(KAP, KAI) Liepos 10 d. Tikėjimo mokymo kongregacija paskelbė dokumentą „Atsakymai į klausimus dėl kai kurių mokymo apie Bažnyčią aspektų“. Šiame dokumente pateikiami atsakymai į penkis klausimus su plačiu komentaru. Bendroji dokumento tema – Vatikano II Susirinkimo teiginys, kad Kristaus Bažnyčia „laikosi“ (lot. subsistit in) Katalikų Bažnyčioje. Susirinkime dėl šios formuluotės buvo ilgai diskutuojama. Ji reiškia atsivėrimą kitoms krikščioniškosioms Bažnyčioms. Tikėjimo mokymo kongregacijos komentare teigiama, jog, viena vertus, Kristaus Bažnyčia, nepaisant krikščionių susiskaldymo, pilnutinai laikosi (subsistit in) tik Katalikų Bažnyčioje; kita vertus, daug šventumo bei tiesos elementų yra taip pat Bažnyčiose ir bažnytinėse bendruomenėse, nesančiose visiškoje vienybėje su Katalikų Bažnyčia. Vatikano dokumente pabrėžiama, jog krikščionių susiskaldymas yra kliūtis Bažnyčiai, kuriai būdinga vienybės ir visuotinumo (katalikiškumo) pilnatvė („plenitudo“).

Tikėjimo mokymo kongregacijos dokumente pabrėžiamas Vatikano II Susirinkimo ekumeninis atvirumas. Komentare primenama, kad Susirinkimo metu vyko polemika tarp dviejų mąstysenos krypčių. Vieni vyskupai laikėsi nuomonės, jog Kristaus Bažnyčia tapatintina su Katalikų Bažnyčia. Ši grupuotė siekė formuluotės su žodžiu „yra“ (est). Kristaus Bažnyčia yra (est) Katalikų Bažnyčioje. Persvarą turėjusiems pavyko įtvirtinti formuluotę „subsistit in“. Kristaus Bažnyčios tapatinimas su Katalikų Bažnyčia nereiškia, kad už Katalikų Bažnyčios ribų egzistuoja bažnytinis vakuumas.

Tikėjimo mokymo kongregacijos dokumente neįvardijama konkreti jo paskelbimo proga. Tai yra veikiau „pastarųjų dešimtmečių diskusijų tiek Katalikų Bažnyčios viduje, tiek už jos ribų“ apibendrinimas. Iš daugelio formuluočių galima daryti išvadą, kad tekstas pirmiausia skiriamas Katalikų Bažnyčiai priklausantiems adresatams, o ne ekumeninei viešumai. Komentare taip pat primenama Tikėjimo mokymo kongregacijos notifikacija išlaisvinimo teologijos atstovui Leonardo Boffui: šis teologas vienoje savo knygų išreiškė nuomonę, jog vienintelė Kristaus Bažnyčia galėtų „subsistuoti“ taip pat ir kitose Bažnyčiose.

Dėl ortodoksų Bažnyčių dokumente rašoma: „Petro įpėdinio, Romos vyskupo primatas neturi būti suvokiamas kaip išorinis priedėlis ar konkurencija dalinių Bažnyčių vyskupams. Primatas turi būti vykdomas kaip tarnystė tikėjimo vienybei ir bendrystei.“ Dokumente pabrėžiama, kad evangelikų bažnytinės bendruomenės, neišlaikiusios apaštališkosios įpėdinystės, nėra „Bažnyčios“ tikrąja šios sąvokos prasme. Panašiai kaip ankstesniame Tikėjimo mokymo kongregacijos dokumente Dominus Iesus vartojama „bažnytinių bendruomenių“ sąvoka. Dokumente atkreipiamas dėmesys, jog Vatikano II Susirinkimas nepakeitė mokymo apie Bažnyčią, bet jį išplėtojo ir pagilino.

Dokumente pripažįstama, jog nepaisant tų trūkumų tiek Rytų Bažnyčios, tarp jų Ortodoksų Bažnyčia, tiek dėl reformacijos kilusios bažnytinės bendruomenės, panašiai kaip Katalikų Bažnyčia, yra išganymo kelias.

Oficialiame komentare teigiama, jog ekumenizmas lieka vienas iš Katalikų Bažnyčios prioritetų. Primenama, kad norint, kad dialogas būtų konstruktyvus, būtina ištikimybė katalikiškajai tapatybei.

Tikėjimo mokymo kongregacijos sekretorius arkivyskupas Angelo Amato interviu Vatikano radijui sakė, kad naujuoju dokumentu siekta „atmesti klaidingas ir vienpusiškas Vatikano II Susirinkimo mokymo interpretacijas“. Pasak jo, sąvoka „subsistit in“ Susirinkimas siekė pabrėžti, jog Bažnyčia yra „vienintelė ir nemultiplikuojama“.

„Bažnyčios žinios“
katalikai.lt