pradi
 

















 
 
 
 
 Popieiaus Benedikto XVI inia Pasaulins taikos dienos proga (2008m. sausio 1 d.)
 
 

MONI ŠEIMA – TAIKOS BENDRUOMEN

1. Prasidedant naujiems metams, noriau viso pasaulio vyrams ir moterims kartai palinkti ramybs ir sykiu perduoti nuoirdi vilties ini. Tai darau silydamas drauge apmstyti ios inios pradioje mano nurodyt bei man itin rpim tem: moni eima – taikos bendruomen. Pirmutinei moni bendrysts formai pradi duoda vyro ir moters, nusprendusi tvariai susivienyti bendram naujos eimos statydinimui, meil. Taiau ir ems tautos paauktos steigti tarp savs solidarumo ir bendradarbiavimo santykius, kaip ir pridera vienos moni eimos nariams: „Visos tautos, – yra pareiks Vatikano II Susirinkimas, – sudaro vien bendruomen ir yra vienos kilms, nes Dievas vis moni gimin apgyvendino ems paviriuje (plg. Apd 17, 26); vienas yra ir vis galutinis tikslas – Dievas“ (1).

Šeima, visuomen ir taika

2. Vyro ir moters santuoka pagrsta prigimtin eima, kaip glaudi gyvenimo ir meils bendruomen (2), yra „pirma visuomens ir asmens „humanizacijos“ vieta“ (3), „gyvenimo ir meils lopys“ (4). Todl eima pagrstai vadinama pirma prigimtine visuomene, „dievikja institucija, kaip kiekvienos socialins tvarkos prototipas sudarania asmen gyvenimo pagrind“ (5).

3. Sveikame eimos gyvenime ities patiriami keli pamatiniai taikos dmenys: teisingumas ir meil tarp broli ir seser, autoriteto, kur ireikia tvai, paskirtis, meils kupinas tarnavimas silpniausiems – maiems, sergantiems ar pagyvenusiems – nariams, abipus pagalba tenkinant gyvenimo poreikius, pasirengimas priimti kit ir prireikus jam atleisti. Todl eima yra pirmutin ir nepamainoma taikos ugdytoja. Tad nestebtina, kad smurtas eimoje laikomas ypa netoleruotinu dalyku. Taigi eim vadinant „pirmutine ir gyvybikai svarbia visuomens lstele“ (6), ireikiama kai kas esminga. Šeima visuomens pamatas yra ir todl, kad ji duoda galimyb lemtingai patirti taik. I to iplaukia, kad moni bendruomen negali atsisakyti eimos atliekamos tarnysts. Kur kitur ugdomas mogus galt geriau autentikai paragauti taikos, negu gamtos jam parengtame pirmapradiame „lizde“? Šeimos odynas yra taikos odynas; norint taikos odyno neumirti, juo btina nuolatos naudotis. Dl kalbos infliacijos visuomen neturt prarasti ssajos su „gramatika“, kurios kiekvienas kdikis i motinos ir tvo judesi bei vilgsni imoksta pirmiau negu odi.

4. Kadangi eimai tenka uduotis auklti savo narius, ji turi ypatingas teises. Visuotinje mogaus teisi deklaracijoje, kuri yra teisins kultros tikrai visuotins verts pasiekimas, tvirtinama, kad „eima yra prigimtinis ir pamatinis visuomens grupinis vienetas ir turi teis visuomens bei valstybs teikiam apsaug“ (7). Šventasis Sostas eimai irgi yra pripains ypating teisin kilnum paskelbdamas Šeimos teisi chartij. Preambulje parayta: „Asmens teisms, net jei jos suformuluotos kaip individo teiss, bdingas pamatinis socialinis matmuo, kurio gimta bei gyvybin iraika yra eima“ (8). Chartijoje pateikiamomis teismis ireikiama ir iskleidiama mogaus irdyje rayta ir jam proto apreikiama prigimtin teis. Šeimos teisi neigimas ar apribojimas, aptemdydamas ties apie mog, grasina paios taikos pamatams.

