(KAP, KAI) Indijoje ir visame pasaulyje paminėta prieš dešimtį metų 1997 m. rugsėjo 5d. mirusi Kalkutos Motina Teresė. 2003 m. popiežius Jonas Paulius II paskelbė ją palaimintąja.

Artimo meilės misionierių kongregacija per dešimtmetį nuo įkūrėjos mirties pagausėjo beveik tūkstančiu seserų. Šiuo metu kongregacijai priklauso 4823 seserys ir 256 naujokės, dirbančios 134 šalyse. Meilės misionierių vyrų šakai priklauso apie 500 narių.

Šiai kongregacijai priklausantis Motinos Teresės kanonizacijos bylos postulatorius kun. Brianas Kolodiejchukas interviu Vatikano radijui sakė, kad kanonizacijos byloje trūksta tik liudijimo apie jos užtarimu įvykusį stebuklą, atitinkantį Bažnyčios keliamus kriterijus. Pasak postulatoriaus, nuo 2003 m. Šventųjų skelbimo kongregacijai buvo pateikta daug informacijos apie jos užtarimu įvykusius stebuklus, deja, nė vienas iš jų neatitiko Vatikano ir gydytojų komisijos reikalavimų. Kun. B. Kolodiejchukas taip pat kalbėjo apie įtaką, kurią kanonizacijos procesui gali turėti neseniai paskelbti Motinos Teresės liudijimai apie išgyventą „tikėjimo naktį“. Pasak kunigo, tie liudijimai nesumenkina jos šventumo, tačiau padaro jį dar tikresnį, atskleidžia iki tol nepažintą jos šventumo matmenį, „šie liudijimai parodo, jog ji buvo artima ne tik patiriantiems medžiaginį skurdą, bet taip pat jaučiantiems dvasinį badą“. Pasak jo, jausdamasi Dievo apleista Motina Teresė dalyvavo Kristaus kentėjimuose.

Popiežiaus namų pamokslininkas kun. Raniero Cantalamessa OFM Cap interviu Vatikano radijui komentavo anksčiau nepublikuotus Motinos Teresės laiškus, paskelbtus jos kanonizacijos bylos postulatoriaus B. Kolodiejchuko redaguotoje knygoje. Popiežiaus pamokslininkas pareiškė, kad Motina Teresė labai kentėjo, nejausdama Dievo buvimo, ir tai esąs pozityvus ženklas. Pasak jo, ateistai nekenčia dėl Dievo nebuvimo, o Motinai Teresei tai buvo pats baisiausias išbandymas, kurį jai teko išgyventi. Popiežiaus pamokslininkas paaiškino, jog tariamas Dievo nebuvimas yra drauge ir jo buvimas – Dievas yra, tačiau jo buvimas nepatiriamas. Pasak jo, daugelis liudininkų prisimena, jog Motina Teresė valandų valandas būdavo prieš Švenčiausiąjį Sakramentą, tarsi būtų visiškai apimta jo buvimo. „Jei įsivaizduotume, kokią būseną ji tuo metu išgyveno, suvoktume, kad tai yra kankinystė“, – sakė kapucinas pamokslininkas. Pasak kun. Cantalamessa, tai nesumenkina Motinos Teresės, bet ją dar labiau išaukština. Pamokslininkas gyrė Motinos Teresės gebėjimą išlaikyti slaptoje savo dvasinį skausmą. Jis pareiškė nuomonę, kad tai gali būti atsiteisimas už šiandien plačiai paplitusį ateizmą. Motina Teresė išgyveno Dievo nebuvimą „pozityviu būdu, su tikėjimu ir su Dievu“. Kun. Cantalamessa patvirtino, kad Motinos Teresės tikėjimo naktis neturėtų nieko papiktinti ar stebinti. „Tikėjimo naktis yra gerai žinoma krikščioniškosios tradicijos patirtis. Nauja ir negirdėta yra tai, kokiu būdu Motina Teresė ją išgyveno”, – sakė jis ir paaiškino, jog šv. Kryžiaus Jono „tamsioji dvasios naktis“ buvo parengiamasis laikotarpis jo galutiniam „susivienijimo“ laikotarpiui, tačiau Motinos Teresės atveju atrodo, kad tai buvo nuolatinė būsena nuo tam tikro jos gyvenimo momento, kai ji pradėjo savo didįjį meilės darbą. Pasak popiežiaus pamokslininko, šiandien mums ypač reikšminga tai, kad ta tikėjimo naktis jai buvo tokia ilga. „Tikiu, kad Motina Teresė yra žiniasklaidos amžiaus šventoji, nes dvasios naktis apsaugojo ją, neleido aukštinti savęs ir tapti žiniasklaidos auka”, – sakė popiežiaus pamokslininkas. Ji mėgdavo sakyti, kad gavusi didžiules premijas ir giriama žiniasklaidos ji nieko nejausdavusi dėl to vidinio tuštumo.

