pradi
 

















 
 
 
 
 Katalik pasaulio leidiniai lietuvi kalba ileido naujausi Benedikto XVI knyg Jzus i Nazareto. Prologas
 
 

IEŠKOKITE KNYGYNUOSE:

Joseph Ratzinger / Benediktas XVI

JZUS IŠ NAZARETO
Prologas
Pasakojimai apie vaikyst
Vilnius: „Katalik pasaulio leidiniai“, 2012. – 96 p.
ISBN 978-9955-29-212-8 

I vokiei kalbos vert Gediminas ukas

Knyga apie Jzaus vaikyst Benediktas XVI ubaigia savo spding trilogij „Jzus i Nazareto“. Joje autorius mgina paaikinti tai, k apie Jzaus vaikyst savo evangelij pradioje pasakoja Matas ir Lukas. Tai darydamas jis stengiasi atsakyti du klausimus: k tais tekstais savo valand norjo pasakyti autoriai ir ar tai, kas pasakyta, yra tiesa. traukiantis evangelij pasakojim apie Jzaus vaikyst aikinimas dovanoja skaitytojui nauj ir kartais netikt valg.


Plaiau leidj puslapyje >>

Leidjams leidus, skelbiame knygos pirmj skyri.

I SKYRIUS

 „IŠ KUR TU?“ (Jn 19, 9)


Klausimas dl Jzaus kilms kaip klausimas dl bties ir misijos

Tardydamas Jz, Pilotas kaltinamojo netiktai paklausia: „I kur tu?“ Kaltintojai raginim pasmerkti Jz myriop dramatizavo pareikdami, kad itas Jzus pasiskelb Dievo Snumi, o u nusikaltim statyme numatyta mirties bausm. Apsivietusiam Romos teisjui, savo skeptikum parodiusiam jau klausimu, kas yra tiesa (plg. Jn 18, 38), tokia kaltinamojo pretenzija galjo pasirodyti juokinga. Taiau jis isigando. Kaltinamasis pirmiau pareik ess karalius, bet Jo karalyst „ne i io pasaulio“ (Jn 18, 36). Tada mslingai usimin, i kur ir kam atjs: „A tam esu gims ir atjs pasaul, kad liudyiau ties“ (Jn 18, 37).

Romos teisjas visa tai turjo palaikyti klejonmis. Ir vis dlto nesteng atsispirti paslaptingam spdiui, kur padar tas vyras, kitoks negu jam pastami kovotojai su romn valdia, grmsi dl Izraelio karalysts atkrimo. Romos teisjas klausia Jzaus, i kur tas ess, nordamas suprasti, kas Jis i tikrj yra ir ko nori.

Klausimas dl Jzaus I Kur kaip klausimas dl Jo vidins kilms, taigi tikrosios esms, inyra ir kitose svarbiausiose Jono evangelijos vietose ir taip pat yra reikmingas sinoptinse evangelijose. Jono bei sinoptik evangelijose tam klausimui bdingas keistas paradoksas. Viena vertus, Jzaus ir Jo pretenzijos, kad yra sistas Tvo, nenaudai kalba tai, jog tiksliai inoma, i kur Jis kils: Jis visai ne i „dangaus“, ne i „Tvo“, ne i „auktybs“, kaip pats tvirtina (Jn 8, 23). Ne: „Argi mes nepastame jo tvo ir motinos? Kaip jis gali sakyti: A esu nuengs i dangaus?“ (Jn 6, 42).

Sinoptikai mini visikai pana disput Nazareto, Jzaus gimtins, sinagogoje. Jzus Šventojo Rato odius paaikino ne prastai, taiau, perengdamas bet kurio aikinimo ribas, susiejo juos su savimi bei savo misija (Lk 4, 21). Toks Rato traktavimas, pretenzija, kad ventieji odiai kalba apie J, kad Jis yra raktas jiems paaikinti, klausytojus – visikai suprantama –igsdino. Igstis virsta prietara: „Argi jis ne dailid, ne Marijos snus, Jokbo, Jozs, Judo ir Simono brolis?! Argi jo seserys negyvena ia, pas mus?! Ir jie piktinosi juo“ (Mk 6, 3).

