| | Kun. doc. dr. Arvydas RAMONAS
Nacionalinis delegatas universitetinei sielovadai
Klaipdos universitetas
Universitetin sielovada IV: Kapeliono ir koplyios institucija
Evangelijos skelbimas universitete reikalauja kvalifikuot sielovados vadov, kurie pasiymt ne tik tikjimo gilumu ar patyrimu, bet ir imanyt auktosios mokyklos darbo specifik. Kapeliono skatinama sielovada gali sukurti akademinje aplinkoje krikionik bendruomen bei iplsti veikl, kad bt sukurtas tinkamesnis mogaus asmeniui pasaulis. Pats odis „kapelionas“ yra kils i lotyn k. termino cappellanus, kuris savo ruotu kyla i termino capella – koplyia. Katalik Banyios kanonai kapeliono svok ir pareigas apibria taip: „kapelionas yra kunigas, kuriam patikta pastoviai rpintis bent dalies tikinij bendruomens ar ypatingos grups reikalais, laikantis visuotins ir dalins teiss norm.“ (Diaz J., Cappellano, in Nuovo Dizionario di Diritto canonico, San Paolo, 1993, p. 124, plg. Codex Iuris Canonici, can. 564). Todl kapelionas pirmiausia yra atsakingas u sielovados grups subrim ir veikl. Sielovados grup sudaro dstytojai ir studentai, suprantantys evangelini vertybi svarb, norintys jas atskleisti bei liudyti universitetinje aplinkoje. Kapeliono udavinys - priimti kiekvien atjusj, nesvarbu koki patirt turint, diaugsme ar varge esant, padti problem kamuojamam studentui ar profesros nariui, j suprasti. Jaunimui reikia padti j igyvenimuose. Vidiniai igyvenimai, iekojimai ir atradimai, juos patiriantiems asmenims yra labai reikmingi. Juos patyrs jaunimas trokta pasidalinti pirmaisiais juos praturtinusiais vidins patirties vaisiais (plg. Trimakas, K., Jaunimas. Patirtis ir valgos, Kaunas, 2000, p. 120).
Bt idealu, jeigu universitete bt koplyia, kur bt galima vsti sakramentus, susirinkti maldai, susikaupimui ar kokiam krikionikam kultriniam renginiui. Universitetin koplyia turt vykdyti ias funkcijas:
Koplyia turt bti vieta, kurioje nebijoma skelbti Jzaus Kristaus Evangelijos tiesos, tai darant sumaniai ir kantriai. Koplyia turi turti autentik dvasingum, kuris yra tvirtintas praeities didiosiose tradicijose, bet tuo pat metu yra nukreiptas ir ateit. Šis dvasingumas turi bti tikras, gyvas ir aktyvus. Tai yra viso ko pamatas. Btent pats Kristus ia veikia aktyviai. Jis yra mokytojas, evangelizuotojas, gaivintojas, tikintieji yra tik jo instrumentai. Ši dien jaunimas ieko autentikumo ir integralumo, o btent ie siekiai ir turi bti universiteto koplyios veiklos esm. Jeigu krikionikoje kultroje nedalyvauja Kristaus dvasia, tada ji niekuo netampa geresn u pasaulietin kultr, kuriai siekiama daryti teigiam tak.
Koplyia turt bti vieta, kur renkasi bendruomen, kur veniama Eucharistija. Bendras autentikas liturginis gyvenimas yra viena i svarbiausi katechezs ir evangelizavimo form. Per Eucharistijos ventim Banyia pasireikia kaip „sakramentas“, ir kaip „enklas bei instrumentas“ intymios sjungos su Dievu ir su visa moni gimine. Bendruomens gyvenimas bet kuriame lygmenyje pasireikia visur, kur tinkamai parodomas humanizmas, gerbiantis asmens, sutverto pagal Dievo paveiksl ir panaum, garb ir orum. Btent bendruomenje imokstama gerbti savo pai orum, suinoma apie kit moni orum. Postmodernioje visuomenje, kur akcentuojamas individualizmas, gyvenimas bendruomenje tampa svarbus, jeigu siekiama isiaikinti savo, kaip monijos eimos atstov, teises ir sipareigojimus. Pasidalijimas igyvenimais, remiantis morals principais, kurie mus priartina prie savs, kaip Dievo krini (vaik) visiko supratimo. Sielovada ( sunkias/ribines situacijas patekusiems monms) – tai gydantys susitikimai su kitais monmis, kur dalijimsi igyvenimais.