5. Kas – kad ir nesmoningai – stoja skersai kelio eimos institucijai, tas daro taik nacionalinje ir tarptautinje bendruomenje trapi, nes silpnina svarbiausi taikos „agentr“. Šis momentas vertas ypatingo apmstymo: visa, kas prisideda prie vyro ir moters santuoka pagrstos eimos silpninimo, kas tiesiogiai ar netiesiogiai kausto eimos pasirengim atsakingai priimti nauj gyvyb, neleidia jai gyvendinti savo teiss bti pirmutine u vaik aukljim atsakinga instancija, – visa tai yra objektyvi klitis taikos kelyje. Šeimai reikia nam, jai reikia darbo bei deramo tv veiklos nam aplinkoje pripainimo, mokyklos vaikams ir pagrindins medicinins pagalbos visiems. Visuomen ir politika, kurios nesistengia eimai iose srityse padti, atima i savs esmin tarnavimo taikai altin. Dl turim ugdomj galimybi ypatinga atsakomyb skatinti pagarb eimoms, atskleisti j lkesius bei teises bei kelti aiktn j gro pirmiausia tenka visuomens komunikavimo priemonms.

monija yra didiul eima

6. Socialin bendruomen, kad galt gyventi taikoje, irgi paaukta laikytis vertybi, kuriomis remiasi eimos bendruomen. Tai taikytina ir vietinms, ir nacionalinms bendruomenms; tai galioja net taut bendrijai, moni eimai, gyvenaniai bendruose namuose – emje. Taiau velgiant i ios perspektyvos nevalia umirti, kad eima prasideda nuo atsakingo ir galutinio vyro ir moters „taip“ ir gyvena atsakingu vaik, kuri pamau vis daugiau atsiranda, „taip“. Kad klestt, eimos bendruomenei btinas didiadvasikas vis jos nari sutarimas. Toks suvokimas turt tapti vis, paaukt sudaryti visuotin moni eim, sitikinimu. Reikia mokti asmenikai tarti „taip“ iam paaukimui, Dievo raytam pai ms prigimt. Neatsitiktinai gyvename vieni alia kit; bdami mons visi esame tame paiame kelyje ir einame juo kaip broliai ir seserys. Todl esmingai svarbu, kad kiekvienas sipareigot gyventi atsakomybs Dievo atvilgiu nuostata, velgdamas jame savo paties bei kiekvieno kito egzistencijos pirmaprad altin. velgiant aukiausij Prad, galima suvokti beslygik kiekvieno mogaus vert bei sukurti prielaidas sutaikintai monijai statydinti. Be tokio transcendentinio pamato visuomen tra kaimyn sankaupa, o ne broli ir seser, paaukt sudaryti vien didel eim, bendruomen.

Šeima, moni bendruomen ir aplinka

7. Šeimai reikia nam, tinkamos aplinkos, kurioje ji galt pltoti savo santykius. moni eimai tokie namai yra em, aplinka, duota mums Dievo, Krjo, idant krybikai bei atsakingai j apgyventume. Turime rpintis aplinka: ji patikta mogui, kad is j atsakingos laisvs dvasia sergt bei dirbt, kaip orientaciniu kriterijumi visada vadovaudamasis vis gerove. mogus, inoma, vertingesnis u vis krinij. Gerbti aplink nereikia laikyti materiali gamt ar gyvn pasaul svarbesniais u mog. Tai veikiau reikia savanaudikai netraktuoti jos kaip visikai disponuojamos savo interes naudai, nes bsimosios kartos turi teis gauti naudos i krinijos, jos atvilgiu isaugodamos lygiai toki pai atsakingos laisvs dvasi, kokios reikalaujame i savs. Kartu neturime ileisti i aki varg, danai atkirst nuo krinijos grybi visuotins paskirties. Šiandien monija baiminasi dl bsimos ekologins pusiausvyros. Toki vertinim pravartu imtis apdairiai, puoseljant dialog tarp ekspert ir inov, ideologikai neskubant daryti skubot ivad, pirmiausia iekant bendrojo pltros modelio, laiduojanio vis gerov paisant ekologins pusiausvyros. Su aplinkosauga susijusios ilaidos turt bti padalytos tinkamai, atsivelgiant vairi ali skirting pltr bei solidarum su bsimosiomis kartomis. Apdairumas nereikia atsisakyti imtis atsakomybs bei atidlioti sprendimus; tai veikiau reikia prisiimti pareig, atsakingai pasvrus, bendrai nusprsti, kokiu keliu pasukti siekiant stiprinti mogaus ir aplinkos sandor, kuri turt bti Dievo, i kurio kylame ir pas kur einame, kuriamosios meils atspindiu.