Juk gerai inoma, kas yra Jzus ir i kur Jis, – Jis vienas i kit. Jis toks pat, kaip mes. Jo pretenzija ne kas kita, kaip lumas. Negana to, su Nazaretu toks paadas nesusijs. Jonas perteikia, k Pilypas sako Natanaeliui: „Radome t, apie kur ra Moz statyme ir pranaai. Tai Jzus i Nazareto, Juozapo snus.“ Natanaelis, kaip inome, atsak: „Ar i Nazareto gali bti kas gero?“ (Jn 1, 45 ir t.). Jzaus, darbininko i provincijos, paprastumas, regis, neada jokio slpiningumo. Jo kilm liudija esant J tok pat, kaip ir visi kiti.

Bet yra ir prieingas argumentas Jzaus autoriteto nenaudai, jis inyra dispute su igydytu, praregjusiu akluoju: „Mes inome, kad Mozei yra kalbjs Dievas, o i kur itas, mes neinome“ (Jn 9, 29).

Panaiai po pamokslo sinagogoje kalbjo ir nazarieiai, prie numodami ranka Jz kaip pastam bei lyg jiems: „I kur jam tai? Kas per imintis jam suteikta, ir kas per stebuklai daromi jo rankomis?“ (Mk 6, 2). ia irgi inyra klausimas: „I kur?“ – nors j paskui atsakoma nuoroda giminyst.

I kur Jzus? Šitai vienu metu inoma ir neinoma, tai, regis, nesunku atsakyti ir kartu iki galo neatsakoma. Pilypo Cezarjoje Jzus klausia savo mokini: „Pasakykite, kuo mane mons laiko?.. O js kuo mane laikote?“ (Mk 8, 27 ir t. t.). – Kas yra Jzus? I kur Jis? Abu klausimai neatsiejami vienas nuo kito.

Keturiose evangelijose siekiama iuos klausimus atsakyti. Jos paraytos tam, kad tai bt atsakyta. Matas, praddamas savo evangelij Jzaus genealoginiu mediu, trokta Jzaus kilms klausim tinkamai nuviesti nuo pat pradi; genealoginis medis yra savotika visos evangelijos antrat. Lukas, prieingai, Jzaus genealogin med, tartum vieai pristatydamas Jz, nukelia Jo vieosios veiklos pradi, kad t pat klausim atsakyt akcentuodamas k kita – i anksto nuvokdamas tai, kas paskui bus ipltota visoje evangelijoje. Pamginkime isamiau pagvildenti abiej genealogini medi pagrindin tiksl.

Jzaus kilmei suvokti, Mato nuomone, svarbiausi yra du vardai – Abraomas ir Dovydas.

