|
Pagarbinti Krj XIII-ojoje religinio meno parodoje Gloria Deo sukviet Jus 44 dailininkai i Lietuvos ir viena dailinink i Italijos. Pristatoma pastaraisiais metais dailinink sukurti 68 darbai. Du tredalius sudaro vaizduojamoji dail, vien dal taikomoji. Deimt dailinink parodoje jau muziejaus biiuliai (V. Kainskas, L. Ivakeviius, A. iupsnyt, D. Sabaliauskien, M. Osuchovska, S. Lampickas, A. Teresius, T. Stambrauskas, D. Valentait, B. Narbutas ) ir didesn dalis meninink parodoje pristato savo religin kryb pirmj kart.
Ekspozicija idstyta trijose salse. Pirmajame aukte VIII salje eksponuojama sakralusis menas: ikonos, keramika ir didesn dalis maosios liaudies meno skulptr. Antrajame aukte parod salse pristatoma tapyba, grafika, tekstil, skulptra.
Ikon ekspozicijoje dominuoja Viepaties Veido ir Dievo Motinos su Kdikiu ikonos. Tai patys svarbiausi dievogarbos paveikslai, kuriami nuo krikionikojo meno pradios iki i dien, liudija apie lietuvi dailinink nekainojamos tradicijos tsim. Paveiksluose itin rykiai atskleidiama Dievo Motinos kilnumas ir maloni gausa, kuri joje esanti dl jos dievikosios motinysts. Prisimintina, jog Marijos gerbimas nuo pirmj krikionybs ami buvo tampriai susijs su Kristaus garbinimu. IV a. Banyios tvai: Grigalius Nazianzietis, Efremas i Sirijos kr traktatus jos garbei, o 431 m. patvirtinus Marijos kaip Dievo Motinos titul Efezo susirinkime is garbinimas gavo dar didesn pagreit. Paveiksluose avi perteiktas Marijos nuolankumas ir tikjimas (Linaburgyts R., Laurinaviit R., Sereikait J., V. Kainskas).
Isiskirianti ikon ekspozicijoje yra Dievo tarno T. Matulionio ikona, sukurta M. Osuchovskos Marcelletti. Pirm kart Dievo tarnas Teofilius vaizduojamas ikonoje, kur ikeliama arkivyskupo kankinysts mintis. I. Kazlausko keramikos darb siuetai yra Kristaus ir Marijos ikonos. Iskirtinimas i darb slypi tekstroje. Autorius perduoda Dievo ir Jo Motinos garbinimo istorikum, pasitelks sendinto rmo, spaud plokts paviriuje pagalba. Darbai primena tikjimo istorijos keli, kuris nebuvo lygus ir paprastas... Ikon ekspozicijoje naujiena tapyti votai. Tai padkos enklai, kuriuos prasta dovanoti savo parapijos banyioms, patyrus igijimo ar kit malon. M. Osuchovskos tapytuose votuose ireikiamas susirpinimas senais monmis.
Prasminga Iganytojo kanios tema parodoje perteikiama tapybos darbais. Kryiaus neimas nuteikia rimiai, apmstymams. Po Atpirkjo pasiaukojanios mirties (O. Karavajevas, L. Steponaviit, L.Kozlovien) iauta Prisiklimo rytas (Janulien R.). Rpintojlio tema parodoje stipriai ireikta S. Lampicko, A. Janicko darbuose.
Liaudies meno skulptrose vairiomis spalvomis vyti ventj: Kazimiero, Apolonijos, Petro, Pauliaus, Agotos dvasinis grois, kur skulptoriai ireikia veid, poz iraikomis (A. Teresius, A. Janickas, D. Baliukeviien). A. Teresius iradingai panaudoja rakt kaip v. Petro atribut nimbo sprendime. Skulptoriui bdingas nauj iraikos form iekojimas, drsus j taikymas liaudies mene.
T. Stambrauskas parodai pateik Jzaus gimimo scenos pagrindinius asmenis: Dievo Motin, Juozap ir Kdik. Skulptoriaus T. Stambrausko prakartl perteikia Kristaus gimimo rimties, kilnios akimirkos nuotaik. Medio skulptros darbas „Dvyniai“ (L. Ivakeviiaus) kalba apie krikionik brolyb ir vienyb, kuri tikinius Krist perkeiia brolius ir seseris. Tapytoj darbuose atspindimi ir sakrals statiniai, ikeliant j kaip Dievo nam svarb (O. Jablonskis). Banyios spindi miesto panoramoje ne tik dienos metu, bet ypatingai rykiai nakties metu (J. Ivakeviius). Liturgini apeig tem gvildena G. Ajauskien, atskleisdama v. mii aukojimo akimirk Joanit vienuolyne. Spalv gama perteikia jaukum, paprastum ir ireikia Kristaus kanios sudabartinimo didyb. Reikia pasakyti, kad ia Iganytojo kanios tema primena, jog Jz Dievas iauktino ir suteik jam lov ir ikl J savo deinje vien todl, kad Jzus kentjo iki galo, iki mirties. Garb ir lov – tai atlygis ir apdovanojimas u Jo paklusnum kentjimuose (. Aviienyt, L.Steponaviit, R. Janulaitien).
Parodoje angelai yra dana tema, nes jie Iganytojo gimimo scenos atributas. Giesms „Gloria Deo“ odius gieda angelai Šv. Rato apraytoje Jzaus gimimo scenoje. Angel vaizdavime bdinga ikelti j judjim, inios neim, gaus dalyvavim sakraliuose vykiuose. Diugs, viess ir susibr chor D. Valentaits tekstils darbe arba aidia Viepaties sode (A. iupsnyt). Yra angelas, kuris lovina Viepat, tarsi sustings maldoje (R. Butkuv).
Šv. Rate skaitome, kad Jzus pra Tv atsisti daugiau nei 12-a legion angel (plg. Mt. 26, 53). Angel buvimas yra minimas ir Kristaus palydoje antrojo atjimo metu (plg. Mt 16, 27). Btent angelas bus ir ms gidu, kai keliausime kaip teisieji ar nusidjliai link Paskutinio Teismo sals (Plg. Mt 13, 41; 24, 31, Mk 13, 27).
Dvasins btybs ireiktos talentingai medio (V. Liubiniens, R. Butkuvs), tiek keramikos skultroje (B. Narbutas), tiek tapybos (V. Ajauskas, L. Liaudanskien, V. Lagunaviius, A. iupsnyt, E. Talaitien, D. echaviien), tekstils (D. Valentait, B. Sarapinien ) darbuose. Skulptorius J. Grunda medyje ireik diaugsmo tem. Jo darbas pakvieia mstyti, ko Viepats laukia i mogaus. 150-oje psalmje raoma: „Šlovinkite Viepat rag gaudesiu,(...) cimbolais, (...) bgneliais...Visa, kas gyva, telovina Viepat!“ Artjant v. Kadd ventei, kvieiame jus digauti ir teikti Dievui garb visi turimais savo talentais ir gabumais, visais turimais instrumentais.
Dr. Roma Zajankauskien sakralinis.lt |