|
BENEDIKTAS XVI
inia 2009 m. Pasaulins jaunimo dienos proga
„Pasitikime gyvuoju Dievu“ (1 Tim 4, 10)
Brangs biiuliai!
Artimiausi Verb sekmadien vyskupijos lygmeniu vsime Pasaulin jaunimo dien. Rengiantis iam kasmetiniam vykiui, su dideliu dkingumu Viepaiui prisimenu susitikim Sidnjuje prajusi met liep: tai buvo neumirtamas susitikimas, per kur Šventoji Dvasia atnaujino i viso pasaulio atvykusi nesuskaiiuojam jaunuoli gyvenim. Šventinis diaugsmas ir dvasinis entuziazmas, patirtas per ias kelias dienas, ikalbingai liudijo Kristaus Dvasios artum. Dabar keliaujame 2011 m. Madride vyksiant tarptautin susirinkim, kurio tema bus apatalo Pauliaus odiai: „siaknij ir pasistatydin ant Kristaus, tvirti tikjimu“ (plg. Kol 2, 7). pasaulin jaunimo susitikim kartu enkime pasirengimo keliu, 2009 m. apmstydami v. Pauliaus pasakym: „Pasitikime gyvuoju Dievu“ (1 Tim 4, 10), o 2010 m. – turtingo jaunuolio klausim Jzui: „Gerasis Mokytojau, k turiau daryti, kad laimiau aminj gyvenim“ (Mk 10, 17).
Jaunyst – vilties metas
Sidnjuje savo dmes buvome sutelk tai, k Šventoji Dvasia sako tikintiesiems iandien, pirmiausia jums, brangs jaunuoliai. Per baigiamsias v. Miias raginau, kad leistumte Jai ugdyti jus dievikosios meils aukliais, gebaniais visai monijai statydinti vilting ateit. Vilties klausimas ities yra esminis mogaus gyvenimui ir ms kaip krikioni misijai, pirmiausia iais laikais. Visi jauiame vilties poreik, ne bet kokios, bet, kaip pabriau savo enciklikoje Spe salvi, tvirtos ir patikimos vilties. Jaunyst yra ypatingas vilties metas, nes ateit velgia su vairiais lkesiais. Kai esame jauni, puoseljame idealus, svajones ir planus; jaunyst – tai metas, kai subrsta visam gyvenimui esmingi apsisprendimai. Galbt todl btent iuo gyvenimo laikotarpiu nenumaldomai kyla pamatiniai klausimai: kodl esu emje? Kokia gyvenimo prasm? Koks bus mano gyvenimas? Taip pat: kaip pasiekti laim? Kodl egzistuoja kania, liga ir mirtis? Kas laukia po mirties? Tokie klausimai tampa primygtiniai, kai susiduriama su, regis, neveikiamomis klitimis – studij sunkumais, nedarbu, nesupratingumu eimoje, sulubavus draugystei ar poros santarvei, liga ar negalumu, reikiam itekli stygiumi dl dabartins ekonomins ir socialins krizs. Tada savs klausiame: kur galiau gauti ir kaip galiau savo irdyje gyv ilaikyti vilties liepsn?
Iekant „didels vilties“
Patyrimas rodo, jog mogaus dvasios be perstojo iekomai viliai laiduoti asmenini savybi ir materialini grybi neutenka. Enciklikoje Spe salvi raiau, jog vien politika, mokslas, technika, ekonomika ir visi kiti materialiniai itekliai negali pasilyti tos didels vilties, kurios iekome. Tokia viltis „tegali bti visa aprpiantis Dievas, galintis dovanoti tai, ko patys nestengiame pasiekti“ (31). Štai kodl vienas pagrindini Dievo umarties padarini yra ms visuomen enklinanti krypties netektis, kurios vaisiai yra vienatv ir smurtas, nepasitenkinimas ir pasitikjimo praradimas, danai galintis sukelti nevilt. Dievo odis garsiai ir aikiai spja: „Prakeiktas mogus, kuris monmis pasitiki ir ieko stiprybs trapiame moguje, kai jo irdis nuo Viepaties nusigria. Toks mogus – tarsi skurdus tyr krmoknis, be vilties sulaukti ko nors gero“ (Jer 17, 5–6).
