|
Popieius PRANCIŠKUS
Apatalikasis laikas VISIEMS PAŠVSTIESIEMS ASMENIMS Pavstojo gyvenimo met proga
Brangs pavstieji ir pavstosios!
Raau Jums kaip Petro pdinis, kuriam Viepats Jzus patikjo uduot stiprinti broli tikjim (plg. Lk 22, 32), ir kaip js brolis, kaip ir js pavstas Dievui.
Ivien dkokime Dievui, paaukusiam mus sekti Jzumi pilnutinai laikantis jo Evangelijos ir liejusiam ms irdis Šventj Dvasi, dovanojani mums diaugsm ir galinani visam pasauliui liudyti jo meil bei gailestingum.
Atsiliepdamas daugelio Js bei Pavstojo gyvenimo institut ir apatalikojo gyvenimo bendruomeni kongregacijos pageidavimus, nusprendiau dogmins konstitucijos Lumen gentium, kurios 6-ajame skyriuje kalbama apie vienuolius, ir dekreto Perfectae caritatis dl vienuolikojo gyvenimo atnaujinimo penkiasdeimtj metini proga paskelbti Pavstojo gyvenimo metus. Jie prasids artimiausi lapkriio 30-j, pirmj advento sekmadien, ir baigsis 2016 m. vasario 2-j, Kristaus Paaukojimo ikilms dien.
Pasitars su Pavstojo gyvenimo institut ir apatalikojo gyvenimo bendruomeni kongregacija, kaip t met tikslus pasirinkau ventojo Jono Pauliaus II pasilytuosius Banyiai treiojo tkstantmeio pradioje, itaip tam tikru bdu pratsdamas tai, kas pasakyta posinodiniame apatalikajame paraginime Vita consecrata: „Turite ne tik prisiminti ir pasakoti garbing istorij, bet ir privalote kurti didij istorij! velkite ateit, kur Šventoji Dvasia jus kreipia, kad per jus padaryt didi dalyk“ (110).
I. Pavstojo gyvenimo met tikslai
1. Pirmasis tikslas yra dkingai velgti praeit. Visi ms institutai turi charizm turting istorij. Jos itakos yra Dievo veikimas - Dievo, savo Dvasioje paaukianio kai kuriuos mones artimiau sekti Kristumi, gyvendinti Evangelij ypatinga gyvenimo forma, skaityti laiko enklus tikjimo akimis bei krybikai atsiliepti Banyios poreikius. Pradin patirtis tada auga ir pltojasi surasdama kit nari naujuose geografiniuose bei kultriniuose kontekstuose. Taip atsirado nauj bd charizmai gyvendinti ir nauj iniciatyv apatalikajai meilei ireikti. Tai lyg skla, virstanti mediu ir ileidianti akas.
Šiais metais bt naudinga kiekvienai charizminei eimai prisiminti savo pradi bei istorin raid dkojant Dievui, kuris dovanojo Banyiai tiek dovan, suteikiani jai groio ir parengiani j visokiems geriems darbams (plg. Lumen gentium, 12).
Pasakoti savo istorij yra btina norint ilaikyti savo tapatyb gyv ir sutvirtinti eimos vienyb bei jos nari priklausymo jai jausm. Svarbu ne usiimti archeologija ar puoselti bergdi nostalgij, bet veikiau pervelgus prajusi kart keli suvokti kvpianias kibirktis, idealus, projektus bei vertybes, teikusias joms paskatas, pradedant nuo steigj ir pirmj bendruomeni. Tai taip pat yra bdas suvokti, kaip charizma gyventa istorijos tkmje, kok krybikum j ieb, su kokiais sunkumais jai teko susidurti ir kaip jie buvo veikti. Taip aptiksime nenuoseklumo, kuris yra mogikj silpnybi vaisius, taip pat galbt charizmos esmini aspekt nepaisymo. Visa yra pamokoma ir sykiu akina atsiversti. Pasakoti savo istorij reikia auktinti Diev ir dkoti jam u visas jo dovanas.
