pradi
 

















 
 
 
 
 Katalik interneto tarnyba atskira knygele ileido popieiaus PRANCIKAUS enciklik apie rpinimsi bendraisiais namais LAUDATO SI'. Iekokite katalik knygynuose.
 
 


IEŠKOKITE KATALIK KNYGYNUOSE:

Šventasis Tvas PRANCIŠKUS

Enciklika
LAUDATO SI 
apie rpinimsi bendraisiais namais

Kaunas: Katalik interneto tarnyba, 2015. – 160 p.

 

[PRATARM] 

1. „LAUDATO SI’, mi’ Signore – Bk pagarbintas, mano Viepatie!“ – giedojo ventasis Prancikus Asyietis. Šioje graioje giesmje jis primena, kad ms bendrieji namai taip pat yra tartum sesuo, su kuria dalijams savo egzistencija, ir lyg grai, mus apkabinanti motina: „Bk pagarbintas, mano Viepatie, per ses em, ms motin, kuri maitina, valdo, brandina vairius vaisius, gles spalvingas ir ol“ [1].

2. Ta sesuo dabar protestuoja dl alos, kuri jai darome neatsakingai naudodamiesi bei piktnaudiaudami jai Dievo duotomis grybmis. Uaugome manydami, jog esame jos savininkai ir eimininkai, turintys teis j plti. Smurtas, gldintis nuodms sueistoje mogaus irdyje, pasireikia ir ligos simptomais, regimais dirvoje, vandenyje, ore ir visose gyvose btybse. Todl engiama ir niokojama em, labiausiai apleista bei trypiama i vis varg, „iki iol tebedsauja ir tebesikankina“ (Rom 8, 22). Umirome, kad ir mes patys esame em (plg. Pr 2, 7). Planetos elementai sudaro ms pai knus, jos oru kvpuojame, o jos vanduo teikia mums gyvast ir mus atgaivina.

Nesame abejingi niekam, kas priklauso iam pasauliui

3. Daugiau nei prie penkiasdeimt met, kai pasaulis svyravo ties branduolins krizs riba, ventasis popieius Jonas XXIII para enciklik, kurioje ne tik atmet kar, bet ir pasil taik. Savo ini Pacem in terris jis adresavo visam „katalikikajam pasauliui“, taiau pridr: „ir visiems geros valios monms“. Didjanios pasaulins alos aplinkai akivaizdoje noriau kreiptis kiekvien ioje planetoje gyvenant mog. Savo paraginime Evangelii gaudium kreipiausi visus Banyios narius trokdamas paskatinti tebesitsiant misionieriko atsinaujinimo vyksm. Šioje enciklikoje dialog dl ms bendrj nam ketinu sitraukti su visais.

4. Praslinkus atuoneriems metams po Pacem in terris, 1971-aisiais, palaimintasis popieius Paulius VI ekologin problematik apibdino kaip kriz, kuri yra nekontroliuojamos mogaus veiklos „dramatikas padarinys“: „Beatodairikai inaudodamas gamt, jis kelia grsm j sunaikinti ir pats tapti io sunaikinimo auka“[2] . Taip pat ir kreipdamasis Jungtini Taut maisto ir ems kio organizacij, popieius kalbjo apie „tikros ekologins katastrofos kaip pramonins civilizacijos padarinio“ galimyb, pabrdamas „neatidliotin btinyb monijai radikaliai keisti savo elges“, nes „ypatinga mokslo paanga, stabiausi technikos laimjimai, didiausias ekonomikos augimas, jei nebus lydimi autentikos socialins bei moralins paangos, galiausiai atsigr prie mog“[3] .

5. Jonas Paulius II irgi vis daugiau dmesio skyr iai temai. Savo pirmojoje enciklikoje jis sako, kad mogus, regis, „nesupranta jokios kitos savo gamtins aplinkos reikms, kaip tik t, kuri tinka jo tiesioginiam naudojimui ir vartojimui“[4] . Vliau jis kviet pasaulin ekologin atsivertim[5] . Taiau sykiu pabr, jog per menkai sipareigojama „autentikos mogaus ekologijos moralini slyg apsaugai“[6] . mogaus aplinkos griovimas yra labai rimtas dalykas ne tik dl to, kad Dievas patikjo pasaul mogui, bet ir dl to, jog ir pati mogaus gyvyb yra dovana, gintina nuo vairialypio naikinimo. Bet kuris siekis geriau rpintis pasauliu reikalauja i pagrind keisti „gyvensen, gamybos ir vartojimo bdus, sitvirtinusias valdios struktras, iandien valdanias visuomen“[7]. Autentikas mogaus vystymasis yra moralinio pobdio ir suponuoja visik pagarb mogaus asmeniui, taiau sykiu turi rpintis gamtos pasauliu ir „atsivelgti vis btybi prigimt bei j abipusik sry tvarkingoje sistemoje“[8]. Todl mogaus gebjimas keisti tikrov privalo pltotis remdamasis suvokimu, kad visa pirmiausia dovanota Dievo[9].