Šventųjų skelbimo kongregacijos narys kardinolas Julianas Herranzas interviu dienraščiui „La Repubblica“ sakė, jog didžiųjų šventųjų išgyventi krizės momentai yra normalus dalykas ir atitinka Bažnyčios tradiciją. Tokie „silpnumo“ momentai iš tikrųjų įrodo palaimintosios Motinos Teresės tikėjimo didybę ir visiškai nesumenkina jos šventumo. Kardinolas sakė, jog Motinos Teresės kanonizacijos bylos eiga nebus paveikta šių laiškų publikacijos. Šventųjų skelbimo kongregacija jau buvo susipažinusi su tais laiškais, nagrinėdama beatifikacijos bylos dokumentus, dalis jų buvo paskelbta 2002 m.

Anot Meilės misionierių vyresniosios sesers Nirmalos Joshi, Motina Teresė neabejojo Dievu ir toliau jį mylėjo: jei kuo nors abejojama, anksčiau ar vėliau nustojama juo sekti. Motina Teresė mylėjo iki mirties ir praktiškai įgyvendino savo maldingumą.

Kardinolas Angelo Scola, pernai Vatikano dienraštyje paskelbęs apmąstymus Motinos Teresės laiškų tema, sakė, jog jos laiškai atskleidžia keletą svarbių dalykų. Pirma, Motina Teresė yra viena iš mūsų ir, panašiai kaip ir mes, patyrė išbandymų. Kitas svarbus laiškų elementas – Motinos Teresė, negalėdama jausti Dievo buvimo, prašė, kad jis jai apsireikštų.

Buvęs Vatikano spaudos salės direktorius Joaquinas Navarro-Vallsas sakė, jog Motinos Teresės laiškai rodo jos išgyventą tikrą dvasinę kančią. Pasak jo, tai nenuostabu, nes ji turėjo „imunitetą“ banaliems ir paviršiniams dalykams. Pasak Navarro Vallso, būtų klaidinga svarstyti, kad Motinos Teresės šypsena buvo netikra arba kad jos vieša laikysena buvusi veidmainiška. Jos laiškai rodo, jog dvasinės pažangos kelyje dažnai tenka įveikti kliūtis, kurios atrodo neįveikiamos.

Redakciniame „New Yorks Times“ straipsnyje jėzuitas kun. Jamesas Martinas SJ sakė, kad už tarnystę vargingiausiems gavusi Nobelio taikos premiją Motina Teresė gal tik dabar pradeda savo tarnystę abejojančiam pasauliui. Pasak jėzuito publicisto, Bažnyčios kritikai naująją knygą gali pasitelkti kaip religijos veidmainiškumo pavyzdį, tačiau būtų nesusipratimas įžvelgti Motiną Teresę buvus slaptą ateistę. Jėzuitas primena, jog daugelis šventųjų išgyveno tamsią tikėjimo naktį, tačiau pripažįsta, jog apleistumo patirtis, apie kurią rašo Motina Teresė, tęsėsi iki tol negirdėtai ilgai.

„Bažnyčios žinios“
katalikai.lt