinmis vertybmis grstas poiris darb, stiprinantis darbo kaip pamatins grybs asmeniui, eimai ir visuomenei supratim. Ši gryb lydi teis ir pareiga drsiai reikalauti naujos darbo visiems politikos.

Kurti taikos gr pagal nauj pltros ir ekonomikos model

5. Daug kas pripasta, kad iandien reikia ir naujo pltros modelio, ir naujo poirio ekonomik. Tiek visapusika, solidari ir darni pltra, tiek bendrasis gris reikalauja teisingos vertybi skals, kuri manoma tik galutiniu atramos taku pripastant Diev. Neutenka disponuoti gausiomis priemonmis ir pasirinkimo galimybmis, kad ir kokios vertingos jos bt. Tiek pltr skatinanios gausios grybs, tiek pasirinkimo galimybs naudotinos deramai gyvenant, teisingai elgiantis, kai pirmenyb pripastama dvasiniam matmeniui ir raginimui gyvendinti bendrj gr. Kitaip jos netenka savo verts ir galiausiai virsta naujais stabais.

Norint ieiti i dabartins finansins ir ekonomins krizs, dl kurios padidjo nelygyb, reikia asmen, grupi bei institucij, skatinani mogikj krybikum, kad net kriz tapt proga susivokti ir sukurti nauj ekonomikos model. Pastaraisiais deimtmeiais vyravs ekonomikos modelis reikalavo kuo didesnio pelno bei vartojimo ir rmsi individualistiniu bei egoistiniu poiriu, mones vertinusiu tik pagal gebjim atitikti konkurencinius reikalavimus. Taiau, velgiant i kitokios perspektyvos, tikra ir tvari skm pasiekiama dovanojant save, savo intelektinius gebjimus, verslumo dvasi, nes gyvenimo verta, t. y. autentikai mogika ekonomin pltra turi remtis neatlyginamumo principu kaip brolikumo ir dovanojimo logikos iraika (5). Ekonominje veikloje taikdarys konkreiai yra tas, kur su bendradarbiais ir kolegomis, klientais ir vartotojais sieja padors ir abipusiki santykiai. Jis vykdo ekonomin veikl dl bendrojo grio, darbuojasi pranokdamas savo paties asmeninius interesus, prisiddamas prie dabartini ir bsim kart gerovs, taigi darbuojasi ne tik sau, bet ir tam, kad ir kitiems laiduot ateit bei or darb.

Ekonomikos srityje pirmiausia valstybms btina pramons bei ems kio pltros politika, atsivelgianti socialin paang ir demokratins teisins valstybs princip visuotin taikym. Be to, nepaprastai svarbu suteikti etin struktr monetarinms, finansinms ir komercinms rinkoms, tas rinkas stabilizuoti, geriau koordinuoti ir kontroliuoti, kad jos nedaryt alos neturtingiausiesiems. Gauss taikdariai, be to, turt rytingiau negu iki iol rpintis maisto produkt krize, daug rimtesne negu finans kriz. Dl krizi, susijusi, be kita ko, su ems kio pagrindini produkt kain staigiais svyravimais, neatsakingu kai kuri ekonomikos veikj elgesiu ir nepakankama vyriausybi bei tarptautins bendrijos kontrole, aprpinimo maisto produktais tema vl atsidr tarptautins politikos darbotvarks centre. Kad i kriz bt veikta, taikdariai paaukti ivien solidariai darbuotis, pradedant vietiniu, baigiant tarptautiniu lygmeniu, siekdami galinti kininkus, pirmiausia smulkiuosius, oriai ir socialiniu, ekologiniu bei ekonominiu poiriu darniai pltoti savo veikl.

Mokyti taikos kultros: eimos ir institucij vaidmuo

6. Pabrtinai dar kart noriau pakartoti, kad gauss taikdariai paaukti kartai siekti eimos bendrojo grio bei socialinio teisingumo ir sipareigoti veiksmingam socialiniam aukljimui.

Niekam nevalia ignoruoti ar nevertinti lemiamo eimos vaidmens; eima yra pagrindin visuomens lstel demografiniu, etiniu, pedagoginiu, ekonominiu ir politiniu aspektais. Ji i prigimties paaukta skatinti gyvyb: lydi mones j augimo laikotarpiu ir vienas kit stiprina abipusiku rpinimusi. Pirmiausia krikionikoje eimoje gldi pirminis moni ugdymo pagal dievikosios meils mat planas. Šeima – vienas i nepamainom visuomens subjekt gyvendinant taikos kultr. Btina ginti tv teis ir j pirmin vaidmen aukljant savo vaikus, pirmiausia morals ir religijos srityje. Taikdariai, bsimi gyvybs ir meils kultros skatintojai, gimsta ir uauga eimoje (6).

i didiul taikos mokymo uduot ypatingu bdu trauktos religins bendruomens. Banyia sitikinusi, kad tokia didel atsakomyb neatsiejama nuo naujosios evangelizacijos, kurios kertiniai akmenys yra atsivertimas ties bei Kristaus meil, taigi dvasinis bei moralinis asmens ir visuomens atgimimas. Susitikimas su Jzumi Kristumi ugdo taikdarius pareigodamas bendrystei ir kovai su neteisingumu.