6. Mano pirmtakas Benediktas XVI atnaujino raginim „paalinti sutrikusio pasaulins ekonomikos veikimo struktrines prieastis ir pakoreguoti augimo modelius, regis, negebanius garantuoti pagarbos aplinkai“[10]. Jis primin, kad pasaulio nevalia analizuoti izoliavus kok nors vien i jo aspekt, nes „gamtos knyga yra viena ir nedalijama“, apima aplink, gyvenim, lytikum, eim, socialinius ryius ir kitus aspektus. Todl „gamtai daroma ala artimai susijusi su kultra, formuojania moni sugyvenim“[11]. Popieius Benediktas ia silo pripainti, kad gamtos aplinka yra kupina aizd, padaryt ms neatsakingo elgesio. Ne be aizd yra ir socialin aplinka. Taiau visos tos aizdos padarytos i esms vieno ir to paties blogio, tai yra minties, jog nra nediskutuotin ties, kuriomis vadovautsi ms gyvenimas, ir todl mogaus laisv neribota. Umirtama, kad „mogus nra vien save kurianti laisv. mogus savs nesukuria. Jis yra dvasia ir valia, taiau priklauso ir gamtai“[12] . Sklidinas tviko rpinimosi, jis kviet mus pripainti, jog krinija alojama tada, „kai mes esame aukiausioji instancija, kai viskas yra tiktai ms nuosavyb ir skirta mums vieniems vartoti. O krinija eikvoti pradedama tada, kai nepripastame jokios auktesns instancijos, bet matome tiktai save“[13].

Vienijami to paties susirpinimo

7. Tokios popiei itaros atspindi nesuskaiiuojam mokslinink, filosof, teolog ir organizacij, iose srityse praturtinusi Banyios mint, apmstymus. Taiau neturime i aki ileisti ir to, kad u Katalik Banyios rib kitos Banyios ir krikionikosios Bendruomens – taip pat ir kitos religijos – irgi ireik gil susirpinim bei ipltojo verting apmstym mums visiems rpimais klausimais. Kaip vien ypa reikming pavyzd noriau glaustai paminti brangaus ekumeninio patriarcho Baltramiejaus, su kuriuo dalijams visikos banytins bendrysts viltimi, indl.

8. Patriarchas Baltramiejus pirmiausia pabr btinyb kiekvienam gailtis dl bdo, kuriuo jis kenkia planetai, mat „kadangi visi darome nedidel ekologin al“, esame paaukti pripainti, „kad daugiau ar maiau prisidedame prie aplinkos darkymo ir griovimo“[14] . Šitai jis nekart tvirtai ir taigiai pareik ragindamas mus pripainti savo nuodmes krinijai: „Tai, kad mons naikina Dievo krinijos biologin vairov; kad kenkia emei prisiddami prie klimato kaitos, atimdami i ems natralias girias ar naikindami jos drgnsias zonas; kad teria vandenis, dirv, or, – visa tai yra nuodm“[15]. Mat „nusikaltimas gamtai yra nusikaltimas mums ir nuodm Dievui“[16].

9. Sykiu Baltramiejus atkreip dmes ekologini problem etines ir dvasines aknis, akinanias mus iekoti sprendim ne tik technikos srityje, bet ir mogaus keitimosi lygmeniu, nes kitaip apsiribosime vien simptomais. Jis pasil pereiti nuo vartojimo prie aukos, nuo godumo prie dosnumo, nuo eikvojimo prie gebjimo dalytis, prie askezs, „kuri reikia mokytis duoti, o ne tiesiog atsiadti. Tai – meils bdas laipsnikai pereiti nuo to, ko noriu, prie to, ko reikia Dievo pasauliui. Tai – isilaisvinimas i baims, godumo ir priklausomybs“[17] . Mes, krikionys, be to, esame paaukti „laikyti pasaul bendrysts sakramentu, bdu dalytis su Dievu ir artimu pasauliniu mastu. Ms kukliu sitikinimu, tai, kas dievika ir kas mogika, susitinka menkiausiose Dievo krinijos besilio drabuio smulkmenose, net maiausiose ms planetos dulkelse“[18].