Su Abraomu prasideda – isklaidius monij dl Babelio bokto statybos – paado istorija. Abraomas kreipia bsimus dalykus. Jis keliauja ne tik i savo kilms krato paado em, bet ir i dabarties ateit. Jo visas gyvenimas nukreiptas priekin, yra jimo ateities gatve dinamika. Tad Laike ydams jis pagrstai vaizduojamas paadu grsto tikjimo piligrimu: „Jis lauk miesto su tvirtais pamatais, kurio statytojas ir krjas bt Dievas“ (yd 11, 10). Abraomui pirmiausia paadama palikuoni, taiau ne tik: „visos ems tautos ras jame palaiminim“ (Pr 18, 18). Tad visoje su Abraomu prasidedanioje ir Jzaus link vedanioje istorijoje vilgsnis nukreiptas visum – per Abraom palaiminimas ateis visiems.
Taigi jau nuo pat genealoginio medio pradios velgiama evangelijos pabaig, kur Prisiklusysis sako mokiniams: „Padarykite mano mokiniais vis taut mones“ (Mt 28, 19). Genealoginio medio rodomoje ypatingoje istorijoje nuo pradi rykus tiesimasis visum; jau Jzaus kilmje gldi Jo misijos visuotinumas.
Tiesa, visa genealoginio medio bei jo pasakojamos istorijos struktra nulemta Dovydo figros, karaliaus, kuriam buvo paadta amina karalyst: „Tavo sostas bus tvirtas aminai“ (2 Sam 7, 16). Mato pateikiamas genealoginis medis paenklintas btent io paado. Genealogin med sudaro triskart po 14 kart; jis i pradi kyla nuo Abraomo iki Dovydo, paskui leidiasi nuo Saliamono iki Babilono tremties ir tada vl kildamas eina ligi Jzaus, kuriuo paadas ipildomas. Pasirodo aminai iliksiantis karalius – tiesa, kitoks, negu bt buv galima tiktis laikantis Dovydo modelio.
Toks suskirstymas irykja dar labiau atkreipus dmes tai, kad i hebrajik raidi, sudarani Dovydo vard, gaunamas skaitmuo 14 ir dl to Dovydas, jo vardas bei paadas jam keli nuo Abraomo iki Jzaus lemia ir simbolikos poiriu. Turint tai prie akis, galima net sakyti, kad genealoginis medis su savo triskart po keturiolika kart yra tikroji Kristaus Karaliaus Evangelija: visa istorija krypsta J, kurio sostas bus tvirtas aminai.

Mato genealoginis medis yra vyr genealoginis medis, taiau iki Marijos, kuria jis ubaigiamas, paminimos keturios moterys: Tamara, Rachaba, Ruta ir „Urijo mona“. Kodl ios moterys pasirodo genealoginiame medyje? Kokiais kriterijais remiantis jos atrinktos?

Teigta, jog visos keturios moterys buvo nusidjls. J paminjimas rods, kad Jzus prisims nuodmes ir su jomis pasaulio nuodm, o Jo uduotis buvusi nuteisinti nusidjlius. Bet tai negaljo bti lemiamas atrankos aspektas, juolab jo nemanoma pritaikyti visoms keturioms moterims. Svarbiau tai, kad visos ios moterys nebuvo yds. Šitaip per jas Jzaus genealogin med engia taut pasaulis – irykja Jo atsiuntimas pas ydus ir pagonis.

Taiau svarbiausia, kad genealoginis medis ubaigiamas moterimi – Marija, kuri i tikrj yra nauja pradia ir vis genealogin med paveria santykiniu. Karta po kartos eita pagal schem: „Abraomui gim Izaokas...“. Bet pabaigoje laukia kai kas visikai kita. Prijus iki Jzaus, sakoma: „Jokbui gim Juozapas – vyras Marijos, i kurios gim Jzus, vadinamas Kristumi“ (Mt 1, 16). Po genealoginio medio pateikiamame pasakojime apie Jzaus gimim Matas mums pranea, kad Juozapas nebuvo Jzaus tvas ir Marij norjo atleisti dl tariamos santuokins neitikimybs. Tada jis spjamas: „Jos vaisius yra i Šventosios Dvasios“ (Mt 1, 20). Tad paskutinis sakinys apveria vis genealogin med. Marija yra nauja pradia. Jos snus nekyla i vyro, bet yra naujas krinys, pradtas Šventosios Dvasios.

Genealoginis medis ilieka svarbus: Juozapas yra juridinis Jzaus tvas. Per j Jis Dovydo giminei priklauso pagal teis, „teistai“. Ir vis dlto kyla i kitur, „i auktybs“ – i paties Dievo. ia labai konkreiai susiduriame su I Kur, dvejopos kilms slpiniu: Jo kilm galima vardyti ir kartu ji yra slpinys. Jo „tvas“ tikrja io odio prasme yra tik Dievas. Vyr genealoginis medis svarbus pasaulio istorijos plotmje. Ir vis dlto pabaigoje yra Marija, nuolanki mergel i Nazareto, kurioje vyksta nauja pradia, i naujo prasideda mogikoji btis.

Dabar dar meskime vilgsn Luko evangelijoje esant genealogin med (3, 23–38). Lyginant su ventojo Mato pateikiama protvi seka, akis krinta keli skirtumai.

