| IEŠKOKITE KNYGYNUOSE:
Benediktas XVI
PASAULIO ŠVIESA Popieius, Banyia ir laiko enklai
Pokalbis su Peteriu Seewaldu
I vokiei kalbos vert Gediminas ukas Vilnius: „Katalik pasaulio leidiniai“, 2011.
Plaiau apie leidin: http://www.katalikuleidiniai.lt/index.php?lng=lt&content=pages&page_id=11
I dalis LAIKO ENKLAI
1. Popieiai i dangaus nekrinta
Šventasis Tve, 2005 m. balandio 16-j, per savo 78-j gimtadien, bendradarbiams pareikte, kaip diaugtumts dabar galdamas ieiti pensij. Po trij dien jau buvote visuotins Banyios, vienijanios 1, 2 milijardo nari, galva. Tai ne ta uduotis, kuri bt galima atidti senyvam amiui.
Ties sakant, tikjausi pagaliau ramybs ir poilsio. Tai, kad staiga atsidriau tokios didiuls uduoties akivaizdoje, mane – kaip visi ino – okiravo. Atsakomyb i ties milinika.
Vliau kalbjote apie akimirk, kai vir galvos tarsi pajutote atvilpiant „giljotin“.
Taip, galv atjo mintis apie giljotin: dabar ji krinta emyn ir pataikys tave. Buvau visikai tikras, kad i tarnyba skirta ne man, kad po tempt met Dievas dabar duos iek tiek ramybs ir poilsio. Tada tegaljau pasakyti, sau paaikinti: Dievo valia akivaizdiai kitokia, prasideda kakas kita, nauja. Jis bus su manimi.
Vadinamajame „aar kambaryje“ per konklav parengti guli trys apdarai. Vienas ilgas, vienas trumpas, vienas vidutinis. K pagalvojote tame kambaryje, kuriame, kaip sakoma, kojas pakirto ne vienam naujam popieiui? Ar btent ia vliausiai dar ikyla klausimas: kodl a? Ko i mans nori Dievas?
Ties sakant, tuo metu vis mano dmes buvo uvald gana praktiki, ioriniai dalykai. Kaip susidoroti su apdarais ir panaiai. Be to, inojau, kad netrukus nuo balkono teks tarti kelet odi, ir pradjau galvoti, k galiau pasakyti. Apskritai jau t akimirk, kai mane tai itiko, Viepaiui tepajgiau itarti: „K Tu su manimi darai? Dabar Tu atsakingas. Turi mane vesti! A pats nestengsiu. Jei mans panorai, turi man ir padti!“
Šia prasme Viepaiui, sakykime, primygtinai kalbjau – jei Jis padar viena, turi padaryti ir kita.
Ar Jonas Paulius II pageidavo, kad btumte jo pdinis?
Šito neinau. Manau, visa tai jis paliko sprsti gerajam Dievui.
Bet jis Js vis dlto nepaleido i tarnybos. Tai galima suprasti kaip argumentum e silentio, kaip tyljimu grst argument norimo kandidato naudai.
Jis norjo ilaikyti mane tarnyboje, tai akivaizdu. Artjant mano 75-ajam gimtadieniui, amiaus ribai, kai teikiamas atsistatydinimo praymas, man pasak: „Jums laiko rayti n nereikia: noriu Jus turti iki pabaigos.“ Jis man nuo pradi rod didiul ir nepelnyt palankum. Buvo perskaits mano „Krikionybs vad“. Aikiai laik tai svarbiu tekstu. Taps popieiumi, ikart pasiauk Rom Tikjimo mokymo kongregacijos prefektu. Rod didel, labai nuoird ir gil pasitikjim. Taip sakant, kaip laid, kad tikjimo klausimais laikoms to paties kurso.
Aplankte Jon Pauli II, kai jis guljo mirties patale. T vakar parskubjote i Subjako (Subiaco), kur skaitte paskait apie Benedikto Europ kultr krizje. K Jums mirtantis popieius dar pasak?
Jis smarkiai kentjo, bet buvo labai viesaus proto. Taiau nebepasak nieko. Papraiau, kad palaimint, tai ir padar. Tad atsiskyrme nuoirdiai paspaud vienas kitam rank, suvokdami, kad tai paskutinis susitikimas.
