pradi
 

















 
 
 
 
 Liepos/rugpjio ARTUMA: tai ar mus per prievart kriktijo, ar laisvai?
 
 

Nepriklausomos Lietuvos istorikai jau seniai ianalizavo ir pateik profesionalias ivadas apie soviet maksimaliai inaudot kryiuoi – kaip didiausi ms tvyns prie ir kriktytoj per prievart – vaizdin saviems, ateizmo skleidimo, tikslams siekti. Be abejo, kryiuoiai buvo ms prieai. Taiau lidna tiesa ir tai, kad „Krikto per prievart“ kli skmingai prigijo.

„Priimkite norinius atsiversti katalik tikjim, tuo darydami aukiausiam Dievui garb ir iplatindami Jo tikjim, kur, laisvai Dievui teikiant savo palankum, niekieno nepriversti rpinams priimti“, – Konstanco Visuotiniam Banyios Susirinkimui adresuotame laike-skunde 1416 m. ra emaiiai. Ir ia pat, bdami laisvi bei politikai brands, visos Europos akivaizdoje vieai demaskavo kryiuoi kaltes Lietuvai: „Jie nesisteng laimti tikrajam Dievui ms siel, bet norjo okupuoti.“ Taip buvo apdairiai ireikta politin valia kriktytis, vliau tapusi valstybs savastimi. Deja, „Minint emaii Krikto 600-sias metines, is klausimas atsiranda vieojoje erdvje kaip politikos, o ne tikjimo klausimas. <…> Mat nors prajo 600 met nuo emaii Krikto, kai kuriems ms vis dar regisi, kad tasai Kriktas kak i ms atm“, – taikliausiai apibendrina Antanas Gailius.

Taigi – dar ir dar kart: ar tikrai Kriktas sunaikino pagonikj balt kultr? O kaipgi vertintinas kartu atjs gris – mokyklos, ligonins, prieglaudos? K bendrai Lietuvai dav emaii Kriktas? Visa tai ir dar daugiau tapo vasarikos „Artumos“ tema. Kas yra Krikto sakramentas, solidaus jubiliejaus proga urnalo autoriai aptaria istoriniu ir liturginiu aspektais. Prietaringas reakcijas Krikt bei stereotipin dano tautieio – net ir kataliko – nuostat apie „primest“ krikionyb taktikai analizuoja Vytaut Maciukait: „Pagoniko mstymo atstovui reikt priminti, kad krikionybs vlavim lm ne vien ms narsa, bet ir Lietuvos nuotolis nuo Romos imperijos, taip pat ir krikionybs plitimo kryptis, kuri mus aplenk i vis pusi.“

Dr. Darius Baronas isamiai pristato emaii Krikto istorin kontekst. Jo, kaip istoriko, ivada, – „krikionyb mums nra svetima ir nebuvo prievarta primesta“. Na, o i XV a. grtant prie iandienos – kun. Kstutis K. Brilius MIC atkreipia dmes, kad ir dabarties metui bdinga rafinuota antikrikionika veikla. O juk „kova u asmenin gerov nesukurs visuomenei pagrindo, kuris padt atsilaikyti prie istorinius sukrtimus ir iaugint vilties kupin naujj kart. Todl Lietuvos Kriktas turt ne likti vien tik istoriniu faktu, bet gauti nauj tstinum“. Taigi politiniu poiriu Kriktas – bendras vis lietuvi laimjimas, o tikjimo prasme – tai vartai Gyvenim.

Kriktas – tai panardinimas Kristuje, – sako kun. Artras Kazlauskas, sakrament teologijos inovas: „Banyia turi savo sias – kriktykl <…>. Tai pradia. Tai mirtis senajam mogui Adomui ir prisiklimas naujam mogui Kristui <…>, naujo gyvenimo (ne io pasaulio, bet iame pasaulyje) enklas.“ „Kiekvienas mogus yra viesa. Toji viesa gali bti pritemdyta ar visai utemdyta, taiau negali visikai inykti. Autentikos laims ir prasms atradimas yra susijs su dvasiniu horizontu ir su io horizonto Autoriumi“, – rao Romanas Kazakeviius, aptardamas vien svarbiausi Vatikano II Susirinkimo konstitucij „Gaudium et spes“ – Diaugsmas ir viltis, kuri mogaus asmens laim ir orum kildina i ms panaumo Krist.
Atsigrus Krikto liturgin prasm, aptariama io sakramento teikimo eiga ir simboli prasm; aikinamasi, kam kriktijant naudojami vanduo, aliejus, ugnis. Gi danam tikiniajam kyla dar emikesni klausim, pvz.: apie deram pinigin atlyg kunigams, teikiantiems sakramentus; todl apie materialinius kunig ir Banyios ilaikymo reikalus isamiai ir maikiai rao Vanda Ibianska.

Skaitytoj laukia ir dar viena staigmena – specialusis „Artumos“ priedas-dovana apie vaikinim ir glob. „Laukiantys meils“ – taip pavadinto priedo tekstai, tikims, pads nauju vilgsniu pavelgti glob ir vaikinim, o nuosekliai aprayti viso proceso ingsniai paskatins vis daugiau eim tapti tviais ar globjais. Kaip ir teisinius mogaus gyvybs pradios bei „socialins lyties“ pasirinkimo klausimus svarstantis dr. Vincentas Voboleviius, taip ir „Artumos“ redakcija kvieia katalikus nuo kalb pereiti prie darb!

„Kaip iandien skelbti Gerj Naujien?“, – birelio paskutin savait Kaune urmuliavusi rengini kontekste klausia Vaida Spangeleviit-Kneiien: „Monstrancijos paprastai bna banyioje, bet mes, pasaulieiai, esame kvieiami bti gyvomis monstrancijomis, engti t purvin, sumius pasaul ir j paventinti.“

Be abejo, atostog metui skirtoje „Artumoje“ ne tik klausimai: nestinga skaitini ir atokvpio valandlms; netrksta joje ir kvietim – vsti sukakt kartu su visa Banyia, aplankyti jubiliejinius atlaidus. Teli vyskupijoje jau pradtas vsti Krikto jubiliejus!

Atsisveikindama iki rugsjo, „Artumos“ redakcija linki skaitytojams ilikti sveikiems, budriems ir laimingiems. „Bkite venti!“ – sako popieius Prancikus Popieikosios akademijos kunigams. Bkime ir mes!

Rta Lazauskait

 
 
   
 
     
1998-2002, 2003-2005, 2006-2020 Katalik interneto tarnyba, info@kit.lt
 
  pradi