pradi
 

















 
 
 
 
 Popieius Benediktas XVI. inia 2012 m. gavnios proga
 
 

POPIEIUS BENEDIKTAS XVI

„Sergkime vieni kitus, skatindami mylti ir daryti gerus darbus“ (yd 10, 24)

inia 2012 m. gavnios proga


Brangs broliai ir seserys!

Gavnios metas mums vl teikia prog apmstyti pai krikionikojo gyvenimo erd – artimo meil. I ties tai palankus laikas, padedamiems Dievo odio ir sakrament, atnaujinti savo asmenin ir bendruomenin tikjimo kelion. Ši kelion, laukiant Velyk diaugsmo, enklina malda ir dalijimasis, tyla ir pasninkas.

Šiemet noriau pasilyti kelet mini, iplaukiani i trumpo biblinio pasakymo, atrandamo Laike ydams: „Sergkime vieni kitus, skatindami mylti ir daryti gerus darbus“ (10, 24). Šitas sakinys paimtas i teksto, kuriame autorius ragina pasitikti Jzumi Kristumi kaip Vyriausiuoju kunigu, irpinusiu mums atleidim ir atvrusiu keli pas Diev. Kristaus primimo vaisius yra gyvenimas, grindiamas trimis dievikosiomis dorybmis: tai reikia artintis prie Dievo „tyra irdimi ir giliu tikjimu“ (22 eil.), ilaikant „nepajudinam vilties ipainim“ (23 eil.), nuolatos stengiantis kartu su broliais ir seserimis „mylti ir daryti gerus darbus“ (24 eil.). Ms dmesys taip pat atkreipiamas tai, jog, troktant palaikyti gyvenim pagal Evangelij, svarbu dalyvauti bendruomens liturginiuose susirinkimuose ir maldos susitikimuose vilgsn kreipiant eschatologin tiksl – visik bendryst Dieve (25 eil.). Noriau isamiau apmstyti 24-j eilut, keliais odiais perteikiani mums verting ir nuolat aktual mokym apie tris krikionikojo gyvenimo aspektus – vieni kit sergjim, abipusikum ir asmenin ventum.

1. „Sergkime vieni kitus“: atsakomyb u brolius ir seseris

Pirmasis aspektas yra raginimas „vieniems kitus sergti“. ia pavartotas graikikas odis katanoein reikia atidiai stebti, bti dmesingam, rpestingai irti, atkreipti dmes koki nors aplinkyb. T od Evangelijoje aptinkame ten, kur Jzus mokinius ragina „pasiirti“ varnus, kurie nesja ir nepjauna, bet yra rpestingos ir paslaugios dievikosios Apvaizdos objektas (plg. Lk 12, 24), ir akina pirma „pastebti“ ne krisl brolio akyje, bet rst savojoje (plg. Lk 6, 41). Kitoje Laiko ydams vietoje esame raginami „siirti“ Jz (3, 1), tikjimo Apatal ir Vyriausij kunig. Tad veiksmaodiu, kuriuo prasideda ms paraginimas, esame akinami kreipti vilgsn kitus, pirmiausia Jz, ir rpintis vieni kitais, nelikti abejingi savo broli ir seser likimui. Pernelyg danai vir paima prieinga laikysena – abejingumas ir nesidomjimas, kylantys i savanaudikumo, besidangstanio pagarba „privatumui“. Ir iandien primygtinai aidi Viepaties balsas, raginantis rpintis vieni kitais. Ir iandien Dievas prao ms bti broli ir seser „sargais“ (plg. Pr 4, 9), kurti santykius, paenklintus abipusio rpinimosi, dmesingumo kit gerovei ir visapusikai gerovei. Didysis artimo meils sakymas reikalauja suvokti savo atsakomyb tam, kuris, kaip ir a, yra Dievo krinys ir vaikas: tai, kad mes kaip mons danai ir tikjimu esame broliai ir seserys, turi skatinti mus aplinkiniuose velgti tikrj alter ego, be galo mylim Viepaties. Jei puoselsime tok brolik vilgsn, solidarumas ir teisingumas, gailestingumas ir atjauta savaime tryk i ms irdi. Dievo tarnas popieius Paulius VI sak, jog iandien pasaul kamuoja pirmiausia brolikumo stoka: „Pasaulis pasiligojs. To prieastis ne tiek majantys gamtos itekliai ar j susitelkimas keli moni rankose, kiek brolik ryi tarp moni ir tarp taut stygius“ (Enciklika Populorum progressio [1967 03 26], 66).