Ypa dkojame Dievui u pastaruosius penkiasdeimt met po Vatikano II Susirinkimo, kuris visai Banyiai buvo Šventosios Dvasios „vjo gsis". Susirinkimo dka pavstasis gyvenimas nujo vaising atsinaujinimo keli, kuris, kupinas viesos ir nestokojantis eli, buvo malons metas, paenklintas Dvasios artumo.
Tegu ie Pavstojo gyvenimo metai taip pat bna proga nuolankiai ir sykiu labai pasitikint Dievu, kuris yra Meil (plg. 1 Jn 4, 8), pripainti savo trapum bei gyventi tuo kaip Viepaties gailestingosios meils patirtimi; proga galingu balsu ir diugiai liudyti pasauliui ventum bei gyvum daugelio t, kurie paaukti sekti Kristumi pavstajame gyvenime.
2. Šie metai, be to, kvieia mus aistringai gyventi dabartimi. Dkingumo kupinas praeities prisiminimas ragina atidiai siklausant tai, k iandien Dvasia sako Banyiai, vis labiau gyvendinti esminius ms pavstojo gyvenimo aspektus.
Nuo pirmj vienuoli iki iandieni „naujj bendruomeni“ kiekviena pavstojo gyvenimo forma kilo i Dvasios kvietimo sekti Kristumi taip, kaip moko Evangelija (plg. Perfectae caritatis, 2). Steigjams ir steigjoms Evangelija buvo absoliuti taisykl, o visos kitos laikytos skirtomis Evangelijai ireikti bei padti ja pilnatvikai gyventi. J idealas buvo Kristus, susivienijimas su juo vidumi taip, kad drauge su Pauliumi bt galima sakyti: „Man gyvenimas - tai Kristus, o mirtis - tik laimjimas“ (Fil 1, 21); adai prasmingi tik tada, kai jais gyvendinama i aistringa meil.
Šiais metais esame paaukti kelti klausim, ar ir kaip esame atviri Evangelijos balsui, ar tikrai ji yra kasdienio gyvenimo bei priimtin sprendim vademecum. Evangelija yra reikli bei reikalauja gyventi ja radikaliai ir nuoirdiai. Neutenka vien skaityti (nors j skaityti bei studijuoti ir yra itin svarbu), neutenka apmstyti (tai diugiai darome kasdien). Jzus reikalauja Evangelij gyvendinti, gyventi jo odiais.
Ar Jzus - toliau turime klausti - tikrai yra pirmutin ir vienatin meil, kaip paadjome duodami savo adus? Tik tuomet, jeigu taip yra, pajgiame su tiesa bei gailestingumu mylti kiekvien sutinkam mog, nes tada i Jzaus bsime imok to, kas yra meil ir kaip mylti: mokame mylti, nes turime jo ird.
Ms steigjai ir steigjos jaut gailest, pagavus Jz, kai jis pamat mones lyg avis be piemens. Kaip Jzus, sujaudintas io gailesio, dovanojo jiems savo od, gyd ligonius, dav duonos, paaukojo savo gyvyb, lygiai taip steigjai ir steigjos monijai, kuriai buvo pasisti, tarnavo vairiausiais bdais - utardami, skelbdami Evangelij, katechizuodami, mokydami, tarnaudami vargams, ligoniams... Meils fantazijai nra rib, meil moka surasti nesuskaiiuojamai daug bd, kaip Evangelijos dvelksm nuneti kultras bei vairiausias socialines sritis.
Pavstojo gyvenimo metai klausia ms, ar esame itikimi mums patiktai misijai. Ar ms tarnyba, darbai, buvimas atitinka tai, ko i ms steigj reikalavo Dvasia? Ar visa tai tinka j tikslams iandienje visuomenje ir Banyioje gyvendinti? Gal reikt k nors pakeisti? Ar savo monms jauiame toki pat aistr, ar esame jiems tokie artimi, kad dalijams j diaugsmais bei skausmais, ities suprantame j poreikius ir atsiliepiame juos? „Steigjus akins dosnumas bei pasiaukojimas, - sak jau Jonas Paulius II, - turt skatinti ir j dvasinius vaikus ilaikyti gyvas charizmas, kurios jas suadinusios Dvasios galia, neprarasdamos savo pirminio pobdio, toliau turtja ir prisitaiko, kad jie tarnaut Banyiai bei darbuotsi dl Dievo karalysts pilnatviko steigimo“ (1).