8. Šiuo atvilgiu esmingai svarbu „jausti“ em kaip „ms bendrus namus“ ir, stengiantis palenkti j vis tarnavimui, veikiau rinktis ne vienaalik sprendim, bet dialogo keli. Prireikus tarptautiniu lygmeniu galima pagausinti institucij, siekiant imtis bendro ms „nam“ valdymo; taiau dar svarbiau dti pastangas, kad bt visuotinai suvokiama btinyb atsakingai bendradarbiauti. Horizonte rykjanios problemos sudtingos, ir laikas nelaukia. Norint situacij veiksmingai keisti, btina darniai veikti. Sritis, kurioje ypa reikia suintensyvinti dialog tarp taut, yra planetos energetini itekli valdymas. Tai dvejopai neatidliotina technologikai paangioms alims: viena vertus, btina permstyti dabartinio pltros modelio slygotus didiulius vartojimo standartus ir, kita vertus, pasirpinti tinkamomis investicijomis skirtingus energijos altinius bei tinkamesniu energijos vartojimu. Kylanios alys jauia energijos alk, taiau tas poreikis kartais tenkinamas darant al neturtingoms alims, kurios dl savo nepakankamos technologins struktros priverstos savo energetinius iteklius pardavinti per ema kaina. Protektorato formomis ar bent akivaizdiai eminaniomis priklausomybmis retsykiais apribojama net j politin laisv.

Šeima, moni bendruomen ir ekonomika

9. Esmin taikos paviense eimose prielaida yra j rmimasis tvirtu bendrai pripastam dvasini bei etini vertybi pamatu. Taiau sykiu pridurtina, kad eima autentik taik patiria tik tada, kai niekam netrksta to, kas btina, ir eimos turtas – vien darbo vaisiai, kit santaupos ir vis veiklus bendradarbiavimas – gerai tvarkomas, solidariai, be kratutinum ir nevaistant. Tad eimos taikai btinas, viena vertus, atsivrimas transcendentiniam vertybi paveldui, ir, kita vertus, svarbu imintingai tvarkyti materialines grybes bei santykius tarp asmen. Apleidus aspekt, dl netikrumo, grasinanio eimos ateiiai, nukenia abipusis pasitikjimas.

10. Panaiai galima pasakyti ir apie t kit didel moni eim, kuri yra visa monija. monijos eimai, globalizacijos reikinio iandien dar labiau suvienytai, btinas ne tik bendrai pripastam vertybi pamatas, bet ir ekonomika, atsiliepianti tikruosius pasaulinio matmens bendrojo grio poreikius. Rmimasis prigimtine eima ir iuo atvilgiu atsiskleidia kaip labai reikmingas. Tarp pavieni moni ir tarp taut skatintini derami ir nuoirds santykiai, visiems teikiantys galimyb pariteto ir teisingumo pagrindu bendradarbiauti. Sykiu btina stengtis imintingai naudoti iteklius bei teisingai paskirstyti grybes. Ypa neturtingosioms alims teikiama pagalba turt atitikti sveik ekonomin logik, vengiant vaistymo, galiausiai tetarnaujanio pirmiausia brangiems biurokratiniams aparatams ilaikyti. Deramai atsivelgti privalu ir moralin pareig rpintis, kad kins organizacijos vadovautsi ne vien grietais greito pelno dsniais, kurie gali pasirodyti es nemoniki.