Šventasis Prancikus Asyietis

10. Nenoriau toliau pltoti ios enciklikos nepateikdamas graaus ir motyvuojanio pavyzdio. Jo vard kaip gair bei kvpim pasirinkau t akimirk, kai buvau irinktas Romos vyskupu. Manau, kad Prancikus yra tobulas rpinimosi tuo, kas silpna, ir diugiai bei autentikai gyvendinamos integraliosios ekologijos pavyzdys. Jis yra vis ekologijos srities tyrintoj bei darbuotoj ventasis globjas, taip pat mylimas gausybs nekrikioni. Jis rod ypating dmes Dievo krinijai, taip pat didiausiems vargams bei paliktiesiems likimo valiai. Myljo ir buvo mylimas u savo diaugsm, dosn atsidavim, visa aprpiani ird. Buvo mistikas ir piligrimas, gyvens paprastai ir stabiai darniai su Dievu, kitais, gamta ir savimi paiu. Galiausiai jis mums liudija, kokie neperskiriami yra tokie dalykai, kaip rpinimasis gamta, teisingumas vargams, sipareigojimas visuomenei ir vidin ramyb.

11. Jo liudijimas taip pat rodo, kad integralioji ekologija reikalauja atvirumo kategorijoms, pranokstanioms tikslij moksl ar biologijos kalb ir susijusioms su mogaus esme. Kaip mums nutinka, kai k nors simylime, lygiai taip ir Prancikus kaskart, kai velgdavo saul, mnul, maiausius gyvnus, pratrkdavo giedoti Dievo lovinim traukdamas ir kitus krinius. Jis bendravo su visa krinija ir pamokslavo net glms, kviesdamas jas „lovinti ir mylti Viepat, tarsi jos bt apdovanotos protu“[19] . Jo reakcija pranoko intelektin vertinim ar ekonomin skaiiavim, nes kiekvien krin jis laik seserimi, meils saitais sujungta su juo. Todl Prancikus jautsi paauktas rpintis viskuo, kas egzistuoja. Jo mokinys ventasis Bonaventras pasakojo, kad jis, „laikydamas, jog vis dalyk kilm yra bendra, jaut dar didesn pagarb ir krinius, net visikai maus, vadindavo broliu ar seserimi“[20]. Tokio sitikinimo nevalia nurayti kaip iracionalaus romantizmo, nes jis daro poveik ms pasirinkimams, kurie turi takos ms elgesiui. Jei prie gamtos ir aplinkos artinsims be atvirumo nuostabai, jei santykiaudami su pasauliu neneksime brolysts ir groio kalba, ms nuostatos nesiskirs nuo eimininko, vartotojo ar vien gamtini itekli naudotojo, negebanio apriboti savo tiesiogini interes, nuostat. Prieingai, jei jausims artimai susij su viskuo, kas egzistuoja, spontanikai reikis nuosaikumas ir rpinimasis. Šventojo Prancikaus neturtas ir paprastumas buvo ne vien iorinis asketizmas, bet ir kai kas radikaliau – atsisakymas paversti tikrov tik naudotinu bei valdytinu objektu.

12. Kita vertus, ventasis Prancikus, bdamas itikimas Ratui, silo pripainti gamt esant nuostabia knyga, kurioje Dievas mums kalba bei perteikia kakiek savo graumo ir gerumo: „I krini didingumo ir groio panaiai suvokiamas ir j Krjas“ (Im 13, 5) ir: „... jo aminoji galyb ir dievyst – nuo pat pasaulio sukrimo aikiai suvokiamos protu i jo krini“ (Rom 1, 20). Todl jis reikalavo vienuolyno sode vien dal visada palikti nedirbam, kad tenai augt laukins gls ir tie, kurie jomis avtsi, galt kelti mintis Diev, tokio groio Krj[21]. Pasaulis yra daugiau nei sprstina problema, jis yra diaugsmingas slpinys, kur kontempliuojame linksmai ir lovindami.