Atmenant itakas, aiktn ikyla dar vienas pavstojo gyvenimo aspektas. Steigjus ir steigjas avjo Jz lydjusios Dvylikos vienyb, Jeruzals pirmj bendruomen enklinusi communio. Steigdami savas bendruomenes, kiekvienas ir kiekviena i steigj troko atkartoti tuos Evangelijos modelius - bti vienos irdies ir sielos bei diaugtis Viepaties artumu (plg. Perfectae caritatis, 15).
Aistringai gyventi dabartimi reikia tapti „bendrysts inovais“, „pagal Dievo plan mogaus istorij vainikuoti tursianios bendrysts projekto liudytojais bei gyvendintojais“ (2). Sankirtos, vairi kultr sunkaus sugyvenimo, silpniausij engimo ir nelygybs visuomenje esame paaukti parodyti konkret pavyzd bendruomens, kurioje manoma brolikai gyventi pripastant kiekvieno asmens kilnum ir dalijantis dovanomis, kuriomis kiekvienas prisideda.
Tad bkite bendrysts vyrai ir moterys, drsiai bkite ten, kur yra nesutarim ir tamp, ir tikimai liudykite aistra irdis udeganios Dvasios artum, kad visi bt viena (plg. Jn 17, 21). Gyvenkite susitikimo mistika: „gebjimu klausytis, siklausyti kitus mones. Gebjimu kartu iekoti kelio, metodo“ (3), trij dievikj Asmen meils santyk (plg. 1 Jn 4, 8) laikydami santyki tarp moni pavyzdiu.
3. Treiasis i met tikslas bus viltingai apkabinti ateit. Sunkumai, su kuriais susiduria vairi form pavstasis gyvenimas, mums inomi: paaukim majimas, senjimas, pirmiausia Vakar pasaulyje, finansins problemos dl didels finansins krizs pasaulyje, internacionalizacijos ir globalizacijos ikiai, reliatyvizmo pinkls, istmimas paribius ir socialinis nereikmingumas... Kaip tik ioje ir daugelio ms aminink jauiamo netikrumo aplinkoje praktikuotina viltis, kylanti i tikjimo istorijos Viepat, kuris visada mums i naujo ada: „Nebijok <...>, nes a esu su tavimi“ (Jer 1, 8).
Viltis, apie kuri kalbame, remiasi ne skaiiais ar darbais, bet tuo, kur sudjome savo vilt (plg. 2 Tim 1, 12) ir kuriam „nra negalim dalyk“ (Lk 1, 37). Tokia viltis nenuvilia ir pavstajam gyvenimui leis ir toliau ateityje rayti didij istorij. Btent ateit turime kreipti savo vilgsn suvokdami, kad j mus gena Dvasia ir toliau drauge su mumis daryti didi dalyk.
Nepasiduokite skaii bei naumo ir dar labiau pasitikjimo savo jgomis pagundai. Budriai tirkite savo gyvenimo ir dabartins akimirkos horizontus. Kartu su Benediktu XVI kartoju: „Neprisidkite prie praties prana, skelbiani pavstojo gyvenimo ms dien Banyioje pabaig ar beprasmikum; veikiau apsivilkite Jzumi Kristumi ir apsiginkluokite viesos ginklais, kaip ragina Paulius (plg. Rom 13, 11-14), likdami budrs ir budintys“ (4). Tskime ir vis i naujo pradkime savo keli pasitikdami Viepaiu.
