Birþelio ARTUMA: autoritetø ðeðëlyje?
 
 

Šeimoje savo pavyzdþiu ir autoritetu labiausiai moko tëvas, o vaikai klusnumu iðreiðkia jam meilæ ir pagarbà. Tad, Tëvo dienos proga, birþelio numeryje „Artumos“ redakcija pasiryþo prabilti apie autoritetà ir klusnumà, – savybes, tokias prieðingas viena kitai, o vis dëlto esanèias tos paèios monetos pusëmis! Dar G. K. Chestertonas kadaise yra raðæs: „Jei þmogus nebetiki Dievu, jis ima tikëti bet kuo.“ Panaðiai ir su autoritetais: neturint tikro, tauraus autoriteto, jo vietà pretenduoja uþimti kitas, galbût valdingesnis, taèiau menkaverèiø siekiø asmuo. Todël „Artuma“ nuosekliai svarsto, kokià reikðmæ teikiame autoritetams apskritai – tiek visuomenës lyderiams, tiek baþnytiniø institucijø vadovams, – ir koks vaidmuo tenka klusnumui.

Pavyzdþiui, Vytautë Maciukaitë klusnumà pristato kaip gydantá ir laisvinantá, mintis pagrásdama baþnytine hierarchija, kurios autoritetas grástas ne valdþia, o tarnavimu. Tai, savo ruoþtu, reiðkia tarnauti tarnaujanèiajam, t. y. Kristui, – antrina kun. Kæstutis K. Brilius MIC, aptardamas autoriteto pelnymo kelius bei autoriteto ir galios santyká Šventajame Raðte. Nesudëtingais, neámantriais þodþiais krikðèioniðko paklusnumo Dievui slëpiná pristato Christopheris Westas: meilë yra pagrindinis klusnumo kilmës ðaltinis ir motyvas.

Ir ses. Viktorija Pleèkaitytë MVS primena, jog, nepaisant sekuliariame pasaulyje beiðnykstanèios nesuinteresuotos pagalbos tradicijos, tarnystë tebëra esminis buvimo Baþnyèioje bûdas. „Laikykite mane tarnu“, – tokie yra ganytojiðki pal. Jurgio Matulaièio þodþiai, sakyti ingreso á Vilniaus katedrà dienà… O tëvas Antanas Saulaitis SJ su skaitytojais dalijasi maloniausiais savo prisiminimais apie kità vyskupà, – Dom Luciano, – ligoniams ir vargðams tarnavusá þmogø, kurio beatifikacijos dokumentus neseniai pasiraðë 300 Brazilijos vyskupø!

Paulas Lemoine’as moko, kaip ðeimoje derinti laisvæ ir autoritetà, kaip tëvai gali padëti savo vaikams iðgyventi laisvës teikiamus iððûkius bei atsakomybæ. Dalia Lukënienë savo tekste prabyla apie berniukams ugdyti maþiau palankias sàlygas mokyklose, kur mokytojø moterø bei mokiniø mergaièiø skaièius lemia klasëse propaguojamus moteriðkesnius mokymosi metodus, o Gintautas Vaitoðka pratæsia áþvalgas apie berniukø ir mergaièiø informacijos ásisavinimo skirtumus, ieðkodamas atsakymo á klausimà, kaip Lietuvoje iðugdyti kuo daugiau tvirtø vaikinø. Vaida Spangelevièiûtë-Kneiþienë áspëja apie tokius popkultûros fenomenus kaip tuðèiaviduriai autoritetai, skirtingas moralines laikysenas (gera/bloga) pateikianèius kaip tapaèius, todël prisidedanèius prie chaoso kultûros sklaidos, ypaè tarp jaunuoliø.

Zita Vasiliauskaitë iðtikimiesiems „Artumos“ skaitytojams negaili patarimø, kaip iðugdyti lyderá, o visø pirma – kaip já atpaþinti. Juolab kad Vandos Ibianskos parengta Nobelio premijos laureato Thomo Alvos Edisono gyvenimo apþvalga iliustruoja, kaip gebëjimai ir lyderystë dar pradinëje mokykloje gali bûti negailestingai „nuraðyti“. Lengvesnio pobûdþio apmàstymams skirtoje skiltyje „Gyvenimas kaip senas vynas“ autorë svarsto apie pagarbos senatvei raiðkà nûdienos visuomenëje, primindama, jog senatvæ gerbti jokioje kultûroje neturëtø bûti banalu.

Antano Gailiaus tekstas ragina pripaþinti, jog, nors visi tëvai nori bûti autoritetais savo vaikams, nedera pamirðti: në vienas nesame neklystantis! Kaip ir kun. Artûras Kazlauskas, teigiantis: autoritetas dël autoriteto ir klusnumas dël klusnumo nëra vertingi, – kaip ir garbæ, þmogiðkàjá autoritetà galima prarasti net vienu neadekvaèiu poelgiu.

Ar autoriteto raiðka tapati galios demonstravimui? Bûtent todël daugiau nei dvideðimt metø ðeimai ir apie ðeimà raðantis þurnalas nebegali ir nebenori likti beþadis Lietuvà ðiurpinanèiø ir á dvi stovyklas skaldanèiø ávykiø – neadekvataus valdþios elgesio – fone: kun. Mindaugas Martinaitis, asmeniðkai bendravæs su Deimante Kedyte ir buvæs ten geguþës 17-osios rytà, liudija: tai buvo smurtas prieð silpnesnájá. Yra situacijø, kuriose vietos klusnumui neturi bûti. Ir krikðèionis privalo nepaklusti darbdavio ar netgi valdþios ásakymui, jei ðis prieðtarauja sàþinës ásakymui. Yra riba, kurià perþengus jau nebegalime pasiteisinti þodþiais, jog mes neþino(jo)me visø detaliø. Ramunë Butkevièiûtë taip pat klausia, kodël buvo leistas prievartinis sprendimo vykdymas, kai net civilinëse piniginio iðieðkojimo bylose tokia prievarta uþdrausta. Taigi, ar vaikas ne toks vertingas, kaip automobilis ar namas?

Krikðèionio pareiga – dalytis viltimi! Todël þurnalo virðelá puoðianti Švenèiausioji Trejybë primena apie Švè. Trejybës sekmadiená bei Tëvo dienà ir kvieèia ne tik sveikinti esamus tëvus ir tëvelius (bei melstis uþ jais dar tik tapsianèiuosius), bet ir dalytis Šventosios Dvasios dovanomis. Juk priklausome Vieðpaties komandai – tai, kuri nugalës.

Rûta Lazauskaitë

 
 
   
 
     
© 1998-2002, 2003-2005, 2006-2020 Katalikø interneto tarnyba, info@kit.lt