Šeima, moni bendruomen ir dorovinis statymas

11. Šeima gyvena taikoje, kai visi jos nariai paklsta bendrai normai: i turi neleisti reiktis egoistiniam individualizmui bei vienyti individus, skatindama j darn sugyvenim bei krypting veikl. Šis savaime akivaizdus principas galioja ir didesnms bendruomenms – vietinms, nacionalinms ir tarptautinms. Norint taikos, btinas bendras statymas, padedantis laisvei bti ne akla savivale, bet paia savimi bei apsaugantis silpnesnj nuo stipresniojo piktnaudiavim. Taut eimoje danai pasitaiko savavaliko elgesio – tiek paviense valstybse, tiek santykiuose tarp valstybi. Taip pat danai bna, kad silpnesnysis priverstas nusilenkti ne teisingumo reikalavimams, bet akivaizdiai u j daugiau priemoni turiniojo jgai. Btina pakartoti: galia visada drausmintina statymu, ir tai turt galioti ir santykiams tarp suvereni valstybi.

12. Apie statymo prigimt bei paskirt Banyia savo nuomon yra pareikusi daug kart: teisin norma, reguliuojanti moni tarpusavio santykius, tramdydama iorin elges ir numatydama bausmes nusiengusiesiems kaip kriterijumi vadovaujasi dalyk prigimtimi pagrsta dorovine norma. mogaus protas j – bent jos pagrindinius reikalavimus – velgti geba, taip pakildamas ligi vis daikt pradioje stovinio Dievo krybingojo proto. Ši dorovin norma turi reguliuoti sins sprendimus bei bti orientyru visam moni elgesiui. Ar yra teisini norm, taikytin monijos eim sudaranioms tautoms? Atsakymas tai toks: taip, toki norm yra, taiau kad jos tikrai bt veiksmingos, teisin norma turt remtis prigimtine dorovine norma, prieingu atveju ji paliekama trapi bei laikin susitarim valiai.

13. Prigimtins dorovins normos painimas nra neprieinamas tam, kas save gilinasi ir savo paskirties akivaizdoje ieko vidins giliausi savo esybs polinki logikos. Jis gali, nors ir svyruodamas bei dvejodamas, atrasti bent esminius io bendrojo dorovs dsnio bruous – statymo, galinanio mones, nepaisant j kultrini skirtum, susitarti tarpusavyje dl svarbiausi to, kas gera ir bloga, teisinga ir neteisinga, aspekt. Btina pamatin statym atsigrti ir jo paiekai skirti ms geriausias intelektines pajgas, nesileidiant bti bauginamiems akivaizdumo stokos bei nesusipratim. Nors fragmentikai ir ne visada nuosekliai, taiau prigimtiniame statyme besiaknijani vertybi esama tarptautiniuose susitarimuose, visuotinai pripaintose valdios formose ir humanitarins teiss, trauktos pavieni valstybi statymus ar tarptautini organizacij nuostatus, principuose. monija nra „be statymo“. Nepaisant to, neatidliotina tsti dialog iomis temomis skatinant pavienes valstybes savo statymus vis labiau atverti pamatinms mogaus teisms pripainti. Teisins kultros pltojimasis pasaulyje priklauso, be kita ko, nuo pastang visada pripildyti tarptautines normas kuo giliausio mogikojo turinio, idant jos neapsiribot procedromis, kurias lengva apeiti siekiant egoistini ar ideologini tiksl.