Vilties kriz lengviau paveikia jaunsias kartas. Socialinje-kultrinje aplinkoje, kurioje nra tikrybi, vertybi ar tvirtos atsparos tak, jos atsiduria prieais sunkumus, regis, pranokstanius j jgas. Brangs jaunieji biiuliai, galvoje turiu daugyb gyvenimo sueist js aminink, danai kankinam asmenins nebrandos, slygotos eimos suirimo, tolerantiko ir liberalaus aukljimo, neigiamos ir traumuojanios patirties. Kai kurie – deja, gana nemaai – tartum neivengiam ieit randa atsiribodami, pasiduodami susvetimjimui, kuris veda pavojing bei smurtin elges, priklausomyb nuo narkotik ir alkoholio ir daugel kit jaunuolio tykani pinkli. Taiau net ir tie, kurie, sekdami netikusiais pavyzdiais, atsiduria sunkioje padtyje, trokta tikros meils ir autentikos laims. Bet kaip skelbti vilt tokiems jaunuoliams? inome, kad mogus save tikrai gyvendina tik Dieve. Pagrindin ms vis uduotis yra naujoji evangelizacija, ja siekiama padti jaunosioms kartoms i naujo atrasti tikrj veid Dievo, kuris yra meil. Jums, jaunuoliai, iekantiems tvirtos vilties, skiriu odius, kuriuos ventasis Paulius itar tuo metu Romoje persekiojamiems krikionims: „Vilties Dievas jus, gyvenanius tikjimu, tepripildo visoki diaugsm ir ramybs, kad Šventosios Dvasios galybe btumte pertek vilties“ (Rom 15, 13). Per iuos pagoni apatalui skirtus jubiliejinius metus jo gimimo dviej tkstani met proga i jo mokykims, kaip tapti tikinamais krikionikosios vilties liudytojais.
Šventasis Paulius – vilties liudytojas
Kai pats paniro visokiausius sunkumus bei ibandymus, Paulius para savo itikimam mokiniui Timotiejui: „Pasitikime gyvuoju Dievu“ (1 Tim 4, 10). Kaip gim jo viltis? Nordami klausim atsakyti, turime pradti nuo jo susitikimo su prisiklusiu Jzumi kelyje Damask. Tuo metu Paulius buvo jaunuolis kaip ir js, koki dvideimties ar dvideimt penkeri met, Mozs statymo sekjas, pasirys visomis priemonmis kovoti su tais, kuriuos laik Dievo prieais (plg. Apd 9, 1). Pakeliui Damask, kur jis keliavo suimti Kristaus sekj, buvo apakintas slpiningos viesos ir igirdo save aukiant vardu: „Nukrits emn, jis igirdo bals: Sauliau, Sauliau, kam mane persekioji? Jis klaus: Kas tu esi, Viepatie? Šis atsak: A esu Jzus, kur tu persekioji” (Apd 9, 3–5). Po io susitikimo Pauliaus gyvenimas i pagrind pasikeit. Jis pasikriktijo ir tapo Evangelijos apatalu. Kelyje Damask jis buvo viduje perkeistas dievikosios Meils, kuri sutiko Jzaus Kristaus asmenyje. Vliau rays: „Dabar, gyvendamas kne, gyvenu tikjimu Dievo Sn, kuris pamilo mane ir paaukojo save u mane“ (Gal 2, 20). I persekiotojo jis virto liudytoju ir misionieriumi, steig krikioni bendruomenes Maojoje Azijoje ir Graikijoje, lydimas visokiausi pavoj nukeliavo tkstanius kilometr ir galiausiai mir kankinio mirtimi Romoje. Ir visa i meils Kristui.