Koplyia turi bti ta vieta, kur Krist galima atrasti per autentik ir gyv katechez, Dievo odio skaitym bei dvasingumo ugdym. Universitetin katechez Krist atskleidia ypatingai kaip mokytoj. Intelektualiai augantiems monms vairiose j studij srityse turi bti pasilytas ikis kartu ugdytis ir augti savo tikjime, studijuojant turtingus raytinius altinius, teologij ir dvasingumo tradicijas. Daug jaun moni tiesiog „nori pamatyti Jz“ (Jn, 12, 21). Visomis pedagoginio poveikio priemonmis svarbu parodyti siklausym iuos pageidavimus, kaip ir deram dmes tiems, kurie ieko Kristaus ar atsakymo klausim apie gyvenimo esm ir prasm. Gebjimas pasidalinti Evangelijos paslaptimi danai kyla i ankstesni gyvenimo patiri. Taigi koplyioje jaunimui turt bti taigiai pateiktos didiosios tikjimo tiesos, diskutuojama apie tas tiesas. Verta pastebti, kad tikras dialogas yra manomas tik tada, kai tikjimas dialogo dalyviams yra taps realybe. Be to, visada svarbu ilaikyti trapi pusiausvyr tarp didaktinio komponento ir nauj mokslini valg.
Koplyia turt bti ta aplinka, kur vykt pagarbus akademikas ir siningas dialogas ne tik tarp proto ir tikjimo, tarp kultros ir religijos, bet ir tarp skirting krikionik konfesij. Ekumenin dvasia universiteto koplyioje turi aikiai byloti apie tuos dalykus, dl kuri sutariama, nagrinjant Evangelijos vertybes. Ekumeninis dialogas turi skleisti vilt, kad istorijos bgyje krikionys sugebs pasiekti visik ir regim bendryst tarpusavyje, nes tikjimas yra grindiamas ne savo pai jga, bet Kristaus noru, kad „jie bt viena“ (Jn 17, 22) (plg. Fairhead J., University chaplaincy, in Universita e Chiesa in Europa, Elledici, Torino, 2003, p. 142-143).
Kapeliono, kaip bet kokios bendruomens ganytojo funkcija yra melstis u bendruomen, dl jos studijuoti ir aukotis, kad padaryt j panai Banyi, Kristaus Suadtin, vis graesn ir vertesn Tvo palankumo ir Šventosios Dvasios meils. Kapeliono kaip ganytojo dimensija ragina j vadovauti akademinei bendruomenei tarnaujant visiems jos nariams ir kiekvienam atskirai, apvieiant j sin tiesos viesa, autoritetingai remiant evangelin krikioniko gyvenimo autentikum, taisant klaidas, atleidiant, gydant aizdas bei skatinant brolikum (plg. Presbyterorum ordinis, 6).
Jonas Paulius II savo paraginime Ecclesia in Europa sako, jog naujosios evangelizacijos misij yra pakviesta visa Banyia: „tarnauti vilties Evangelijai evangelizuojania meile yra vis pareiga ir atsakomyb. Kad ir kokia bt kiekvieno charizma ar tarnyba, pagrindinis kelias, kuris nurodytas visiems ir kuriuo visi gali eiti, yra meil: tai kelias, kuriuo engti savo Mokytojo pdomis paaukta visa banytin bendruomen“ (Ecclesia in Europa, 33). Todl ir sielovadini tarnyb buvimas universitete nea savo misij ir tarnyst visai akademinei bendruomenei. 2002 met JAV vyskup konferencijos pastoracinis laikas sielovados tarnysts klausimais „Dvasios galinti“ (plg. Lingertaitien A. JAV Vyskup konferencijos pastoracinis laikas universiteto sielovados tarnysts klausimais „Dvasios galinti“, Vilniaus akademins sielovados centro kronika, Vilnius, 2002) iskiria 6 bruous ir turint omenyje, kad akademins pastoracijos krimas yra organizuojamas dalijantis kit ali patirtimi, iuos tarnysts bruous galima bt pritaikyti ir Lietuvos universitet sielovadinje tarnyboje.
Tikjimo bendruomens krimas. Laike sakoma, kad student gyvenimas yra fragmentikas, suskils, todl, kad igyvena santyki atalim ir atitolim. Kadangi krikionyb yra bendruomenika, tai visi pakriktytieji turi turti atsakomyb kurti tikini maldos ir tarnysts bendruomen. Banyia priima visus asmenis, juos dvasikai gydo bei suteikia vilt.