Ypatinga uduotis taikos atvilgiu tenka kultros staigoms, mokykloms ir universitetams. I j laukiama svaraus indlio ne tik ugdant naujas vadov kartas, bet ir atnaujinant viesias institucijas nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu. Jie gali prisidti ir prie mokslini apmstym, kuriais siekiama ekonominei bei finansinei veiklai suteikti tvirt antropologin ir etin pagrind. Norint veikti technicizm ir tarp savs suderinti daugialypes politines tendencijas bendrojo grio atvilgiu, iandieniam pasauliui, ypa politikai, reikia naujo mstymo, naujos kultrins sintezs. Bendrasis gris, kaip darniam asmen bei grupi augimui tarnaujanti pozityvi tarpasmenini ir institucini santyki visuma, yra kiekvieno tikro aukljimo mokant taikos pagrindas.

Taikdario pedagogika

7. Galiausiai irykja poreikis pasilyti ir skatinti taikos pedagogik, kuri reikalauja turtingo vidinio gyvenimo, aiki ir tvirt moralini atsparos tak, tinkam nuostat ir gyvensen. Taikos darbai i ties prisideda prie bendrojo grio gyvendinimo, adina dmes taikai, moko jos siekti. Taikios mintys, taiks odiai bei veiksmai kuria taikos mstysen ir kultr, pagarbos, siningumo ir nuoirdumo aplink. Tad btina mones mokyti vienam kit mylti, persiimti taikos dvasios, gyventi ne tik vien pakeniant kit, bet ir jauiant kitam geranorikum. Labiausiai ragintina „tarti ne kertui, pripainti savo klaidas, priimti atsipraymus j neiekant ir pagaliau atleisti“ (7), kad klaidos ir eidimai tikrai bt pripainti ir atsivert kelias bendr susitaikym. Tam btina skleisti atleidimo pedagogik. Juk blogis nugalimas gerumu, o teisingumo reikia iekoti sekant visus savo vaikus mylinio Dievo Tvo pavyzdiu (plg. Mt 5, 21–48). Tas darbas ltas, nes suponuoja dvasin vystymsi, auktesnij vertybi ugdym ir nauj poir mogaus istorij. Btina atsisakyti netikros taikos, kuri ada io pasaulio stabai, ir taip ivengti j lydini pavoj, – atsisakyti netikros taikos, vis labiau atbukinanios sin, skatinanios usisklesti ir vedanios prie abejingumo paenklintos skurdios egzistencijos. Taikos pedagogika, prieingai, reikia veikl, atjaut, solidarum, drs ir itverm.

Visas ias nuostatas savo gyvenime knija Jzus dovanodamas save iki gyvybs netekties (plg. Mt 10, 39; Lk 17, 33; Jn 12, 25). Jis paada savo mokiniams, jog ie anksiau ar vliau padarys nepaprast atradim, apie kur kalbjau pradioje, btent kad Dievas, Jzaus Dievas, pasaulyje yra visikai solidarus su monmis. ia noriau priminti mald, kuria praome Dievo padaryti mus jo taikos rankiais, kad jo meil netume ten, kur neapykanta, jo atleidim – ten, kur eidimas, tikrj tikjim – ten, kur abejon. Sykiu su palaimintuoju Jonu XXIII savo ruotu praykime Dievo apviesti taut atsakinguosius, kad jie ne tik rpintsi derama savo piliei gerove, bet ir laiduot bei gint brangi taikos dovan, visus udegt trokimu veikti skirianias sienas, sustiprinti abipuss meils saitus, suprasti kitus ir atleisti padariusiems bloga, kad jo veikimo galia visos ems tautos susibroliaut ir tarp j suydt bei visada karaliaut taip troktama taika (8).

To melsdamas visiems linkiu bti tikrais taikdariais ir taikos statydintojais, kad mogaus miestas augt brolika santarve gerovje ir taikoje.

Vatikanas, 2012 m. gruodio 8 d.

BENEDICTUS PP XVI

__________________
(1) Plg. Vatikano II Susirinkimas. Pastoracin konstitucija apie Banyi iuolaikiniame pasaulyje Gaudium et spes, 1.
(2) Plg. Enciklika Pacem in terris (1963 04 11): AAS 55 (1963), 265–266.
(3) Plg. ten pat: AAS 55 (1963), 266.
(4) Benediktas XVI. Enciklika Caritas in veritate (2009 06 29), 32: AAS 101 (2009), 666–667.
(5) Plg. ten pat, 34 ir 36: AAS 101 (2009), 668–670 ir 671–672.
(6) Plg. Jonas Paulius II. inia 1994 m. Pasaulins taikos dienos proga (1993 12 08): AAS 86 (1994), 156–162.
(7) Benediktas XVI. Kalba per susitikim su vyriausybs, valstybs institucij nariais, diplomatiniu korpusu, religij vadovais ir kultros pasaulio atstovais (Baabda, Libanas, 2012 09 15).
(8) Plg. Enciklika Pacem in terris (1963 04 11): AAS 55 (1963), 304.

_______________________________________________________

© Vert „Banyios inios“
KATALIKAI.LT

 
 
   
 
     
1998-2002, 2003-2005, 2006-2020 Katalik interneto tarnyba, info@kit.lt
 
  pradi