Didioji viltis – Kristuje
Pauliui viltis yra ne vien idealas ar jausmas, bet gyvas asmuo – Jzus Kristus, Dievo Snus. Giliai persims iuo tikrumu, jis rao Timotiejui: „Pasitikime gyvuoju Dievu“ (1 Tim 4, 10). Gyvasis Dievas yra prisikls ir pasaulyje esantis Kristus. Jis yra tikroji viltis – Kristus, gyvenantis su mumis ir mumyse, kvieiantis dalyvauti jo aminajame gyvenime. Jei nesame vieni, jei jis yra su mumis, negana to, jei jis ms dabartis ir ateitis, tai ko tada bijoti? Todl krikionikoji viltis yra trokti „dangaus Karalysts ir aminojo gyvenimo, kaip savo aminosios laims“, pasitikint „Kristaus paadais“ ir remiantis „ne savo jgomis, bet Šventosios Dvasios malons pagalba“ (Katalik Banyios katekizmas, 1817).
Kelias didiosios vilties link
Lygiai taip, kaip sutiko jaunj Pauli, Jzus nori sutikti kiekvien i js, brangs jaunuoliai. Taip, pirma negu mes pajuntame tok trokim, tokio susitikimo jau kartai trokta Jzus Kristus. Kai kurie i js gali mans paklausti: o kaip a galiu j iandien sutikti? Ar, veikiau, kokiu bdu jis prie mans artinasi? Banyia moko, kad trokimas sutikti Viepat jau yra jo malons vaisius. Savo tikjim reikdami malda, j sutinkame net tamsoje, nes jis mums save silo. Itverminga malda atveria ird, kad galtume j priimti. Šventasis Augustinas aikina: „Ms Viepats Dievas nori, kad ms trokimas reiktsi malda, mums per tai tampant gebaniais priimti tai, k jis ruoiasi mums duoti“ (Laikas 130, 8,17). Malda yra Dvasios dovana, paverianti mus vilties vyrais ir moterimis, ir ms malda laiko pasaul atvir Dievui (plg. Spe salvi, 34).
Suteikite savo gyvenime erdvs maldai! Melstis vienumoje yra gerai, nors dar graiau ir vaisingiau bt melstis drauge, nes Viepats laidavo, jog bsis ten, kur du ar trys bsi susirink jo vardu (plg. Mt 18, 20). Su juo susipainti galima daugybe bd: yra patiri, grupi ir sjdi, susitikim ir kurs, padedani mokytis melstis ir augti tikjimo patirtimi. sitraukite savo parapij liturgij ir soiai bsite pamaitinti Dievo odio ir veiklaus dalyvavimo sakramentuose. Kaip inote, kiekvieno tikiniojo ir kiekvienos krikioni bendruomens gyvenimo ir misijos virn ir centras yra Eucharistija, iganymo sakramentas, kuriame yra Kristus, atiduodantis savo Kn ir Krauj kaip aminojo gyvenimo dvasin maist. Koks neapsakomas slpinys! Btent i Eucharistijos gimsta ir auga Banyia, ta didel krikioni eima, kuri stojame per Krikt ir kurioje nuolatos esame atnaujinami per Sutaikinimo sakrament. Pakriktytieji per Sutvirtinimo sakrament sutvirtinami Šventosios Dvasios, idant gyvent kaip autentiki Kristaus biiuliai ir liudytojai. Šventim ir Santuokos sakramentai galina juos atlikti savo apatalikas uduotis Banyioje ir pasaulyje. Galiausiai Ligoni sakramentas leidia patirti dievikj paguod sergant ir keniant.
Gyventi, kaip reikalauja krikionikoji viltis
Jei maitinsits Kristumi, brangs jaunuoliai, ir gyvensite panir j kaip apatalas Paulius, js negalsite apie j nekalbti ir neskatinti savo draug ir aminink j painti bei pamilti. Bkite itikimi mokiniai ir tada gebsite padti ugdyti meils sklidinas krikioni bendruomenes, kokios apraytos Apatal darbuose. Banyia tikisi jus prisidsiant prie ios reiklios misijos: teneatima i js ryto pasitaikantys sunkumai ir ibandymai. Bkite kantrs ir itvermingi, taip veikdami prigimt jaunatvik tendencij skubti ir norti visk gauti ikart.