Sergti kit reikia trokti jai ar jam gera visais atvilgiais – fiziniu, moraliniu ir dvasiniu. Dabartin kultra atrodo praradusi grio ir blogio jausm. Todl primygtinai btina priminti, kad gris egzistuoja ir paims vir, nes Dievas yra geras ir daro gera (plg. Ps 119, 68). Gris yra tai, kas teikia, saugo ir skatina gyvyb, brolyst ir bendryst. Tad bti atsakingam u kit reikia trokti ir siekti jo gerovs puoseljant vilt, kad ir jis atsivers grio logikai; rpintis savo broliais ir seserimis reikia atverti akis j poreikiams. Šventajame Rate spjama saugotis, kad irdies neukietint savotika „dvasin anestezija“, neleidianti matyti kit kani. Evangelistas Lukas kaip to pavyzd pateikia du Jzaus palyginimus. Palyginime apie gailestingj samariet kunigas ir levitas abejingai praeina pro plik apiplt ir sumut vyr (plg. Lk 10, 30–32), o palyginime apie Lozori turt perteks vyras nepastebi prie jo dur i bado mirtanio Lozoriaus (plg. Lk 16, 19 ir t.). Abiem atvejais ia susiduriame su „sergjimo“, meils ir atjautos kupino vilgsnio kit prieingybe. Bet kas trukdo monikai ir meiliai velgti brolius ir seseris? Danai materialus turtas ir persisotinimas, bet neretai ir polinkis teikti pirmenyb asmeniniams interesams bei rpesiams. Niekada nevalia negebti „jausti atjautos“ keniantiesiems; niekada ms irdis negali bti taip palenkta saviems reikalams ir savoms problemoms, kad nebegirdt varg auksmo. Kaip tik irdies nuolankumas ir asmenin kanios patirtis gali viduje paadinti atjaut ir gebjim sijausti: „Teisusis rpinasi beturi teismis, o nedorlis negali tokio rpinimosi suprasti“ (Pat 29, 7). Tada tampa suprantama, kodl palaiminti „lidintys“ (Mt 5, 4). t. y. tie, kurie geba ieiti i savs, kad pajust kito skausm. Susitikimas su kitais ir irdies atvrimas j poreikiams gali bti iganingi ir teikiantys palaiminim.

Broli ir seser „sergjimas“ taip pat reikia rpinimsi j dvasine gerove. ia noriau priminti vien, mano akimis, primirt krikionikojo gyvenimo aspekt – brolik pabarim turint prie akis aminj iganym. Šiandien visi paprastai labai imls artimo meils ir rpinimosi kit fizine bei materialine gerove temai, o apie dvasin atsakomyb u brolius ir seseris menkai usimenama. Kitaip buvo ankstyvojoje Banyioje ir dabar yra tikrai brandaus tikjimo bendruomense, kur rpinamasi ne tik broli ir seser fizine sveikata, bet ir j dvasine gerove bei galutine paskirtimi. Šventajame Rate parayta: „Šviesk iminting mog, kad tapt imintingesnis, mokyk teisj, kad daugiau imokt“ (Pat 9, 8 ir t.). Pats Kristus liepia pabarti nusidedant brol (plg. Mt 18, 15). Veiksmaodis elenchein, ia reikiantis pabarim, pavartotas ir nusakant pranaik krikioni uduot vieai smerkti blog puolusi kart (plg. Ef 5, 11). Banyios tradicijoje „nusidjlio pabarimas“ laikomas vienu i dvasini gailestingumo darb. Svarbu vl atrasti krikionikosios artimo meils matmen. Blogio akivaizdoje nevalia tylti. Galvoje turiu laikysen t krikioni, kurie i pagarbos mogui ar tiesiog i patogumo mieliau prisitaiko prie vyraujanios mstysenos, uuot savo brolius ir seseris spj, kad ie vengt mstymo ir elgesio, prietaraujani tiesai ir neinani grio keliu. Taiau niekada krikionikojo pabarimo neturi motyvuoti noras smerkti ar kaltinti; tai visada daroma i meils bei gailestingumo ir kyla i nuoirdaus rpinimosi broli ir seser gerove. Apatalas Paulius sako: „Broliai, jei kur mog itikt nelaim nusidti, js, dvasios mons, pamokykite tok romiai. Bet irk, kad ir pats nepultum pagund!“ (Gal 6, 1). Individualizmo persunktame ms pasaulyje btina i naujo atrasti broliko pabarimo reikm, kad ivien engtume ventumo keliu. Šventajame Rate teigiama, kad net „teisusis septynis kartus puola“ (Pat 24, 16); visi esame silpni ir netobuli (plg. 1 Jn 1, 8). Vadinasi, padti kitiems ir leisti jiems padti mums nuoirdiai save painti, pataisyti savo gyvenim ir engti teisingesniu Viepaties keliu yra vertinga paslauga. Visada reikia meils kupino ir spjanio vilgsnio, kuris paint ir suprast, velgt ir atleist (plg. Lk 22, 61), kaip kiekvieno ms atvilgiu dar ir tebedaro Viepats.

2. „Vieni kitus“: abipusikumo dovana

Šis kit „sergjimas“ prietarauja dvasinei laikysenai, kuri, gyvenim apribodama vien emiku matmeniu, nestengia pavelgti tai eschatologiniu aspektu ir individualios laisvs vardu priima bet kur moralin pasirinkim. Tokia visuomen kaip ms gali tapti kuria ir fizinei kaniai, ir dvasiniams bei moraliniams gyvenimo poreikiams. Tarp krikioni to neturt bti! Apatalas Paulius ragina siekti to, kas „pasitarnauja santaikai ir tarpusavio ugdymui“ (plg. Rom 14, 19), daryti artimui gera ir rpintis jo paanga (plg. Rom 15, 2), iekant ne savo naudos, bet to, „kas naudinga daugeliui, kad jie bt igelbti“ (1 Kor 10, 33). Šio nuolankumo ir artimo meils persmelkto pabarimo ir spjimo krikioni bendruomenje neturt trkti.

