pradi
 

















 
 
 
 
 Lapkriio 3 d. gruodio 4 d. Vilniuje vyksta II Lietuvos medio droj krini paroda-konkursas ventieji ir piligrimai
 
 

Lietuvos piligrim bendrija ir Vilniaus krato tautodailinink - meno krj bendrija kvieia visus apsilankyti II Lietuvos medio droj krini parodoje-konkurse „Šventieji ir piligrimai“. Paroda nuo 2011 m. lapkriio 3 d. iki gruodio 4 d. vyksta Vilniuje, Pilies galerijoje (Pilies g. 12-2, Vilnius). Parodoje-konkurse pristatomos unikalios ir iskirtins liaudies meistr i vairi Lietuvos region sukurtos ventj ir piligrim medio skulptros.

Šventj ir piligrim skulptrli droyba tebra gyva ir odiu perduodama liaudies meno tradicija. Medini skulptr siuetuose ventj vaizdavimas turi gilias tradicijas. Liaudies meistrai pasirinkdavo droti lietuvi liaudies labiausiai garbinamus ventuosius, kurie savo simboline prasme atitiko liaudies psichologij. Grupinse skulptrlse vyravo Trij Karali auka, ventoji Šeima, v. Juozapas, v. Jonas Kriktytojas, v. Prancikaus Stigmatizacija, v. Ona, v. Jurgis, v. Antanas, v. Rokas, v. Florijonas, v. Izidorius, v. Martynas. Populiariausios pavieni ventj skulptrls buvo v. Kazimiero, Šv. Jono Nepamuko, v. Kristoforo, v. Rapolo Arkangelo, v. Petro, v. Barboros ir kt.

Piligrimo vaizdavimas liaudies mene nuo vidurami pasiymi aikiais simboliais ir detalmis. Tipiko vidurami piligrimo apdar sudar abitas su gobtuvu, plaiabryl skrybl kelionmaiis, kuriame buvo laikomos relikvijos, maistas, pinigai. Rankoje piligrimai turdavo ilg lazd, vliau prie diro dar ir didel roani. Kai kurie piligrimai nedavosi ir tuometinius muzikos instrumentus: ddeles, vanguius. Taip pat piligrimai turdavo specialius enklus, rodanius kelions tiksl bei apsauganius nuo pavoj. Vliau piligrimai sigydavo medal, sag ar kit atribut su atvaizdu to ventojo, kurio kapo vykdavo lankyti. Piligrim ir keliautoj globjais buvo laikomi Trys Iminiai, v. Rapolas arkangelas, v. Kristoforas. Nemaai ventj vaizduojami kaip piligrimai: Šv. Jokbas, v. Rapolas arkangelas, v. Rokas. Pvz. Šv. Rapolas Arkangelas tramdo piktsias dvasias, ypa lig sukljas, globoja piligrimus ir kitus keliautojus. Rapolas vaizduojamas su sparnais, keliautojo drabuiais ir sandalais. Paprastai jis turi kelionmai, piligrimo lazd, gertuv, rankose laiko apvali dut ar komunin.

Parodoje „Šventieji ir piligrimai“ dalyvauja 22 Lietuvos medio drojai. Eksponuojama daugiau kaip 40 ventj ir piligrim skulptrli. Parodos lankytojai taip pat gali pareikti savo nuomon dl eksponuojam krini. Tai jau antroji tokia paroda-konkursas. Pirmoji buvo surengta Vilniuje 2009 m.

Liaudies meistrai parod pateik daugiau kaip 20 skirting ventj skulptrli. Populiariausi ventieji Šv. Rokas, Šv. Kazimieras, Šv. Florijonas, v. Jurgis.

Šv. Kazimieras – Lietuvos globjas, skulptrose daniausiai vaizduojamas apsirengs karalikais rbais, su karna ant galvos, deinje rankoje laikantis kryi, kairje – lelijas – skaistybs simbol. Kartais vaizduojamas su rankomis, sudtomis ant krtins maldai.

Šv. Rokas – ligoni ir piligrim globjas, skulptrose vaizduojamas kaip pavargs keliautojas su piligrimo atributais lazda ir per pet permestu kelionmaiiu. Šalia jo stovi Gotardo uo, savo nasruose laikantis duonos kepal. Šventasis rodo koj su vir kelio esania, nuo maro atsiradusia aizda.

Šv. Jurgis – antrasis Lietuvos globjas. Jurgins (balandio 23 d.) siejamos su pavasariniu gamtos atgimimu, galvij iginimu laukus. Skulptrose Šv. Jurgis vaizduojamas su kario apranga (ant vliavos, apsiausto, krtins ar skydo – kryius), sdintis ant irgo ir smeigiantis iet po kojomis besirangant slibin – blogio simbol.

Šv. Florijonas – gelbtojas nuo gaisr ir stichini nelaimi. Šventasis vaizduojamas kaip romn karys, gesinantis degant nam ar banyi. Vienoje rankoje daniausiai laiko vliav su kryiumi, kitoje – kibirl. Šv. Florijono statulls daniausiai bdavo statomos miestelio centre, prie sodyb.

Lietuvos piligrim bendrijos informacija

 
 
   
 
     
1998-2002, 2003-2005, 2006-2020 Katalik interneto tarnyba, info@kit.lt
 
  pradi