Nenorjote tapti vyskupu, nenorjote tapti prefektu, nenorjote tapti popieiumi. Ar negsdina, kai vis nutinka visikai kitaip, negu troktate?
Kai per kunigysts ventimus tari „taip“, gali sivaizduoti, kokia gali bti tavo charizma, bet kartu ir inai: atidaviau save vyskupui ir galiausiai Viepaiui rankas. Negaliu rinktis, kas man patinka. Galiausiai turiu leistis bti vedamas.
I ties maniau, kad mano charizma – bti teologijos profesoriumi, ir buvau laimingas, kai tas mano sivaizdavimas isipild. Bet kartu taip pat aikiai suvokiau: a visuomet Viepaties rankose, todl turiu tiktis dalyk, kuri netrokau. Šia prasme tikrai bta netiktum, kai bdavau staigiai atitraukiamas ir negaldavau toliau eiti savo keliu. Taiau, kaip sakiau, pamatiniame „taip“ gldjo ir tai: esu Viepaties inioje ir galbt vien dien teks daryti tai, ko pats netroktu.
Dabar esate vis laik galingiausias popieius. Niekada anksiau Katalik Banyia neturjo tiek tikinij ir nebuvo taip isipltusi, tiesiog ligi ems pakrai.
Tokia statistika, inoma, svarbi. Ji rodo, kaip plaiai Banyia paplitusi ir kokia didel i tikrj yra bendruomen, aprpianti rases ir tautas, emynus, kultras ir visokius mones. Taiau popieiui tie skaiiai galios neteikia.
Kodl ne?
Bendrysts su popieiumi pobdis kitoks, lygiai kaip ir priklausomybs Banyiai. Tarp 1, 2 milijard daug toki, kurie irdimi nra kartu. Jau ventasis Augustinas savo laikais yra pasaks: daug lauke toki, kurie atrodo esantys viduje, ir daug viduje toki, kurie atrodo esantys lauke. Kalbant apie tikjim, priklausomyb Katalik Banyiai, vidus ir ior slpiningai tarpusavyje susij. Šiuo poiriu Stalinas buvo teisus, kad popieius neturi divizij ir negali sakinti. Jis neturi n didels mons, kurioje visi Banyios tikintieji bt tarsi jo tarnautojai ar pavaldiniai.
Šiuo atvilgiu popieius, viena vertus, yra visikai bejgis mogus. Kita vertus, jam tenka didiul atsakomyb. Jis tam tikra prasme yra vadovas, atstovas ir sykiu atsakingas u tai, kad tikjimas, laikantis mones kartu, bt tikimas, ilikt gyvas, o jo tapatyb nelieiama. Taiau tik pats Viepats turi galios ilaikyti mones tikinius.
Katalik Banyiai popieius yra Vicarius Christi, Kristaus vietininkas emje. Ar tikrai galite kalbti Jzaus vardu?
Skelbdamas tikjim ir teikdamas sakramentus, kiekvienas kunigas kalba galiotas Jzaus Kristaus vardu. Kristus patikjo savo od Banyiai. Šis odis gyvas Banyioje. O kai vidumi priimu tos Banyios tikjim ir juo gyvenu, juo remdamasis kalbu ir mstau, tai J skelbdamas ir kalbu Jo vardu – net jei smulkmenose, inoma, visada gali pasitaikyti silpnybi. Svarbu, kad neskelbiu savo idj, bet stengiuosi mstyti ir gyventi remdamasis Banyios tikjimu, klusniai vykdyti Jo uduot.
Ar popieius tikrai „neklystamas“ ta prasme, kuri kartais sukurpiama iniasklaidos? Absoliutus suverenas, kurio mstymas ir valia yra statymas?
Prieingai. Neklystamumo svoka isirutuliojo imtmei tkmje. Ji radosi ikilus klausimui, ar kur nors yra galutin sprendiamoji instancija. Vatikano I Susirinkimas, laikydamasis ilgos, pirmj krikioni laikus siekianios tradicijos, galiausiai pareik: galutinis sprendimas egzistuoja! Ne viskas lieka atvira! Tam tikromis aplinkybmis ir tam tikromis slygomis popieius gali priimti galutinius pareigojanius sprendimus, kuri dka tampa aiku, kas yra Banyios tikjimas ir kas ne.