Brangs biiuliai, sekite Pauliaus pavyzdiu ir liudykite prisiklus Krist! Supaindinkite su Kristumi savo bendraamius ir suaugusiuosius, tuos, kurie ieko „didels vilties“, galinios suteikti j gyvenimui prasm. Jei Jzus tapo js viltimi, perteikite j kitiems savo diaugsmu bei savo dvasinmis, apatalikomis ir socialinmis pastangomis. Leiskite, kad jumyse gyvent Kristus, ir sudj vis savo tikjim ir pasitikjim j skleiskite i vilt aplink save. Rinkits tai, kas rodyt js tikjim. Parodykite, kad suprantate pinig, mediagini grybi, karjeros ir skms garbinimo pinkles, ir nepasiduokite tokioms klaidingoms iliuzijoms. Nenusileiskite savanaudikumo logikai, bet puoselkite artimo meil ir stenkits savo mogikaisiais talentais bei profesiniais gebjimais tarnauti bendrajam griui ir tiesai, visada pasireng „tikinamai atsakyti kiekvienam klausianiam apie jumyse gyvenani vilt“ (1 Pt 3, 15). Tikri krikionys niekada nelidi, net ir bdami priversti pakelti visokiausius ibandymus, nes j diaugsmo ir ramybs paslaptis yra Jzaus artumas.
Marija – vilties Motina
Šio apataliko gyvenimo pavyzdys tebna ventasis Paulius, jg savo pastovaus tikjimo bei vilties gyvenimui smsis i Abraomo pavyzdio; Laike romieiams jis taip apie j para: „Nematydamas jokios vilties, Abraomas patikjo viltimi, jog tapsis daugelio taut tvu“ (Rom 4, 18). Sekdami vilties moni – kiekvieno amiaus prana ir ventj – pdomis, nepaliaujamai engiame Karalysts gyvendinimo link ir iame dvasiniame kelyje esame lydimi Mergels Marijos, Vilties vaigds. Ji, kuri knijo Izraelio vilt, dovanojo pasauliui Iganytoj ir iliko kupina tvirtos vilties kryiaus papdje, yra ms pavyzdys ir paspirtis. Marija pirmiausia utaria mus ir per ms ibandymo tams veda spindini susitikimo su prisiklusiu Kristumi aur. Ši ini, brangs biiuliai, noriau ubaigti graia ir gerai inoma ventojo Bernardo malda, kuri jam kvp vienas i Marijos titul – Stella maris, Jros vaigd: „Tu, kuris tarp nuolatini io gyvenimo pervart esi daniau audr blakomas, negu stovi ant tvirtos ems, nenugrk aki nuo ios viesios vaigds, jei nenori bti paskandintas niokiani bang. Jei pakyla pagund vjai, jei krenti tarp sielvarto uol, pavelk vaigd, aukis Marijos… Ukluptas pavoj, nelaimi, keblum, galvok apie Marij, aukis Marijos… Sekdamas ja, niekada nepaklysi; melsdamas jos pagalbos, niekada nepasiduosi neviliai; galvodamas apie j, niekados nepulsi klaid; jos globojamas, niekada neklaidiosi; jos saugomas, nebijosi; jos vedamas, nepailsi; jos padedamas, saugiai pasieksi uost” (Homilija Mergels Motinos garbei, 2, 17).
Marija, Jros vaigde, meldiame tave, vesk viso pasaulio jaunuolius susitikim su savo dievikuoju Snumi Jzumi ir bk j itikimybs Evangelijai ir vilties dangikoji sergtoja.
Mieli biiuliai, bkite tikri, jog kasdien jus visus prisimenu savo maldose. Nuoirdiai laiminu jus ir visus, kurie jums brangs.
Vatikanas, 2009 m. vasario 22 d.
BENEDIKTAS PP. XVI
__________________________________
Vert „Banyios inios“
|