Mano kreipimasis

13. Primygtinis ikis apsaugoti ms bendruosius namus apima pastangas suvienyti vis moni eim siekiant darnaus ir visapusiko vystymosi, nes inome, kad dalykai gali keistis. Krjas ms neapleidia, nesitraukia nuo savo meils plano, nesigaili mus sukrs. monija dar neprarado gebjimo bendradarbiauti statydinant ms bendruosius namus. Troktu ireikti savo pripainim, tarti padrsinimo ir padkos od visiems, kurie vairiausiose mogaus veiklos srityse darbuojasi siekdami apsaugoti ms bendrus namus. Ypa dkoju tiems, kurie nenuilstamai stengiasi paalinti dramatikus aplinkos griovimo padarinius pasaulio vargingiausij gyvenimui. Jaunimas reikalauja i ms pokyi. Jis stebisi, kaip galima sivaizduoti geresns ateities krim negalvojant apie ekologin kriz ir atstumtj kanias.

14. Primygtinai kvieiu atnaujinti dialog apie planetos ateities krim. Reikia visus suburianio pokalbio, kad visiems parpt bei visus sujudint dabartinis ekologinis ikis ir jo mogikosios aknys. Pasaulinis ekologinis sjdis nujo ilg bei vyki turting keli ir dav pradi gausybei sin apeliuojani pilietini sambri. Deja, daug pastang iekoti konkrei ekologins krizs sprendim lunga ne tik dl galingj prieiko nusistatymo, bet ir dl kit abejingumo. Nuostatos, utverianios kelius sprendimams, – bdingos ir tikintiesiems – siekia nuo problemos neigimo iki abejingumo, patogios rezignacijos ar aklo tikjimo techniniais sprendimais. Reikia naujo visuotinio solidarumo. Pasak Piet Afrikos vyskup, „norint atitaisyti Dievo krinijai moni padaryt al, btini vis talentai ir sitraukimas“[22] . Rpindamiesi krinija, visi galime bendradarbiauti kaip Dievo rankiai, kiekvienas pagal savo kultr bei patirt, savo iniciatyvas ir gebjimus.

15. Tikiuosi, kad i enciklika, besiremianti Banyios socialiniu mokymu, pads pripainti ikilusio ikio didyb, primygtinum ir gro. I pradi glaustai apvelgsiu vairius dabartins ekologins krizs aspektus pasitelkdamas iandien geriausius mokslini tyrim rezultatus ir siekdamas, kad jie giliai paliest ir padt konkret pagrind tolesniam etiniam bei dvasiniam keliui. Remdamasis tokia panorama, pateiksiu kai kuri argument, iplaukiani i judj ir krikioni tradicijos, kad ms sipareigojimas aplinkai tapt nuoseklesnis. Paskui pamginsiu prasiskverbti iki dabartins situacijos akn, stengdamasis apiuopti ne tik simptomus, bet ir giliausias prieastis. Galiausiai pasilysiu ekologij, kuri savo vairiais matmenimis atsivelgia savit mogaus viet iame pasaulyje ir jo santykius su aplinkine tikrove. Toki apmstym viesoje pateiksiu kelias isamesnes gaires, kaip pltoti dialog ir veikl, traukiani ir kiekvien i ms, ir tarptautin politik. Kadangi esu sitikins, jog kiekvienam pokyiui reikia motyvacijos bei vietimo, galop i krikioni dvasins patirties lobyno pasilysiu kelias gaires mogui ugdyti.

16. Nors kiekvienam skyriui bdinga savo tematika bei savita metodologija, juose vis i naujos perspektyvos grtama prie ankstesniuose skyriuose aptart svarbi klausim. Tai ypa pasakytina apie kai kurias temas, nusidriekianias per vis enciklik. Tokios temos yra, pavyzdiui, artimas ryys tarp varg ir planetos trapumo, sitikinimas, kad pasaulyje viskas artimai susij, naujos paradigmos ir i technologijos kylani galios form kritika, kvietimas iekoti kitoki ekonomikos bei paangos supratimo bd, kiekvieno krinio vertingumas, mogikoji ekologijos prasm, btinyb nuoirdiai ir siningai diskutuoti, didel tarptautins ir vietins politikos atsakomyb, imetimo kultra ir naujos gyvensenos silymas. Šios temos nebus ubaigtos ar paliktos, bet nuolatos tsiamos ir praturtinamos.

 
 
   
 
     
1998-2002, 2003-2005, 2006-2020 Katalik interneto tarnyba, info@kit.lt
 
  pradi