Tai nereikia, kad popieius gali nuolatos gaminti tai, kas „neklaidinga“. Paprastai Romos vyskupas veikia kaip bet kuris kitas vyskupas, ipastantis ir skelbiantis savo tikjim, puoseljantis itikimyb Banyiai. Tik esant tam tikroms slygoms, aikiai tradicijai ir jam paiam suvokiant, kad dabar elgiasi ne savavalikai, popieius gali pasakyti: itai yra Banyios tikjimas, o to neigimas nra Banyios tikjimas. Šia prasme Vatikano I Susirinkimas apibr gebjim priimti galutinius sprendimus, kad tikjimas ilaikyt savo saistomum.
Esate pareiks, kad Petro tarnyba laiduojanti tiesos ir autentikos tradicijos atitikim. Bendryst su popieiumi esanti tikratikysts ir laisvs slyga. Šventasis Augustinas apie tai yra pasaks: „Kur Petras, ten Banyia ir ten taip pat Dievas.“ Taiau tas posakis kils i kito laiko, iandien jis nebeturt galioti.
Tas posakis buvo suformuluotas ne taip ir ne Augustino, bet ia klausim palikime atvir. Kad ir kaip bt, tai sena Katalik Banyios aksioma: kur Petras, ten Banyia. Popieiaus asmenins nuomons, savaime suprantama, gali bti klaidingos. Bet kai jis, kaip sakiau, suvokdamas savo atsakomyb, kalba kaip aukiausias Banyios ganytojas, tada nesako nieko sava, kas jam bt k tik ov galv. Suvokdamas i didiul atsakomyb ir jausdamasis globojamas Viepaties, jis ino, kad tokiu sprendimu Banyi kreipia ne klaid, bet laiduoja jos vienyb su praeitimi, dabartimi, ateitimi ir pirmiausia su Viepaiu. Štai apie k kalbama, o t jauia ir kitos krikioni bendrijos.
Simpoziume, 1977 m. surengtame Pauliaus VI gimimo 80-j metini proga, skaitte praneim, koks turt bti popieius. Cituodamas angl kardinol Reginald Pole‘, minjote, jog jis turi „laikytis ir elgtis kaip visikai mautlis“. Turi ipainti, „kad neino nieko, iskyrus tai, ko yra pamokytas Dievo, Tvo, per Krist“. Bti Vicarius Christi reikia leisti, kad Kristaus galia bt ia ir dabar kaip galia, prieinga pasaulio galiai. Ir btent ne kokios nors valdios pavidalu, bet ant mogik pei neant antmogik nat. Šiuo poiriu tikroji Vicarius Christi vieta ess kryius.
Taip, ir iandien manau, jog taip ir yra. Primatas nuo pradi rutuliojosi kaip kankinysts primatas. Roma pirmaisiais trimis amiais buvo krikioni persekiojim pirmutin ir pagrindin vieta. Šiuos persekiojimus atlaikyti ir liudyti Krist buvo ypatinga Romos vyskupo rezidencijos uduotis.
Apvaizdos nulemtu dalyku galima laikyti tai, kad t akimirk, kai krikionyb sudar su valstybe taikos sutart, imperatorikoji valdia persikl Konstantinopol prie Bosforo ssiaurio. Roma virto tartum provincija. Romos vyskupas galjo lengviau irykinti Banyios savarankikum, skirtingum nuo valstybs. Specialiai iekoti konflikto, inoma, nra reikalo, prieingai, i esms btina siekti sutarimo, tarpusavio supratimo. Taiau Banyia, krikionys ir pirmiausia popieius visada turi bti pasireng tam, kad liudijimas, kur privalu teikti, taps papiktinimu, nebus priimtas, ir tada jie atsidurs liudytojo, kenianio Kristaus situacijoje.