Jau konstatavome, kad ia genealoginiu mediu pradedamas vieasis gyvenimas, taip sakant, patvirtinamas Jzaus vieosios misijos teistumas, o Matas genealogin med nukelia evangelijos pradi apskritai ir nuo jo pereina prie pasakojimo apie Jzaus pradjim ir gimim bei imasi dvireikmio kilms klausimo.

Paskui akis krinta tai, kad Mato ir Luko genealoginiuose mediuose sutampa tik keli vardai; skirtingai vadinamas net Juozapo tvas. Kaip tai paaikinti? Iskyrus i Senojo Testamento paimtus elementus, abu autoriai rmsi tradicijomis, kuri altini rekonstruoti nemanoma. Mano nuomone, dl to tiesiog net neverta kelti hipotezi. Abiem evangelistams rpi ne paskiri vardai, bet simbolin struktra, aiktn ikelianti Jzaus viet istorijoje, Jo austumas istorinius paado kelius bei nauja pradia, kartu su Dievo istorinio veikimo tstinumu paradoksaliai enklinanti Jo kilm.

Dar vienas skirtumas yra tas, kad Lukas kitaip negu Matas kopia ne nuo itak – nuo akn – iki dabarties, „medio“ virns, bet, prieingai, nuo „virns“ leidiasi iki akn, kad pabaigoje parodyt, jog galutin aknis gldi ne gilumoje, bet „auktybse“, – mogikosios bties pradioje stovi Dievas: „snaus Eno, snaus Seto, snaus Adomo, kuris buvo Dievo“ (Lk 3, 38).

Matui ir Lukui bendra tai, kad genealoginis medis nutrksta ir perlta su Juozapu: „Jzui buvo apie trisdeimt met, kai jis pradjo veikti. Jis buvo laikomas snumi Juozapo“ (Lk 3, 23). Lukas mums sako, jog teiss poiriu Jis buvo Juozapo snus. O Jzaus tikrj kilm jis jau yra pavaizdavs pirmuose dviejuose savo evangelijos skyriuose.

Trimis sekomis po keturiolika nari Matas genealoginiam mediui suteik aiki simbolin teologin struktr, o Lukas savo septyniasdeimt eis vardus pateikia be iorikai regimo suskirstymo. Taiau ir ia istorijos laikui bdinga simbolin struktra: genealoginiame medyje yra vienuolika kart po septynis nari. Lukas tikriausiai inojo apokaliptin schem, pasaulio istorij suskirstani dvylika dali ir pabaigoje sudaryt i vienuolika kart po septynis nari. Tada ia taip tylomis bt usiminta, kad sulig Jzumi atjo „laiko pilnatv“, kad sulig Juo auta lemiama pasaulio istorijos valanda: Jis yra naujasis Adomas, vl kylantis i Dievo, taiau radikaliau negu pirmasis, Jis ne tik kvpteltas Dievo, bet i tikrj jo „Snus“. Mato evangelijoje simbolin laiko struktr enklina paadas Dovydui, o Lukas – grdamas iki Adomo – trokta parodyti, kad Jzuje monija prasideda i naujo. Genealoginiu mediu ireikiamas paadas, apimantis vis monij.

Šiame kontekste pamintinas ir kitoks Luko genealoginio medio aikinimas, bdingas ventajam Ireniejui. Savo tekste jis perskait ne 76, bet 72 vardus. 72 (arba 70), pasak I 1, 5, buvo pasaulio taut skaiius – tas pats skaiius inyra Luko pasakojime apie 72 (arba 70) mokinius, Jzaus dar paskirtus greta dvylikos apatal. Ireniejus rao: „Todl Lukas rodo, kad genealogija nuo Viepaties gimimo iki Adomo apima 72 kartas. Sujungdamas pradi ir pabaig, jis leidia suvokti, jog Jzus savyje suvienija visas nuo Adomo laik isibarsiusias tautas ir visas kalbas, negana to, i Adomo kilusi moni gimin kaip toki. Todl Paulius Adom pavadino Ateinaniojo pirmavaizdiu“ (Adv. haer. III 22, 3).