Kreipiuosi pirmiausia jus, jauni mons. Js esate dabartis, nes jau aktyviai gyvenate savo institutuose, esmingai prisiddami gaiviu ir dosniu apsisprendimu. Sykiu esate ateitis, nes netrukus bsite paaukti vadovauti savo bendruomeni dvasiniam gyvenimui, ugdymui, tarnavimui ir misijai. Šiais metais tapkite dialogo su vyresne u jus karta pagrindiniais veikjais. Brolikoje bendrystje praturtsite gij jos patirties bei iminties, sykiu kvpsite vyresnij kart savo energija ir entuziazmu ir i naujo parodysite jai jos pradin idealizm. Taip visa bendruomen gals kartu rasti nauj bd, kaip gyventi Evangelija ir vis tinkamiau atsakyti liudijimo bei skelbimo reikalavimus.
Nudiugau suinojs, kad tursite prog kartu susirinkti su kit vairi institut jaunimu. Tegu susitikimai tampa prastiniu bendrysts, tarpusavio paramos ir vienybs skatinimo bdu.
II. Ko tikimasi i Pavstojo gyvenimo met
Ko pirmiausia laukiu i i Pavstojo gyvenimo malons met?
1. Kad visada bt tiesa tai, k kart esu pasaks: „Kur vienuoliai, ten diaugsmas.“ Mes paaukti patirti ir parodyti, jog Dievas geba sklidinai pripildyti ms ird ir padaryti mus tokius laimingus, kad mums nebereikia kitur iekoti laims; kad ms diaugsm gaivina ms bendruomense gyvas autentikas brolikumas; kad save kaip asmenis gyvendiname ir savo gyvenimui pilnatv suteikiame visikai atsiduodami tarnavimui Banyiai, eimoms, jaunimui, garbaus amiaus monms, vargams.
Kad tarp ms nebt lidn veid, nusiminusi ir nepatenkint moni, nes „lidnu sekju lidna sekti". Kaip ir visi kiti mons, igyvename sunkum, dvasios nakt, nusivylim, lig, dl amiaus jg silpim. Kaip tik visame tame turtume atrasti „tobul diaugsm", imokti atpainti mus viskuo panaiu tapusio Kristaus veid ir pradiugti, kad esame panas t, kuris i meils mums neatstm kryiaus.
Visuomenje, puoseljanioje naumo, sveikatos ir skms kult ir marginalizuojanioje vargus bei atmetanioje „pralaimtojus", savo gyvenimu galime paliudyti Rato odius: „Bdamas silpnas, esu galingas“ (2 Kor 12, 10).
Pavstajam gyvenimui gerai tinka tai, k paraiau apatalikajame paraginime Evangelii gaudium cituodamas vien Benedikto XVI homilij: „Banyia auga ne usiimdama prozelitizmu, bet patraukdama“ (14).
Taip, pavstasis gyvenimas auga ne organizuojant graias paaukim kampanijas, bet tada, kai patraukiame sutinkamus jaunuolius, kai jie mato, kad esame laimingi vyrai ir moterys! Lygiai taip pat pavstojo gyvenimo apatalikasis veiksmingumas priklauso ne nuo priemoni naumo ir galios. Kalbti turi btent js gyvenimas, ireikiantis sekimo Kristumi ir gyvenimo Evangelija diaugsm ir gro.
Dar kart kartoju tai, k banytiniams sjdiams pasakiau per prajusi Sekmini vigilij: „Banyios stipryb i esms yra gyventi Evangelija ir liudyti ms tikjim. Banyia yra ems druska, pasaulio viesa, ji paaukta visuomenje bti Dievo karalysts raugu ir tai ji daro pirmiausia liudydama brolik meil, solidarum, dalijimsi“ (2014 m. gegus 18 d.).
2. Tikiuosi, kad „paadinsite pasaul", nes iskirtinis pavstojo gyvenimo enklas yra pranaavimas. Vienuolij vyresniesiems esu saks, kad „evangelinis radikalumas skirtas ne tik vienuoliams, jo reikalaujama i vis. Taiau vienuoliai Viepaiu seka ypatingu bdu, pranaiku bdu.“ Btent to dabar labiausiai reikia: „Bti pranaais, liudyti tai, kaip Jzus ioje emje gyveno... Vienuoliui niekada nevalia atsisakyti pranaavimo“ (2013 m. lapkriio 29 d.).