Kad visi ankstyvieji popieiai buvo kankiniai, savaip reikminga. Popieiui nepridera dtis lovingu valdovu, jis turi liudyti t, kuris buvo nukryiuotas, ir bti pasirengs, vienydamasis su Juo, pats lygiai taip pat vykdyti tarnyb.
Bet buvo popiei, sakiusi: Viepats dav mums tarnyb, tai dabar ja ir mgausims.
Taip, tai irgi neatsiejama nuo popiei istorijos slpinio.
Per Js biografij tarsi pasikartojantis audeklo ratas driekiasi krikionikasis pasirengimas prietarauti. Jis prasideda tv namuose, kur prieinimasis ateistinei sistemai laikomas krikionikosios egzistencijos yme. Kunig seminarijoje galite atsiremti rektori, kaljus Dachau koncentracijos stovykloje. Kunigauti pradedate Miuncheno parapijoje, jos dviem Js pirmtakams naciai vykd mirties bausm kaip pasiprieinimo kovotojams. Per Susirinkim oponuojate pernelyg siauriems Banyios vadovybs silymams. Bdamas vyskupas, spjate dl grsmi gerovs visuomenei. Taps kardinolu, prieinats tolim tikjimui srovi mginimams pertvarkyti krikionybs erd. Ar ios pagrindins kryptys ir dabar daro tak Js pontifikatui?
Tokia ilga patirtis, savaime suprantama, irgi formuoja charakter, spaudia ym mstymui ir veiklai. A, inoma, ne visada daniausia prietaraudavau. Bta ir daug graaus sutarimo. Jau bnant kapelionu, jautsi sekuliaraus pasaulio verimasis eimas, taiau, nepaisant to, bendras tikjimas, darbas mokykloje, su vaikais ir jaunimu teik tiek diaugsmo, kad jo buvau tiesiog neamas. T pat galiu pasakyti ir apie tuos laikus, kai profesoriavau.
Vis mano gyvenim lydjo ir mintis, kad krikionyb teikia diaugsmo, plaios erdvs. Galiausiai vien prietaraudamas gyvenimo tikriausiai nepakeltum.
Bet sykiu visada suvokiau, nors ir nevienodomis dozmis, kad prie Evangelij rikiuojasi galingos jg konsteliacijos. Mano vaikystje ir jaunystje iki karo pabaigos tai buvo matyti itin rykiai. Nuo 1968 met krikionikasis tikjimas stojo skersai kelio naujam visuomens projektui, todl jam vis tekdavo atsimuinti nuo galingomis besidedani nuomoni. Tad nuo tikjimo neatsiejama ir tai, jog tenka pakelti usipuolimus ir prieintis – taiau prieintis vien stengiantis aiktn ikelti, kas pozityvu.
Pasak Annuario Pontificio, Katalik Banyios metraio, Js vien 2009 m. steigte atuonias naujas vyskupijas, vien apatalikj prefektr, dvi naujas metropolijas ir tris apatalikuosius vikariatus. Katalik pagausjo 17 milijon, tiek, kiek Graikijos ir Šveicarijos gyventoj kartu sudjus. Beveik trijuose tkstaniuose vyskupij paskyrte 169 naujus vyskupus. Paskui daugyb audiencij, pamoksl, kelioni, sprendim – ir, negana to, dar parate didiul veikal apie Jz, jo antr tom kaip tik rengiamasi paskelbti. Šiandien Jums atuoniasdeimt treji; i kur semiats jg?
Pirmiausia turiu pasakyti, jog tai, k ivardijote, rodo, kad Banyia gyva. Tik velgiant i Europos susidaro spdis, kad ji igyvena nuosmuk. Taiau tai tik visumos dalis. Kitose ems dalyse ji auga ir gyvuoja, yra kupina dinamikos. Nauj kunig pastaraisiais metais pasaulyje pagausjo, lygiai kaip ir seminarist. Europos emyne regime tik tam tikr dal viso to ir igyvename ne itin didel dinamik, kuri kitur tikrai egzistuoja – j nuolat pajuntu per savo keliones ir vyskup apsilankymus.
