| IEKOKITE KATALIK KNYGYNUOSE:
ventasis Tvas PRANCIKUS
Enciklika FRATELLI TUTTI apie brolyb ir socialin draugyst
Kaunas: Katalik interneto tarnyba, 2022. 184 p.
* * * * *
1. FRATELLI TUTTI , ra ventasis Prancikus Asyietis, kreipdamasis visus brolius ir seseris, kuriems sil gyvenimo bd, leidiant pajusti Evangelijos skon. I jo patarim noriau iskirti vien, kuriame Prancikus kvieia atsiverti meilei, perengianiai geografinius ir erdvinius barjerus. ia jis vadina palaimintu t, kuris myli kit, esant toli nuo jo, taip, lyg jis bt alia. iais trumpais ir paprastais odiais jis paaikino esm atviros brolybs, leidianios atpainti, vertinti ir mylti kiekvien mog nepaisant fizinio artumo, nepaisant kurioje pasaulio vietoje jis gim ar gyvena.
2. is brolikos meils, paprastumo ir diaugsmo ventasis, kvps parayti enciklik Laudato si, vl skatina mane i nauj enciklik skirti brolikumui ir socialinei draugystei. I ties ventasis Prancikus, kuris jautsi ess sauls, jros ir vjo brolis, inojo, kad dar glaudesnis ryys j sieja su turiniais tok pat kn kaip ir jis. Visur jis sjo taik, bdamas alia varg, apleist, ligoni, atstumtj, maiausij.
[...]
KARAS IR MIRTIES BAUSM
255. Egzistuoja du kratutinumai, kurie ypa dramatikomis aplinkybmis gali bti pateikiami kaip sprendimai, nespjant, kad tai klaidingi atsakymai: jie neisprendia problem, kurias siekia veikti, ir galiausiai tik papildo tautos ir pasaulio visuomens terp naujais destrukcijos veiksniais. Tai karas ir mirties bausm.
Karo neteisingumas
256. Apgaul yra irdyse t, kurie rengia pikta, o duodantiems taiking patarim diaugsmas (Pat 12, 20). Taiau kai kurie sprendim ieko kare, kuris danai yra kurstomas per ikreiptus santykius, ambicijas viepatauti, piktnaudiavim valdia, bijant kito ir jo skirtingumo, kuris suvokiamas kaip klitis . Pasauliui tampa vis sunkiau ltai judti priek taikos siekimo kelyje, kuriuo ryosi eiti ir kuris pradjo duoti kai kuri vaisi.
257. Kadangi vl sudaromos slygos karams plisti, primenu, kad karas yra vis teisi paneigimas ir dramatikas aplinkos darkymas. Jei troktame vis tikrai visapusiko mogikojo vystymosi, privalome nenuilstamai stengtis vengti karo tarp ali ir taut. To siekiant btina laiduoti neginijam statymo virenyb ir nenuilstamas pastangas dertis, tarpininkauti ir bti arbitru, kaip siloma Jungtini Taut chartijoje, kuri yra tikrai pamatin teisin norma. Noriu pabrti, kad septyniasdeimt penkeri Jungtini Taut veiklos metai ir pirmj dvideimties io tkstantmeio met patirtis rodo, jog visapusikas tarptautini norm taikymas yra tikrai veiksmingas, o j nevykdymas alingas. Jungtini Taut chartija, kurios laikomasi ir kuri taikoma skaidriai ir nuoirdiai, yra privalomas teisingumo orientyras ir taikos priemon. Taiau tam reikia nemaskuoti neteist ketinim ir neikelti konkrei vienos alies ar grups interes aukiau u bendr pasaulin gerov. Jei norma laikoma priemone, kuria reikia naudotis, kai ji palanki, ir kuri reikia apeiti, kai ji nepalanki, atsiranda nekontroliuojam jg, darani didel al visuomenei, silpniausiems, brolybei, aplinkai ir kultros paveldui, o pasaulio bendruomen patiria neatitaisom nuostoli.
258. Tokiu bdu lengva ranka pasirenkamas karas, pateikiant vairius tariamai humanitarinius, gynybinius ar prevencinius pasiteisinimus, netgi pasitelkiant manipuliavim informacija. Ties sakant, pastaraisiais deimtmeiais visi karai neva turjo pateisinim. Katalik Banyios katekizme kalbama apie teistos gynybos karine jga galimyb, remiantis prielaida, kad yra tam tikros grietos moralinio teistumo slygos . Vis dlto lengvai pasirenkama pernelyg plati ios galimos teiss interpretacija. Norima nepagrstai pateisinti net prevencinius ipuolius ar karo veiksmus, kurie vargu ar nesukels didesnio blogio ir sumaities negu paalintinas blogis . Problema ta, kad sukrus branduolin, chemin ir biologin ginklus bei atsiradus didiulms ir vis didjanioms naujj technologij teikiamoms galimybms, karas gijo nekontroliuojam griaunamj jg, nuo kurios nukenia daug nekalt civili. Ties sakant, niekada monija neturjo tiek galios savo paios atvilgiu ir, regint, kaip ja naudojamasi dabar, niekas negarantuoja, kad ji bus panaudota deramai . Todl nebegalime galvoti apie kar kaip apie ieit, nes rizika tikriausiai visada bus didesn u hipotetin jam priskiriam naud. Susidrus su ia tikrove, iandien labai sunku ilaikyti racionalius kriterijus, sukurtus kitais amiais, kad bt galima kalbti apie galim teising kar. Daugiau jokio karo!