Pranaas gauna i Dievo gebjim dmiai stebti istorij, kurioje gyvena, ir aikinti vykius: jis yra tarsi sargas, budintis nakt ir inantis, kada ateis rytas (plg. Iz 21, 11-12). Jis pasta Diev ir mones, savo brolius ir seseris. Jis geba atskirti ir pasmerkti nuodms blog ir neteisingum, nes yra laisvas, neturi atsiskaityti niekam kitam, iskyrus Diev, neturi joki kit interes, iskyrus Dievo. Pranaas paprastai stovi varg ir beginkli pusje, nes ino, kad j pusje stovi pats Dievas.
Tad tikiuosi, kad gyvensite ne „utopijomis", bet moksite kurti „kitokias vietas“, kuriose bt gyva evangelin dovanojimo, brolysts, vairovs primimo, abipuss meils logika. Vienuolynai, bendruomens, dvasingumo centrai, citadels [t. y. kokio nors religinio sjdio kaimo bendruomens - vert. past.], mokyklos, ligonins, eim namai ir visos vietos, atsiradusios akinant artimo meilei bei charizminiam krybikumui ir ateityje krybikai dar atsirasianios, turi vis labiau tapti kvpimo i Evangelijos semianios visuomens, Jzaus odi ties ir gali ireikianio „miesto ant kalno“ raugu.
Kaip Elijui ir Jonai, kartais gali kilti pagunda pabgti, nusikratyti pranao uduoties, nes ji reikalauja per daug, nes jauiamas nuovargis, o vaisiai nuvilia. Taiau pranaas ino, kad jis niekada nra vienas. Kaip Jeremij, Dievas ir mus tikina: „Nebijok <...>, nes a su tavimi ir tave apsaugosiu“ (Jer 1, 8).
3. Vienuoliai ir vienuols, kaip ir visi kiti pavstieji asmenys, paaukti bti „bendrysts inovais". Todl tikiuosi, kad „bendrysts dvasingumas", kur pabr Jonas Paulius II, taps tikrove ir js bsite pirmose gretose atsiliepiant io naujojo tkstantmeio „didel ik“ „padaryti Banyi bendrysts namais ir mokykla“ (5). Esu tikras, iais metais rimtai darbuosits, kad steigj siektas brolysts idealas kaip koncentriniai ratilai plist visur.
Bendryst pirmiausia praktikuojama instituto bendruomense. Šiuo atvilgiu kvieiu dar kart perskaityti mano danas pastabas apie tai, kad ms namuose neturt bti kritikos, apkalb, pavydo, tarumo, prieikumo. Bet net ir tokiu atveju prie mus atsiveriantis artimo meils kelias yra kone begalinis, nes btina siekti vienas kito primimo bei dmesio vienas kitam, praktikuoti materialini ir dvasini grybi bendryst, brolik pataisym ir pagarb silpniausiesiems... Tai - „bendro gyvenimo“ „mistika", paverianti ms gyvenim „ventja kelione“ (6). Turdami prieais akis tai, jog ms bendruomens tampa vis labiau tarptautinmis, taip pat turtume klausti ir dl vairioms kultroms priklausani moni santykio. Kaip padaryti, kad kiekvienas galt reiktis, bti priimtas su savo ypatingomis dovanomis, tapt visikai atsakingas?
Be to, tikiuosi, kad bendryst augs tarp vairi institut nari. Ar negalt ie metai bti proga drsiau perengti savo instituto ribas bendriems ugdymo, evangelizacijos ir socialins veiklos projektams vietiniu ir globaliniu lygmenimis parengti? Šitai pranaik liudijim daryt veiksmingesn. Bendryst ir skirting charizm bei paaukim santalka yra vilties kelias. Ateitis kuriama ne izoliuojantis bei kliaujantis vien savo jgomis, bet tapatinantis su tiesa bendrysts, kuri vis labiau atsiveria susitikimui, dialogui, dmesingam siklausymui, abipusei pagalbai ir apsaugo nuo egocentrizmo ligos.