Ties sakant, atuoniasdeimt trej met mogui tai ne pagal jgas. Ai Dievui, turiu daug ger bendradarbi. Visa rengiama ir gyvendinama bendromis pastangomis. Tikiu, kad gerasis Dievas duoda man tiek jg, kiek j reikia, kad galiau atlikti, kas btina. Taiau kartu pastebiu, jog jgos mta.
Vis dlto susidaro spdis, kad popieius galt pamokyti ir lengvojo kultrizmo.
(Popieius juokiasi.) Nemanau. inoma, laik reikia paskirstyti tinkamai. Ir rpintis, kad jo utektinai likt ir pailsti. Idant btum pakankamai darbingas, kai tavs prireiks. Vienu odiu: btina drausmingai laikytis dienos ritmo ir inoti, kada prireiks jg.
Ar naudojats dviraiu treniruokliu, kur Jums parpino Js ankstesnis asmeninis gydytojas dr. Buzzonetti?
Ne, iki to neprieinu – ir man jo, ai Dievui, iuo metu nereikia.
Tad popieius laikosi tokios pat nuostatos kaip ir Churchillis: no sports!
Taip!
I Seconda Loggia, Apatalikj rm audiencij aukto paprastai pasialinate 18 val., kad savo bute per vadinamsias „tabelines audiencijas“ dar priimtumte svarbiausius bendradarbius. Sakoma, kad nuo 20.45 prasideda popieiaus asmeninis laikas. K popieius veikia laisvalaikiu, jei apskritai jo turi?
Taip, k jis veikia?.. inoma, jam ir laisvalaikiu tenka studijuoti ir skaityti dokumentus. Visada lieka labai daug darbo. Utat valgo kartu su popieiaus eima – keturiomis moterimis i Memores Domini ir abiem sekretoriais: tai atsipalaidavimo akimirkos.
Ar kartu irite ir televizori?
Naujienas iriu su sekretoriais, taiau kartais visi pairime kok nors DVD.
Kokius filmus mgstate?
Neseniai irjome labai gra film apie ventj Juozapin Bachit (Josephine Bakhita), kuri yra afrikiet. Taip pat mielai pasiirime Don Kamil ir Pepon...
Tikriausiai jau seniai mintinai inote kiekvien serij.
(Popieius juokiasi.) Ne visai.
Taigi patirti popiei galima ir visikai privaioje aplinkoje.
inoma. Kartu veniame v. Kaldas, ventadieniais klausoms muzikos ir dalijams spdiais. Šveniami vardadieniai, kartais kartu giedame Vakarin.
Drauge veniame ir ventes. Be to, be bendro valgymo rytais, kartu veniame v. Miias. Tai itin svarbi akimirka, kai remdamiesi Viepaiu ypa sutelktai visi esame vienas su kitu.
Popieius visada apsirengs baltai. Ar retkariais laisvalaikiu vietoje sutanos nedvite megztinio?
Ne. Tam mane pareigojo buvs antrasis popieiaus Jono Pauliaus II sekretorius monsinjoras Mieczysùawas Mokrzyckis; jis man pasak: „Popieius visada dvjo sutan, ir Js turite taip daryti.“
Romos gyventojai nemenkai nustebo pamat sunkveimyje Js mant, kai, irinktas 264-uoju Petro pdiniu, i savo buto kraustts Vatikan. Ar popieikuosius apartamentus apstatte savo nenaujais baldais?
Bent savo darbo kambar. Man buvo svarbu turti darbo kambar tok, koks atsirado per daug deimtmei. 1954 m. nusipirkau raomj stal ir pirmsias knyg lentynas. Paskui j pamau daugjo. Ten visos mano knygos, pastamas kiekvienas kampelis, visa turi savo istorij. Taigi darbo kambar pasimiau vis. Kiti kambariai apstatyti popieikaisiais baldais.
Kakas isiaikino, kad esate prisiris prie nuolatini laikrodi. Ant rankos neiojate septintojo ar atuntojo deimtmeio Junghans firmos laikrod.
Jis priklaus mano seseriai. Ji man j paliko – kai mir, laikrodis atiteko man.
Popieius niekada nra turjs nuosavos pinigins, juolab sskaitos atlyginimui pervesti. Ar tai tiesa?
