| Lietuv okupavusi SSRS 1955 m. lapkriio 23 d. teisino abortus. Antinacionalinis ir antihumanikas statymas iki iol neatauktas
1. Krikionys ir prigimtines vertybes branginantys mons, pasisakydami prie abortus, paprastai sutelkiame savo argumentacijos ugn rodinjimui, kad a) moters siose pradtoji gyvyb yra mogika nuo paios pradios; b) taigi nemonika, nedora ir statymikai neleistina mogik gyvyb/btyb naikinti; c) toks privatus elgesys, tuo labiau tokia valstybi nuostata, teisinta juridikai, gresia katastrofikomis pasekmmis visuomens santykiams, moralei, demografijai, o ypa – kiekybikai neskaitling taut ilikimui.
2. Ms oponentai – politiniai liberalai, keistokai suprantamo feminizmo alininkai ar tiesiog tradicins morals, religini vertybi, Banyios mokymo nemgjai – nuo i objektyviai, atrodyt, nepaneigiam fakt ginasi sunkiai pagrindiamomis, ideologinmis tezmis, es mogaus gemalas gyja mogaus juridin status ir teis gyvenim tiktai nuo kakelinto mnesio; es moteris turi “teis rinktis”, gimdyti ar ne; vadinamasis “pasirinkimas” veidmainikai siejamas su asmens laisvmis, valstybs demokratikumu ar, kaip isireikia viena LR Seimo nar, “individo teise krybikai tvarkyti savo gyvenim”.
3. Visi ie isisukinjimai nra patvirtinami nei atitinkam srii moksliniais tyrimais, nei humanikumo principais, nei paprasiausia gyvenimo praktika, patirtimi. Kaip inome, tikroji padtis yra tiesiog atvirktin: mokslo tyrimai patvirtina moni pradtos gyvybs mogikum nuo pradi pradios; abort poveikio visuomenei bealika analiz atskleidia demoralizuojani, dehumanizuojani j tak eim santykiams, medik bendruomens etinei atmosferai (nekalbant jau apie tai, kad abort darymas yra tiesioginis Hipokrato priesaikos lauymas) ir Valstybs, kuri uuot atlikusi silpniausij tautos nari gynjos pareig, tampa j grsme, isigimim.
4. Taiau mes nuolat sitikiname, kad tokie patirties ir sveiko proto argumentai, kaip, beje, ir kitose Lietuvai gyvybikai svarbiose alkoholizacijos ribojimo, eismo avaringumo srityse, tedaro minimal poveik tiek realiam daugumos moni elgesiui, tiek statym leidj gyvendinamai politikai. Panaiai menk atgars teturi krikioni, tikinij organizuojamos protesto akcijos, peticijos, reikalavimai valdiai. Kodl taip yra ir k dar galtume padaryti, kad padtis keistsi – kad isaugotume monikum tarpusavio santykiuose – o tai reikia, ir tv santykyje su j pradtu kdikiu – ir kad sustabdytume akivaizd lietuvi tautos nykim, demografin kriz ?
5. Tai, kad okupacins soviet valdios ileistas abortus teisinantis statymas iki iol praktikuojamas, o bandymai j ataukti nesusilaukia platesnio palaikymo, veria daryti kelias nelinksmas ivadas. Jeigu didioji dalis politikai aktyvi piliei, intelektual, moter organizacij, kultros veikj nekelia savo protesto balso prie i aliarmuojani situacij, reikt manyti, kad tokia padtis platiems visuomens sluoksniams priimtina. Tiesiai ir skaudiai sakant, daugumai suaugusij alies gyventoj maloni ir patogi legalizuota galimyb atsikratyti savo pradtu kdikiu. Pripainkime - mes, krikionys, Lietuvos patriotai ir visi prigimtini gyvenimo dsni gynjai, skambinantys pavojaus varpais dl abortinio mentaliteto pltros, iandien esame nelabai takinga, sprendimus darani politik danai ignoruojama, o didiosios iniasklaidos ijuokiama ir maltretuojama mauma. Tai savo ruotu patvirtina kit lidn ties, kad gyvename smarkiai nukrikionjusioje ir spariais tempais numogjanioje visuomenje.
6. Taiau tokios gana pesimistins valgos – o greiiau akivaizdios tikrovs konstatavimas – slepia savyje ir gyvenimo gynj taktikos bei strategijos pasilym, ir grio pergals vilt. Esamos netoleruotinos padties prieastys – hedonistins, vartotojikos gyvensenos sitvirtinimas buityje, eimos santyki praktikoje – ir atitinkamos materialistin, nesipareigojani elgsen teisinanios ideologemos, be perstojo indoktrinuojanios moni smones, formuojanios “viej nuomon” per masin kultr.
7. Be abejo, kaip atsvar gyvybs neigj puolimui pagal krikionik sin privalome tsti pastangas, kurias darme iki iol – tai ir teisinga, objektyvi informacija visais mums prieinamais kanalais, ir vieos akcijos, atkreipianios dmes abort politikos iaurum ir blog, ir peticijos su paraais valdios staigoms. Bet i esms pakeisti dabar vyraujani gyvenimo neigimo krypt galsime tik kaip krikionys nuolat pateikdami tikinani, visaapimani alternatyv postmodernistinei susinaikinimo ideologijai. Vien tiktai plik nuorod, kad abortai yra absoliutus blogis, mogudyst, moterikumo, motinysts paniekinimas ir visuomens akligatvis – nepakanka. Turime pasilyti gerokai suvediotiems, manipuliuojamiems jaunimo, suaugusij protams labai patraukli gyvybs pasirinkimo alternatyv. Atskleisti, kuo graus, laim dovanojantis ir asmenyb bei eim turtinantis yra savo egoistini interes atsisakymas vardan kdikio, sutuoktinio, tautos grio. Ir suformuluoti, tvirtinti gyvenim teigiant poir rimtomis, pagrstomis mokyklins pedagogikos, socialins ekonomins politikos, valstybinio prigimtins eimos palaikymo koncepcijomis. Todl iuo metu labai svarbu, kad geros valios mons ir organizacijos kuo masikiau atsiliept Lietuvos eimos centr ir NŠTA (Nacionalins eim ir tv asociacijos) kvietim, paremdami Valstybins eimos politikos koncepcijos ir Paramos eimai pagrind statymo projektus. Tik veikdami plaiu bendramogikj princip gynimo frontu, iekodami sjunginink ir bendramini visur, kur atsiranda neabejing kilnaus monikumo ir sveikos, doros tautos isaugojimui, stengsime ikelti Gyvybs teises prie tariam udymo teistum. Taip Dievas mums tepadeda!
Kun. Robertas GRIGAS
Pasisakymas konferencijoje “U gyvyb” Domeikavos gimnazija, 2007 11 23
|