Sykiu pavstasis gyvenimas paauktas siekti nuoirdios vis paaukim Banyioje, pradedant kunigais ir pasaulieiais, sinergijos, taip stengdamasis „ugdyti bendrysts dvasingum pirmiausia savo viduje, o paskui ir visoje Banyios bendruomenje bei u jos rib“ (7).
4. I js dar laukiu ir to, ko praiau i vis Banyios nari - ieiti i savs bei leistis egzistencijos pakraius. „Eikite vis pasaul“ - tokie buvo paskutiniai Jzaus odiai, skirti savikiams ir mums visiems iandien (plg. Mk 16, 15). Laukia visa monija - vilties netekusieji, vargstanios eimos, palikti kdikiai, jaunuoliai, kuriems ukirstas kelias ateit, ligoniai ir apleisti garbaus amiaus mons, grybi sots, irdyje tutum jauiantys turtingieji, gyvenimo prasms iekantys, to, kas dievika, troktantys vyrai ir moterys...
Neusisklskite savyje, neapsisunkinkite smulkiais vidiniais ginais, nelikite savo problem kaitais. Jas manoma isprsti ieinant padti kietiems, sprendiant kit problemas ir skelbiant Gerj Naujien. Gyvenim atrasite atiduodami gyvenim, vilt - suteikdami vilt, meil - myldami.
Laukiu i js konkrei darb priimant pabglius, padedant vargams, krybikai katechizuojant, skelbiant Evangelij, supaindinant su maldos gyvenimu. Tad tikiuosi struktr supaprastinimo, dideli nam panaudojimo darbams, kurie labiau atitinka dabartinius evangelizacijos ir artimo meils reikalavimus, ir darb pritaikymo naujiems poreikiams.
5. Tikiuosi, kad kiekviena pavstojo gyvenimo forma savs paklaus, ko iandien reikalauja Dievas ir monija.
Kontempliatyvios pakraipos vienuolynai ir grups galt susitikti ar vairiausiais bdais susisiekti ir pasikeisti maldos gyvenimo patirtimi, tuo, kaip augti bendryste su visa Banyia, kaip padti persekiojamiems krikionims, kaip priimti bei lydti intensyvesnio dvasinio gyvenimo iekanius ar moralins ir materialins paramos reikalingus mones.
T pat gali daryti karitatyviniai institutai, vietimo veiklai, kultros skatinimui, Evangelijos skelbimui pagrindin dmes skiriantys ar ypating pastoracin tarnyb vykdantys institutai, taip pat pasaulietiniai institutai, sismelk visuomenines struktras. Šventosios Dvasios fantazija bt paauk tiek daug vairi gyvensen bei darb, kad visa tai sunku sukatalogizuoti ar sprausti iankstines schemas. Todl nestengiu paminti kiekvienos individualios charizmins formos. Taiau visoms joms privalu iais metais rimtai itirti savo dalyvavim Banyios gyvenime bei tai, kaip atsakyti nuolatinius bei naujus mums keliamus klausimus ir atsiliepti varg auksm.
Tiktai dmesingai atsivelgiant pasaulio poreikius ir klusniai siklausant tai, k sako Šventoji Dvasia, ie Pavstojo gyvenimo metai gali tapti tikruoju kairòs, malons ir perkeitimo turtingu Dievo laiku.
III. Pavstojo gyvenimo met horizontai
1. Šiuo savo laiku kreipiuosi ne tik pavstuosius asmenis, bet ir pasaulieius, kuriuos su jais vienija idealai, dvasia ir misija. Vieni vienuolikieji institutai iuo atvilgiu turi sen tradicij, o kit patirtis nra sena. Kiekvien vienuolikj eim, taip pat apatalikojo gyvenimo bendruomenes ir net pasaulietinius institutus ities supa didesnioji eima, „charizmin eima", apimanti kelis institutus, turinius t pai charizm, ir pirmiausia krikionis pasaulieius, kurie jauia paaukim savo pasaulietikame luome dalyvauti toje paioje charizminje tikrovje.
