| Po vasaros „Artuma“ grta pas savo skaitytojus su VII Dekalogo sakymu: Nevok! Ar doram krikioniui vagyst – tik su ypsena atmenama pirmoji „nekalta“ uogel nuo svetimo sodo krmo – juk niekas nemat ir nieko labai nenuskriaudm? Ne, perspjama „Artumos“ puslapiuose. Prisimenant ir liaudies imint: „Vagis pradeda ne nuo arklio...“ , be uuolank raoma: „Vagyst tikrai yra nuodm, ir ji gali bti sunki, jei padaroma didel, esmin ala asmeniui, eimai ar visuomenei.“ Lyg ir inome? O kad reikia sugrinti, atiduoti tai, kas nusavinta? Be to, kaip rao tvas Kstutis K. Brilius MIC, dar ir atlyginti – ne tik materiali, bet ir moralin al? Pasirodo, net pats Dievas taip daro: „Atlyginsiu jums u metus, kuriuos sud skriai“ (plg. Jl 2, 25).
Kada i ties paeidiamas is sakymas? Šventojo Rato komentaruose minima: tai ir moni grobimas, silauimai, sukiavimai, inaudojimai, pasisavinimai, kas mums nepriklauso. Sakytume, tai vis Senasis Testamentas, jo laikai. Bet gal atpastame iandien? Ar toli nujome? Ypa nuo sovietmeio, kai ivejo itisa „vogimo kultra“, kurioje, oi, kaip buvome klimp ir kuri ar esame apgailj?.. Viena atvirai pasidalyta nuopuolio istorija urnale ir prasidjo tada, kai sakydavom: „visi taip daro“, kai vieni imdavo der, o a – ...“
Taiau ar iandien nesuveikia tie patys pasiteisinimai – urnale klausiama vyskupo, moralins teologijos inovo Kstuio Kvalo. Be to, ar nertis i kailio, kad siningai moktume tuos, velniai tariant, nemaus mokesius? Ar nenusikalstam, iekodami bd, kaip „pasiimti“ i darbdavio daugiau? Ar neapvagiam Banyios bendruomens, nepaddami jos ilaikyti? O kaip ten vis dlto su ta deimtine?
Numeryje debiutuojanios dvi jaunos autors sako: nra ma nuodmi, n vienos j nereikia nuvertint, o vagysi rat, paskui net kaljimo kameras ar tik neatveda pavogta vaikyst, nemeil?
Apie visik prieingyb – meil – rao Romanas Kazakeviius v. Jono Pauliaus II kno teologijos apvalgoje pastebdamas: toji meil visai natraliai turi tapti „etika“, etinmis gyvenimo taisyklmis. O psichoterapeutas Gintautas Vaitoka tsia cikl apie homoseksualum ir j pristato Freudo poiriu, kaip vaikysts traum padarin.
Pluotelis straipsni laukia tv dmesio. Pediatras ir 11 vaik tvas Paulas Lemoine drsina neisigsti, jei vaikai patirt sunkum, mokydamiesi skaityti ir rayti. Tai veikiama! O sveikatos skiltyje atsiliepiama kartus debatus apie skiep (ne)naud ir cikl pradeda nuo skiep istorijos, jais veikt „umirt“ lig. K pirkti ir skaityti su vaikais, pataria Rta Lazauskait, paddama atpainti „darb i irdies“ vaik literatroje.
„Artumoje“ – ir prognozs apie kart nauj politin sezon Seime. Jo sprendim (ir greiiausiai nirting kov prie tai) laukia vis ms ateiiai lemtingi galintys bti statymai, kaip pirmesn tv teis vaik ugdym, negimusios gyvybs apsauga ir kt., tad esame kvieiami bti neabejingi ir veikti.
Tam drsos tegul kvps urnale spausdinamas udegantis, lygiai prie 60 met, bet kaip iandien paraytas (!) viesaus atminimo monsinjoro Alfonso Svarinsko laikas i lagerio, taip pat pokalbis su juo, primenantis, jog tikrai dar turim u k pakovoti ir laimti – su Viepaiu.
Ypatingus sveikinimus redakcija skiria naujus mokslo metus pradedantiems savo skaitytojams moksleiviams, studentams ir ypa – mokytojams bei dstytojams, kurie, skirtingai nuo vagianij, nuoirdiai turtins ms vaik gyvenimus, o ne i j atims. Pasak tvo Antano Saulaiio SJ, juk „kaip svarbu negesinti Dvasios, neskriausti daig, neneigti ateities, kurios viliamasi“!
Carito atsikrimo Lietuvoje 25-meio proga, pagarbiai atmindami t meils kart, su kuriuo tuomet negausiomis pajgomis, paioje Atgimimo pradioje, eita gydyti sovietmeio aizd, prisimename ir „Artumos“ pradi – tuomet steigt urnal „Caritas“ (1997 m. pervadint „Artuma“). Tad rugsjo 13-j kvieiame Carito jubiliejin paminjim Šilini atlaiduose! Iki greito susitikimo, mielieji ms skaitytojai, platintojai, bendradarbiai, rmjai ir biiuliai!
Dal GUDINSKIEN
|