259. Svarbu pridurti, vystantis globalizacijai, tai, kas gali atrodyti kaip neatidliotinas ar praktikas sprendimas konkreiam regionui, sukelia smurtini veiksni, danai poemini, grandin, kuri galiausiai paveikia vis planet ir atveria keli naujiems ir dar baisesniems karams ateityje. iandien ms pasaulyje vyksta ne tik karas vienoje ar kitoje alyje, bet ir pasaulinis karas dalimis, nes ali likimai pasaulinje arenoje labai glaudiai susipyn.
260. Kaip sak v. Jonas XXIII, beveik nemanoma manyti, kad atominiame amiuje karas gali bti pasitelkiamas kaip teisingumo priemon . Jis tai pasak didels tarptautins tampos metu ir taip ireik didiul taikos trokim, plitus altojo karo laikais. Jis sustiprino sitikinim, kad taikos motyvas yra kur kas svaresnis u bet kokius dalinius interesus ir u bet kok pasitikjim, kur suteikia ginkl panaudojimas. Vis dlto altojo karo pabaigos atnetomis galimybmis nebuvo visikai pasinaudota, nes trko ateities vizijos ir bendro ms likimo suvokimo. Vietoj to mes pasidavme dalini interes siekiui, nesirpindami visuotiniu bendruoju griu. Taip apgaulinga karo mkla vl sugro.
261. Kiekvienas karas palieka pasaul blogesn, nei j rado. Karas yra politikos ir mogikumo neskm, gdingas pasidavimas, pralaimjimas prie blogio jgas. Nesustokime ties teorinmis diskusijomis, prisilieskime prie aizd, palieskime nukentjusij kn. Pavelkime daugyb nuudyt civili, tapusi atsitiktinmis aukomis. Paklauskime auk. Atkreipkime dmes pabglius, nukentjusius nuo atomins radiacijos ar chemini atak, moteris, netekusias savo vaik, vaikus, kurie buvo suluointi ar i kuri atimta vaikyst. siklausykime i smurto auk ties, pavelkime tikrov j akimis ir atvira irdimi iklausykime j pasakojimus. Taip galsime atpainti karo irdyje slypini blogio bedugn ir ms nejaudins, kad mus laiko naivuoliais dl to, kad pasirinkome taik.
262. Nepakanka ir norm, jei manoma, kad dabartines problemas galima isprsti baime atgrasant kitus, vanginant jiems branduoliniu, cheminiu ar biologiniu ginklu. Reikia atsivelgti pagrindines grsmes taikai ir saugumui, turinias daugyb aspekt iame XXI a. daugiapoliame pasaulyje, tokias kaip terorizmas, asimetriniai konfliktai, kibernetinio saugumo, aplinkosaugos problemos, skurdas, daug abejoni kyla ir dl branduolinio atgrasymo bei jo veiksmingumo tinkamai reaguoti iuos ikius. ie nuogstavimai dar labiau sustiprja, kai atsivelgiame katastrofikas humanitarines ir aplinkosaugines pasekmes, kurias sukelt bet koks branduolinio ginklo panaudojimas, nes jo naikinamasis poveikis bt beatodairikas ir nekontroliuojamas laike ir erdvje. [...] Taip pat turime savs paklausti, kiek tvari yra baime pagrsta pusiausvyra, kai ji i tikrj didina baim ir griauna pasitikjimo santykius tarp moni. Tarptautin taika ir stabilumas negali bti grindiami netikru saugumo jausmu, abipusio sunaikinimo ar visiko susinaikinimo grsme, paprasiausiu jg pusiausvyros ilaikymu. [...] Atsivelgiant tai, galutinis tikslas visikai panaikinti branduolinius ginklus tampa tiek ikiu, tiek ir moraliniu bei humanitariniu imperatyvu. [...] Didjanti tarpusavio priklausomyb ir globalizacija reikia, kad bet koks atsakas branduolini ginkl keliam grsm turi bti kolektyvinis ir suderintas, grindiamas tarpusavio pasitikjimu. Tai galima pasiekti tik per dialog, nuoirdiai orientuot bendrj gr, o ne uslpt ar konkrei interes gynim. O u pinigus, skiriamus ginklams ir kitoms karinms ilaidoms, steikime Pasaulio fond, skirt badui galutinai panaikinti ir skurdiausioms alims vystyti, kad j gyventojai nesiimt smurtini ar apgauling sprendim ir nebt priversti palikti savo ali, iekodami oresnio gyvenimo.
[...]
|