Tikjimo pasisavinimas. Laike taip pat teigiama, kad studentai akademinje aplinkoje susiduria su moksliniu – sisteminiu mstymu, kuris nea skilim religinje plotmje (materializmas, individualizmas, reliatyvizmas). Studentai susiduria su vairiomis teorijomis, kurios viena kitai prietarauja. Taiau paymima, kad studentai danai jauia trokim gyventi prasming gyvenim. Ypa student iekojimuose yra svarbus profesros vaidmuo. Reikt pateikti vilties pavyzdi studentams, nes jie danai bna link pasiduoti nihilizmui. Todl tampa reikmingos vairios Šventojo Rato grups, kuriose apmstomas tikiniojo gyvenimas, pasidalijama teologinmis valgomis bei gyvenimo patirtimi.
Krikionikojo smoningumo formavimas. Jaunimas ypa susiduria su moraliniu reliatyvizmu, todl reikia jam padti susiorientuoti tarp grio ir blogio; padti apmstyti realius gyvenimo klausimus.
Ugdymas teisingumui. Labai svarbs ilieka socialiniai klausimai, kur studentai turt suvokti asmens orumo svarb, silpnj teisi gynim, atsakomyb u savo vienokius ar kitokius priimtus sprendimus ir veiksmus.
Asmeninio tobuljimo skatinimas. Akcentuojama ugdyti kritin mstym; svarbu ugdyti ne tik auklti inanias, bet ir mstanias asmenybes. Dvasinio trokimo penas turt bti suteikiamas per vairias maldos ar Šv. Rato grupeles, liturgijos metu. Svarbu atsakyti psichologinius – emocinius poreikius, kai ikyla tampa draugysts metu ar sunku surasti tarpusavio bendravimo kalb. Šiame laike siloma pravesti diskusijas, kviestis prelegentus, sutuoktinius, psichologus, pasirenkant vertingas pokalbi temas.
Vadov ugdymas. Nuo bsimj vadov priklausys, kokia bus visuomen. Krikionikas vadovavimas remiasi meils tarnyste, kuri padeda kitiems pakilti i nevilties, netikrumo jausmo. Ypatingai raginama atkreipti dmes tuos studentus, kurie savo noru atlieka vienokias ar kitokias tarnysts. Todl skatinama tokiam jaunimui rengti kursus, seminarus, apmstymus. Akcentuojama atkreipti dmes paaukim ugdym, atskleidiant eimos ir lytikumo reikm, tvysts atsakomyb, o taip pat padrsinti tuos, kurie nori gyventi celibatin gyvenim, nes jie ypatingai jauia visuomens spaudim ir igyvena kultrinius stereotipus (plg. A. Lingertaitien, 2002, p. 2).
Kadangi iandien didioji visuomens dalis tikrai igyvena nevilt, ne iimtis yra ir jaunimas, studentija, todl Katalik Banyia privalo eiti jaunus mones, universitetus ir neti vilt visiems monms. Nemaa dalis student pasiduoda vairiems negatyviems reikiniams todl, kad patys igyvena krizes: tai vairios kilms baim dl ateities, nerimas, beprasmyb, vilties neturjimas. Banyia, skelbdama Evangelij, mogui atnea vilt, padeda atrasti gyvenimo ir mirties, meils ir kanios prasm, suteikia egzistencinius pagrindus kasdienybei. Sielovadini tarnyb buvimas universitete yra svarbus, siekiant sudaryti slygas studentams brsti tiek intelektualiai, tiek ir dvasikai. Akademin sielovada padeda studentams ir dstytojams susitikti su Kristumi, kuris yra tikras ir nekintantis tiesos ir laims altinis.
Universitetas, n kiek ne maiau nei kitos visuomens institucijos, patiria i laik ibandymus. Nepaisant to, jis nea nepamainom indl kultr tol, kol jis nepraranda savo pirmins paskirties bti ta institucija, kuri yra atsidavusi moksliniams tyrimams ir, tuo pat metu – mogaus asmens ugdymui. Ši tarnyst turt tapti centrine nuolatini reform ir adaptacijos proces metu, kurios gali prireikti, siekiant, kad universitetas, kaip viena seniausi institucij Europoje, neatsilikt nuo laiko ingsni. Kapeliono ir koplyios institucija universitete suteikia galimyb rpintis akademins bendruomens dvasiniu ir religiniu gyvenimu, padti iekoti gyvenimik ir akademini sprendim, konsultuoti dvasinio gyvenimo klausimais. Koplyia turt bti ta vieta, kur studentai ir dstytojai ikilus asmeninms krizms, eit pasimelsti ar susitikti su dvasiniu vadovu ar konsultantu. Apskritai sielovada akademinje bendruomenje turt suteikti galimyb kiekvienam noriniam studentui ar dstytojui gauti nuolatin dvasin pagalb bei atsakymus rpimus egzistencinius gyvenimo klausimus.
Bus daugiau
|
pradi
vir