| Saviudybi prevencijos srityje dirbantys psichologai su dideliu susirpinimu stebi po keli paaugli saviudybi iniasklaidoje ir visuomenje kilus aiota. Dl prevenciniu poiriu netinkamo i vyki pateikimo kriz ir sumaitis jau seniai pereng eimos ir mokykl ribas. „Nesiliaujantis emocingas vyki aprainjimas, vieas kaltj iekojimas, vaizdinmis priemonmis paremti detals saviudybi bd aptarimai, saviudybs sukeltos mirties romantizavimas tokioje situacijoje yra labai pavojingi, nes itin padidina saviudybi epidemijos tikimyb“ – teigia psicholog, Kauno Medicinos universiteto docent Nida emaitien.
Jai antrina Vilniaus universiteto profesor Danut Gailien: „Moksliniai tyrimai pateikia neginijam rodym, kad vaikai ir paaugliai tokioje situacijoje tampa itin paeidiami. Labai padidja tikimyb, kad jie pakartos aprainjamus saviudikus poelgius“. Specialistai su nerimu konstatuoja, kad jei ir toliau taip elgsims, nauj saviudybi pavojus toliau dids. Anot j btina nedelsiant imtis vis reikiam priemoni, kad bt sumaintas „usikrtimo“ saviudybs idja pavojus.
Lietuvos telefonini psichologins pagalbos tarnyb asociacijos prezidento ir „Jaunimo linijos“ vadovo dr. Pauliaus Skruibio nuomone taip pat nekonstruktyvu ir netgi alinga visas paaugli saviudybi prieastis suvesti vien Emo judjim. „Pavojingas ne Emo judjimas ar stilius, pavojinga yra nuostata, jog aloti save yra normalu ar netgi madinga“ – teigia jis. Psichologas paymi, kad moksliniai tyrimai rodo, jog tokia nuostata vis labiau sigali tarp Lietuvos paaugli. Šis procesas trunka jau daugiau kaip 10 met ir turi maai k bendro su Emo judjimu.
Psichologai kvieia visus, iniasklaidoje nuvieianius saviudybi atvejus elgtis atsakingai, tartis su specialistais ir vadovautis pagrindiniais saviudybs sukelt krizi valdymo principais:
- Lakonikai konstatuoti vykus fakt.
- Vengti emocinio sureikminimo, romantizavimo, lovinimo.
- Detaliai neaprainti saviudybs bdo ir priemoni.
- Nevaizduoti saviudybs vienpusikai, pvz., kaip neivengiamos ieities kokioje nors situacijoje.
- Pageidautina, kad straipsniuose apie saviudyb alia vykio apraymo bt stengiamasi nurodyti ir galimas alternatyvas – kur toks mogus bt galjs rasti pagalbos, kaip atpainti gresianios saviudybs pavoj ir k tada daryti, kur kreiptis skubios pagalbos jei gresia saviudyb.
EMOCIN PARAMA VAIKAMS IR JAUNIMUI:
- „Vaik linija“
Nemokamas telefonas: 8 800 11111 Parama internetu: www.vaikulinija.lt Emocin param teikia savanoriai.
- „Jaunimo linija“
Nemokamas telefonas: 8 800 28888 Parama internetu: www.jppc.lt/draugas Emocin param teikia savanoriai.
DAUGIAU INFORMACIJOS:
doc. Nida emaitien, tel. 8 686 45734 Kauno medicinos universitetas
prof. Danut Gailien, tel. 8 685 20004 Vilniaus universitetas
dr. Paulius Skruibis, tel. 8 686 36979 Lietuvos telefonini psichologins pagalbos tarnyb asociacija
|