Net jei toje originalaus Luko teksto vietoje ir nra su 70 susijusios simbolikos, kuria remiasi ventojo Ireniejaus egzegez, tais odiais vis dlto teisingai perteikta tikroji Luko genealoginio medio intencija. Jzus ima savin vis monij, vis monijos istorij ir lemiamai pakreipia j nauja kryptimi – naujos mogikosios bties link.

Evangelistas Jonas, vis leidiantis inirti klausimui dl Jzaus kilms, savo evangelijos genealoginiu mediu nepradeda, bet klausim „I Kur“ nedviprasmikai ir didingai atsako evangelijos prologe. Š atsakym Jzaus kilms klausim jis sykiu iplt iki krikionikosios egzistencijos apibrimo, remdamasis Jzaus kilme atskleid Jam priklausanij tapatyb.
„Pradioje buvo odis. Tas odis buvo pas Diev, ir odis buvo Dievas... Tas odis tapo knu ir gyveno palapinje tarp ms“ (1, 1–4). mogus Jzus yra odio, amino dievikojo Logos gyvenimas iame pasaulyje. Jzaus „knas“, Jo mogikoji egzistencija, yra odio „palapin“: uuomina ventj keliaujanio Izraelio palapin akivaizdi. Jzus, taip sakant, yra susitikimo palapin – visikai realiai tai, k tik kaip enklas galjo ymti palapin ir vlesn ventykla. Jzaus itaka, Jo „I Kur“, yra pati „pradia“ – pirmasis pradas, i kurio visa kyla, „viesa“, pasaul padaranti kosmosu. Jis kyla i Dievo. Jis yra Dievas. Ši pas mus atjusi Pradia atveria – kaip pradia – nauj buvimo mogumi bd. „Visiems, kurie j prim, jis dav gali tapti Dievo vaikais – tiems, kurie tiki jo vard, kurie ne i kraujo ir ne i kno nor, ir ne i vyro nor, bet i Dievo ugim“ (1, 12 ir t.).

Dalyje rankratins tradicijos iame sakinyje irima ne daugiskaita, bet vienaskaita: „kuris ne i kraujo... ugims“. Tuomet sakinys tapt aikia nuoroda Jzaus pradjim Mergelje ir gimim i Mergels. Tada dar kart bt konkreiai pabrta Jzaus btis i Dievo Mato ir Luko paliudytos tradicijos prasme. Taiau toks perskaitymas yra antrinis; autentikame evangelijos tekste ia visikai aikiai kalbama apie tuos, kurie tiki Kristaus vard ir per tai gauna nauj pradi. Vis dlto ryio su Jzaus gimimu i Mergels Marijos nenuneigiamai esama: kas tiki Jz, tas per tikjim engia paties Jzaus nauj pradi, gauna t pradi kaip savj. Visi ie tikintieji i pradi yra „ugim i kraujo ir vyro nor“. Taiau tikjimas jiems dovanoja nauj gimim: jie engia Jzaus Kristaus kilm, tampani ir j pai kilme. Remdamiesi Kristumi, per tikjim J jie dabar yra ugim i Dievo.

Šitaip Jonas dar kart apibendrino giliausi genealogini medi reikm ir sykiu pamok suvokti tai kaip ms pai kilms, ms tikrojo „genealoginio medio“ aikinim. Genealoginiai mediai pabaigoje nutrksta, nes Jzus ugim ne i Juozapo, bet tikrai Šventosios Dvasios galia i Mergels Marijos, lygiai tas pat dabar galioja ir mums: ms tikrasis „genealoginis medis“ yra tikjimas Jz, dovanojantis mums nauj kilm, pagimdantis mus „i Dievo“.

© UAB „Katalik pasaulio leidiniai“, 2012

 
 
   
 
     
1998-2002, 2003-2005, 2006-2020 Katalik interneto tarnyba, info@kit.lt
 
  pradi