Raginu taip pat jus, pasaulieiai, iuos Pavstojo gyvenimo metus igyventi kaip malon, leisiani jums geriau suvokti gautj dovan. Švskite juos su visa „eima“ drauge augdami bei atsiliepdami Dvasios kvietim iandienje visuomenje. vairi institut nari susitikimuose iais metais dalyvaukite ir js, ireikdami vien Dievo dovan. Šitaip susipainsite su kit charizmini eim bei pasauliei grupi patirtimi ir vieni kitus praturtinsite bei paremsite.
2. Pavstojo gyvenimo metai turi rpti ne tik pavstiesiems asmenims, bet ir visai Banyiai. Todl kreipiuosi vis Dievo taut ragindamas j vis aikiau suvokti i dovan, kuri yra gausybs vienuoli buvimas; jie yra didij ventj, krusi krikionybs istorij, pdiniai. Kokia gi bt Banyia be ventojo Benedikto ir ventojo Bazilijaus, be ventojo Augustino ir ventojo Bernardo, be ventojo Prancikaus ir ventojo Dominyko, be ventojo Ignaco Lojolos ir ventosios Teress Aviliets, be ventosios Angels Merii ir ventojo Vincento Paulieio? Vardyti bt galima kone be pabaigos iki ventojo Jono Bosko ir ventosios Teress i Kalkutos. Palaimintasis Paulius VI pagrstai pabr: „Be i konkrei enkl kilt pavojus Banyi gaivinaniai meilei atvsti, iganingam Evangelijos paradoksui nusitrinti, tikjimo druskai itirpti vis sekuliaresniame pasaulyje“ (Evangelica testificatio, 3).
Tad vis krikioni bendruomen kvieiu iuos metus igyventi pirmiausia kaip padk Viepaiui ir dkingai atminti dovanas, gautas bei tebegaunamas per steigj ventum ir gausybs pavstj asmen itikimyb savo charizmai. Kvieiu visus burtis apie pavstuosius asmenis, diaugtis kartu su jais, dalytis j sunkumais ir, kiek igalima, su jais bendradarbiauti tsiant j tarnyb bei darb, kurie galiausiai priklauso visai Banyiai. Tegu jie pajunta visos krikioni tautos meil ir ilum.
Šlovinu Viepat u tai, kad Pavstojo gyvenimo metai laimingai sutampa su Sinodu eimos klausimais. Šeima ir pavstasis gyvenimas yra visus praturtinantys ir visiems malon neantys paaukimai, humanizavimo erdvs, puoseljant gyvybikai svarbius ryius, evangelizacijos vietos. Šie du paaukimai gali vienas kitam padti.
3. Šiuo laiku drstu taip pat kreiptis pavstuosius asmenis ir brolij bei bendruomeni narius, priklausanius Banyioms, kuri tradicijos skiriasi nuo katalik tradicijos. Vienuolyst yra nepadalytos Banyios paveldas, vis dar labai gyvas ir ortodoks Banyiose, ir Katalik Banyioje. tai, taip pat kitas vlesnes patirtis i to laikotarpio, kai Vakar Banyia tebebuvo vieninga, lygiuojasi analogikos iniciatyvos, atsiradusios reformuot banytini Bendruomeni srityje; pastarosios pagimd nauj brolikos bendrysts ir tarnysts form.
Pavstojo gyvenimo institut ir apatalikojo gyvenimo draugij kongregacija numat surengti susitikimus, kuriuose dalyvaut vairi Banyi pavstojo ir brolikojo gyvenimo patiriai priklausantys nariai. Pabrtinai raginu tokius susitikimus rengti siekiant geriau vienas kit painti bei imti branginti ir skatinti bendradarbiavim, kad pavstojo gyvenimo ekumenizmas prisidt prie platesnio kelio Banyi vienybs link.