Viepaties mokiniai, susivienij su Kristumi per Eucharistij, gyvena bendrystje, susaistanioje juos vien su kitu kaip vienatinio kno narius. Tai reikia, kad kitas priklauso man – jo gyvenimas, iganymas susij su mano gyvenimu ir iganymu. ia ukabiname itin gil bendrysts aspekt: ms egzistencija susijusi su kit egzistencija, ir tai gali kreipti gera ir bloga; ir nuodmei, ir meils darbui bdingas visuomeninis matmuo. Banyioje, mistiniame Kristaus Kne, tas abipusikumas gyja regim pavidal: bendruomen nuolatos atgailauja ir prao atleidimo u savo nari nuodmes, taiau ji taip pat visada diaugiasi joje vykstaniais dorybs ir meils liudijimais. Šventasis Paulius ragina visus narius rpintis vieniems kitais (plg. 1 Kor 12, 25), nes visi esame vienas knas. Šia bendra priklausomybe remiasi meil savo broliams ir seserims, pasireikianti ir imaldos davimu – bdinga gavnios praktika drauge su malda ir pasninku. Savo dalyvavim viename Kne, Banyioje, kiekvienas krikionis gali ireikti ir konkreiai rpindamasis didiausiais vargais. Sergti vieniems kitus taip pat reikia atpainti gr, Viepaties darom kituose, ir ivien su jais dkoti u malons stebuklus, kuriuos geras ir visagalis Dievas nenuilsdamas daro savo vaikams. Matydamas Šventosios Dvasios veikim aplinkiniuose monse krikionis negali nejausti diaugsmo ir nelovinti u tai dangikojo Tvo (plg. Mt 5, 16).

3. „Skatindami mylti ir daryti gerus darbus“: bendrai engti ventumo keliu

Šie odiai i Laiko ydams (10, 24) akina mus pamstyti apie vis paaukim ventum, apie nuolatin paang dvasinio gyvenimo kelionje siekiant auktesnij malons dovan ir vis didesns bei vaisingesns meils (plg. 1 Kor 12, 31–13, 13). Vienas kito sergjimas turt paskatinti mus vis labiau vienas kit tikrai mylti „tarsi auros viesa, vis labiau vintanti iki skaisios dienos“ (Pat 4, 18), laukiant tos dienos Dieve, kai saul nebenusileis. Mums dovanotas gyvenimo laikas teikia puiki prog mylint Diev atrasti ir daryti gerus darbus. Taip pati Banyia auga ir pltojasi, kol pasieks Kristaus pilnatvs amiaus saik (plg. Ef 4, 13). Turdami prie akis i dinamin augimo perspektyv, ir mes raginame skatinti vieniems kitus siekti meils ir ger darb pilnatvs.

Deja, visada tyko vangumo pagunda, pagunda nuslopinti Dvasi ir atsisakyti investuoti „talentus“, dovanotus mums ms ir kit gerovs labui (plg. Mt 25, 25 ir t.). Visi gavome gausi dvasini ar materialini dovan Dievo planui gyvendinti, Banyios gerovei ir asmeniniam iganymui siekti (plg. Lk 12, 21b; 1 Tim 6, 18). Dvasiniai mokytojai mums primena, jog tas, kas tikjimo gyvenime nedaro paangos, regresuoja. Brangs broliai ir seserys, atsiliepkime visuomet aktual raginim siekti „prastinio krikionikojo gyvenimo aukto standarto“ (plg. Jonas Paulius II. Apatalikasis laikas Novo millennio ineunte [2001 01 06], 31). Banyia, imintingai pripaindama ir skelbdama kai kuriuos pavyzdingus krikionis palaimintaisiais bei ventaisiais, nori per tai suadinti ir trokim sekti j dorybmis. Šventasis Paulius ragina mus: „Lenktyniaukite tarpusavio pagarba“ (Rom 12, 10).

Pasaulyje, reikalaujaniame i krikioni atnaujinto meils ir itikimybs Viepaiui liudijimo, visi tepajunta primygtin poreik stengtis vieniems su kitais lenktyniauti meile, tarnavimu ir gerais darbais (plg. yd 6, 10). Toks paraginimas ypa svarbus ventuoju pasirengimo Velyk ventei laiku. Nuoirdiai linkdamas vento ir vaisingo gavnios meto, patikiu jus Mergels Marijos utarimui ir visiems teikiu savo apatalikj palaiminim.

Vatikanas, 2011 m. lapkriio 3 d.

BENEDICTUS PP. XVI
______________________

Vertimas „Banyios inios“, 2012 m. Nr. 2

 
 
   
 
     
1998-2002, 2003-2005, 2006-2020 Katalik interneto tarnyba, info@kit.lt
 
  pradi