Konflikt veikimas ir nusiginklavimas

14. monija ms dienomis, deja, igyvena gilius susiskaldymus ir didelius konfliktus, metanius nirius elius ant jos ateities. Plaias planetos sritis apmusios stiprjanios tampos, pavojus, kad vis daugiau ali gis branduolini ginkl, kiekvienam atsakingam mogui pagrstai kelia susirpinim. Afrikos emyne tebesiauia daugyb pilietini kar, nors ten nemaai ali yra pasiekusios paangos laisvs ir demokratijos poiriu. Artimieji Rytai, kaip ir anksiau, tebra konflikt ir pasiksinim, darani tak ir kaimyninms alims bei keliani grsm traukti jas smurto spiral, arena. Visuotinesniu lygmeniu apgailestaujant konstatuotina, jog daugja ginklavimosi varybas sitraukusi ali: net besipltojanios alys ymi savo vidinio visuminio produkto dal skiria ginklams pirkti. Atsakomyb u toki prating prekyb tenka daug kam: industrializuoto pasaulio alims prekyba ginklais duoda daug pelno, daugelyje neturting ali valdanios oligarchijos pirkdamos vis tobulesnius ginklus trokta sustiprinti savo padt. Tokiais sunkiais laikais visiems geros valios monms tikrai btina mobilizuotis konkretiems susitarimams dl veiksmingos demilitarizacijos pirmiausia branduolini ginkl srityje pasiekti. Š met, kai branduolinio ginklo neplatinimo procesas neijuda i vietos, jauiu pareig paraginti valdios institucijas rytingiau atnaujinti derybas dl tolesnio ir sutarto branduolini ginkl imontavimo. inau, jog taip ragindamas ireikiu bendr trokim vis, kuriems rpi monijos ateitis.

15. Prajo eiasdeimt met nuo tada, kai Jungtini Taut Organizacija ikilmingai paskelb Visuotin mogaus teisi deklaracij (1948–2008). Šiuo dokumentu monija sureagavo Antrojo pasaulinio karo baisumus, pripaindama vienodu kilnumu besiremiani vis moni vienyb ir moni sugyvenimo centru padarydama pagarb asmens ir taut pagrindinms teisms: tai buvo lemiamas ingsnis sunkiame ir reikliame kelyje santarv ir taik. Paminti atskiru odiu verta Šventojo Sosto prie dvideimt penkerius metus priimtos Šeimos teisi chartijos jubiliej (1983–2008) bei Pasaulins taikos dienos ventimo keturiasdeimtsias metines (1968–2008). Ši vent radosi i popieiui Pauliui VI Apvaizdos kvptos minties, kuri su didiuliu sitikinimu toliau pltojo mano mylimas bei gerbiamas pirmtakas popieius Jonas Paulius II. Šios dienos ventimas Banyiai daugel met teik galimyb ia proga skelbiamomis iniomis pltoti aikinamj mokym ios pamatins mogaus grybs labui. Toki reikming sukaki viesoje kvieiu kiekvien mog dar aikiau sismoninti bendr priklausomyb vienai monijos eimai bei dti pastangas, kad bendras gyvenimas emje vis labiau atspindt sitikinim, nuo kurio priklauso tikros ir ilgalaiks taikos pastatydinimas. Be to, kvieiu tikiniuosius nenuilstamai melsti Dievo didios taikos dovanos. Krikionys savo ruotu ino gal patikti save Marijos utarimui. Ji, Dievo Snaus, primusio kn dl visos monijos iganymo, Motina, yra vis Motina.

Visiems linkiu linksm Naujj met!

Vatikanas, 2007 m. gruodio 8 d.

BENEDICTUS PP. XVI

(1) Deklaracija Nostra aetate, 1.
(2) Plg. VATIKANO II SUSIRINKIMAS. Pastoracin konstitucija Gaudium et spes, 48.
(3) JONAS PAULIUS II. Apatalikasis laikas Christifideles laici, 40: AAS 81 (1989), 469.
(4) Ten pat.
(5) POPIEIŠKOJI TEISINGUMO IR TAIKOS TARYBA. Banyios socialinio mokymo santrauka, 211.
(6) VATIKANO II SUSIRINKIMAS. Dekretas Apostolicam actuositatem, 11.
(7) Str. 16/3.
(8) POPIEIŠKOJI ŠEIMOS TARYBA. Šeimos teisi chartija (1983 11 24), preambul, A. _______________________________________________________________________

© Vertimas  lietuvi k., „Banyios inios“

 
 
   
 
     
1998-2002, 2003-2005, 2006-2020 Katalik interneto tarnyba, info@kit.lt
 
  pradi