4. Taip pat neturime umirti, kad vienuolysts ir kit religins brolysts form reikinys bdingas visoms didiosioms religijoms. Netrksta tvarios vienuolikojo dialogo tarp Katalik Banyios ir kai kuri didij religini tradicij patirties. Linkiu, kad Pavstojo gyvenimo metai tapt proga vertinti nueit keli, atkreipti pavstj asmen dmes i srit ir savs paklausti, kokie bus tolesni ingsniai einant nuodugnesnio vienas kito painimo ir bendradarbiavimo visose bendrose tarnavimo mogaus gyvybei srityse kryptimi.
jimas kartu visada praturtina ir gali atverti naujus kelius iandien, regis, tokius sunkius santykius tarp taut ir kultr.
5. Galiausiai ypatingu bdu kreipiuosi jus, mano broliai vyskupai. Tegu ie metai bna proga nuoirdiai ir diugiai priimti pavstj gyvenim kaip dvasin kapital, prisidedant prie Kristaus viso Kno (plg. Lumen gentium, 43), o ne tik vienuolikosios eimos grio. „Pavstasis gyvenimas yra dovana Banyiai, atsiranda Banyioje, auga Banyioje ir visas yra orientuotas Banyi“ (8). Todl kaip dovana Banyiai jis yra ne kokia nors izoliuota ar marginalin tikrov, bet artimiausiai su ja susijs. Pavstasis gyvenimas yra paioje Banyios irdyje kaip esminis jos misijos elementas, nes ireikia giliausi krikionikojo paaukimo prigimt ir visos Banyios kaip Suadtins trokim susivienyti su savo vienatiniu Suadtiniu. Tad jis „nepaneigiamai priklauso jos gyvenimui ir ventumui“ (ten pat, 44).
Šiame kontekste kvieiu jus, dalini Banyi ganytojai, ypa uoliai skatinti savo bendruomense vairias - ir istorines, ir naujas - charizmas, ir tai darykite jas remdami, adindami, paddami atpainti, velniai ir su meile artindamiesi prie kanios ir silpnumo situacij, kuriose gali bti atsidr kai kurie pavstieji asmenys, ir pirmiausia taip skelbdami Dievo tautai pavstojo gyvenimo vert, kad Banyioje suspindt jo grois bei ventumas.
Šiuos Pavstojo gyvenimo metus patikiu Marijai, siklausaniai ir kontempliuojaniai Mergelei, pirmajai savo mylimo Snaus mokinei. j, mylim Tvo dukter, apdovanot visokiausiomis malons dovanomis, velgiame kaip Dievo meils ir tarnavimo artimui nepralenkiam pavyzd.
Jau dabar drauge su jumis visais dkodamas u malons ir viesos dovanas, kuriomis Viepats mus praturtins, lydiu jus visus savo apatalikuoju palaiminimu.
Vatikanas, 2014 m. lapkriio 21-oji, Šveniausiosios Mergels Marijos Paaukojimo vent
Prancikus
Nuorodos
(1) Apatalikasis laikas Los caminos del Evangelio Lotyn Amerikos vienuoliams Naujojo pasaulio evangelizavimo 500-j metini proga (1990 06 29), 26. (2) Šventoji vienuolikj ir pasaulietini institut kongregacija. Vienuoliai ir mogikasis skatinimas (1980 08 12), 24: L`Osservatore Romano, Pr. 12, 1980 11 12, p. I-VIII. (3) Popieius Prancikus. Kreipimasis Romos popieikj kolegij ir konvikt rektorius ir aukltinius (2014 05 12). (4) Pamokslas per Viepaties Paaukojimo vent (2013 02 02). (5) Apatalikasis laikas Novo millennio ineunte (2001 01 06), 43. (6) Apatalikasis paraginimas Evangelii gaudium (2013 11 24), 87. (7) Posinodinis apatalikasis paraginimas Vita consecrata (1996 03 25), 51. (8) Arkivyskupas J. M. Bergolio. Kalba Sinode pavstojo gyvenimo ir jo misijos Banyioje ir pasaulyje klausimais, XVI generalin kongregacija, 1994 10 13.
__________________________________________________ © „Banyios ini“ vertimas |