|
Pasirodë jau paskutinis ðiø metø „Artumos“ dvyliktas numeris. Jo temà nuspëti turbût nesunku – ðventës: kà ðvenèiame? kaip ir kodël?
Ir apskritai, dþiaugsmas tai, ar nelaimë, beveik katastrofa, nes kol joms pasiruoði, nebeturi þmogus nei sveikatos, nei noro ðvæsti? Pripaþinkim, juk daugelis esame ðitai patyræ... Bet jeigu Kûèiø vakarà, po lietuviðko pasninko vakarienës, nueisime iki savosios parapijos baþnytëlës, ten nors ir nerasime tokios mozaikos kaip ðio þurnalo virðelyje („Uþgimimas“, XII a. mozaikos fragmentas, Palermas, Italija), taèiau iðgirsime visose pasaulio baþnyèiose skelbiamus tuos paèius Psalmës þodþius:
Laiminga tauta, kuri tave garbinti moka dþiaugsmingai, tavo veido ðviesos apðviesta ji gyvena. Nuolat linksmina jà tavo vardas, didþiuojas ji tavo teisybe. (Ps 89, 16-17)
Nûdien paskambinus á Izraelio ambasadà, pirmas þodis prieð tariant visus kitus pasisveikinimus ávairiomis kalbomis, nuskamba „Šalom!“. Lietuviðkas vertimas turbût tiksliausiai perteikiamas citata ið Apreiðkimo Jonui: „Malonë ir ramybë jums nuo to, kuris yra, kuris buvo ir kuris ateis“ (Apr 1, 4b). Taip sveikinasi þydø tautos atstovai, taip Baþnyèia uþbaigia vienus liturginius metus ir pradeda naujus.
Apie tai ir dar daug kitø ádomiø dalykø maloniai kvieèiame skaityti vieninteliame Lietuvoje katalikiðkame mënraðtyje ðeimai!
Iki susitikimo Artumoje! www.artuma.lt |