Taip, tiesa.
Ar tada jis bent sulaukia „i viraus“ daugiau pagalbos ir paguodos negu, tarkim, paprastas mirtingasis?
Ne tik i viraus. Gaunu tiek daug padrsinani laik i paprast moni, seser vienuoli, motin, tv, vaik. Jie man rao: „Meldiams u tave, nebijok, tu mums patinki.“ Ir prideda pinigini dovan bei kitoki dovanli...
Popieius gauna pinigini dovan?
Ne sau asmenikai, bet kad galiau padti kitiems. Ir mane tai labai jaudina: paprasti mons k nors prideda ir sako: „inau, kad Jums tenka tiek daug padti, noriau ir a iek tiek prisidti.“ Šiuo poiriu sulaukiu vairiausios paguodos. Mintinos taip pat treiadienio audiencijos ir pavieniai susitikimai. I sen draug ateina laik, kartais jie mane ir aplanko, nors tai, inoma, darosi vis sunkiau. Kadangi visada jauiu paguod „i viraus“, melsdamasis igyvenu Viepaties artum, o skaitydamas Banyios tv ratus ivystu suspindint tikjimo gro, galima kalbti apie itis paguod antpld.
Ar, tapus aukiausiuoju u Kristaus kaimen atsakingu ganytoju, Js tikjimas pakito? Kartais susidaro spdis, jog dabar esate kakoks slpiningesnis, mistikesnis.
Mistikas nesu. Taiau bnant popieiumi yra daug daugiau dingsi melstis ir save vis patikti Dievui. Mat regiu, kad kone visa, k privalau padaryti, pats nuveikti nestengiu. Jau dl to esu, taip sakant, priverstas atiduoti save Viepaiui rankas ir Jam pasakyti: „Padaryk tai, jei to nori!“ Šia prasme malda ir slytis su Dievu dabar dar reikalingesni ir sykiu natralesni bei savaime suprantamesni negu anksiau.
Profanikai kalbant: ar egzistuoja koks nors su dangumi jungiantis „geresnis laidas“ ar kakas panaaus tarnybos malon?
Taip, kartais tai justi. Madaug taip: turiu padaryti k nors, kas net nekilo i mans paties. Tada perleidiu save Viepaiui ir pastebiu: taip, tai paspirtis, kakas padaroma, kas yra ne i mans. Šia prasme i ties egzistuoja tarnybos malons potyris.
Jonas Paulius II kart pasakojo, kad vien dien jo tvas spraud jam rankas maldyn su „malda Šventajai Dvasiai“ ir pareik, jog jis turs kasdien ja melstis. Tada jis pamau suprats, k reikia Jzaus odiai, kad tikrieji Dievo garbintojai yra tie, kurie Diev lovina „dvasia ir tiesa“. K tai reikia?
Ši vieta Evangelijos pagal Jon ketvirtame skyriuje yra pranayst apie lovinim, kai nebebus ventyklos ir kai, nesant iorins ventyklos, bus meldiamasi bendrystje su Šventja Dvasia ir Evangelijos tiesa, bendrystje su Kristumi; kai reiks nebe regimos ventyklos, bet naujos bendrysts su prisiklusiu Viepaiu. Tai visada lieka svarbu, nes ir religij istorijos poiriu reikia didiul pervart.
O kaip meldiasi popieius Benediktas?
Popieius Dievo akivaizdoje irgi yra paprastas elgeta – dar didesnis negu visi kiti mons. inoma, visada pirmiausia meldiuosi ms Viepaiui, su kuriuo mane tiesiog, taip sakant, sieja sena paintis. Taiau aukiuosi ir ventj. Esu susidraugavs su Augustinu, Bonaventra, Tomu Akvinieiu. Tada ir tokiems ventiesiems sakau: „Padkit man!“ Didelis atsparos takas visada yra ir Dievo Motina. Šiuo poiriu leidiuosi ventj bendryst. Su jais, j sustiprintas, tada kalbu ir su geruoju Dievu, pirmiausia elgetaudamas, bet ir dkodamas – arba tiesiog dalydamasis diaugsmu.
© „Katalik pasaulio leidiniai“
|