pradi
 

















 
 
 
 
 Popieius Benediktas XVI. Laikas Katalik Banyios vyskupams dl ekskomunikos ataukimo keturiems arkivyskupo Lefebvre'o konsekruotiems vyskupams (2009 03 10)
 
 

Brangs broliai Vyskupai!

Ekskomunikos panaikinimas keturiems arkivyskupo Lefebvre’o 1988 m. be Šventojo Sosto galiojimo ventintiems vyskupams dl daugelio prieasi nulm Katalik Banyioje ir u jos rib toki kart diskusij, kokios jau seniai nebuvome turj. Daugelis vyskup pasijuto sutrik susidr su netiktu vykiu, sunkiai rikiuojamu tarp iandiens Banyios klausim bei uduoi. Net jei daugelis ganytoj bei tikinij buvo pasireng i esms teigiamai vertinti popieiaus trokim susitaikyti, vis dlto iliko klausimas, ar toks mostas buvo tinkamas ms laik religinio gyvenimo tikrai neatidliotin reikal akivaizdoje. vairios grupuots visikai atvirai kaltino popiei norjus atsitraukti nuo Susirinkimo: prasidjo lavina protest, kuri kartlis atskleid akimirksn pranokstanias aizdas. Todl pajutau poreik kreiptis Jus, brangs Broliai, paaikinamuoju odiu, padsianiu suprasti ketinimus, paakinusius mane bei kompetentingas Šventojo Sosto institucijas engti tok ingsn.

Nenumaiau, kad ekskomunikos panaikinim nustelbs Williamsono atvejis. Tylus gailestingumo gestas keturi galiojamai, bet neteistai ventint vyskup atvilgiu pasirod kaip kakas visikai kita – kaip krikioni ir yd susitaikymo atsisakymas, ataukimas to, k Susirinkimas iuo klausimu yra paskelbs esant Banyios keliu. Kvietimas susitaikinti su atskilusia banytine grupe itaip virto prieingybe – tariamu atsitraukimu nuo visa, kas krikioni ir yd susitaikymo srityje buvo pasiekta nuo Susirinkimo ir k puoselti bei tsti nuo pradi siekiau savo teologiniu darbu. Kad taip sutapo iedu prieingi procesai ir dl to akimirkai buvo sutrikdyta taika tarp krikioni ir yd bei ramyb Banyioje, giliai apgailestauju. Girdiu teigiant, jog dmus internete prieinam naujien sekimas bt leids laiku suvokti problem. Supratau, jog mes Šventajame Soste ateityje tursime daugiau dmesio skirti iam naujien altiniui. Mane nulidino, jog ir supratingesni katalikai mansi tur nedelsiant smogti man prieikumu. Juo labiau dkoju biiuliams ydams, padjusiems greitai paalinti nesusipratim ir atkurti draugysts bei pasitikjimo aplink, kuri popieiaus Jono Pauliaus II laikotarpiu vis laik egzistavo ir, ai Dievui, tebeegzistuoja mano pontifikato metu.

Kitas nesusipratimas, dl kurio nuoirdiai apgailestauju, yra tai, jog skelbiant apie vyk nepakankamai buvo atskleistos 2009 m. sausio 21 d. ingsnio ribos ir reikm. Ekskomunika taikoma asmenims, ne institucijoms. Vyskupo ventimai be popieiaus galiojimo kelia schizmos pavoj, nes veria suabejoti vyskup kolegijos vienybe su popieiumi. Todl Banyia priversta reaguoti skirdama grieiausi bausm – ekskomunik, kad per tai paakint nubaustuosius atgailauti bei grti vienyb. Nuo ventim prabgus dvideimiai met, is tikslas, deja, vis dar nra pasiektas. Ekskomunikos ataukimu siekiama to paties tikslo kaip ir bausme – dar kart pakviesti keturis vyskupus sugrti. Toks gestas tapo galimas suinteresuotiesiems akivaizdiai i esms pripainus popiei bei jo pastoracin valdi, nors ir su ilygomis, susijusiomis su klusnumu jo bei Susirinkimo galiai mokyti. Šitaip grtu prie asmens ir institucijos perskyros. Ekskomunikos panaikinimas buvo banytins drausms priemon: asmenys buvo ivaduoti nuo sin slgusios sunkiausios banytins bausms. Nuo io drausms lygmens skirtina mokymo sritis. Tai, kad Pijaus X brolija Banyioje neturi jokios kanonins pozicijos, lemia ne drausms, bet mokymo prieastys. Kol brolija Banyioje neturi jokios kanonins pozicijos, tol jos tarnautojai negali eiti Banyioje joki teist pareig. Tad skirtina su asmenimis kaip tokiais susijusi drausms plotm ir su tarnyba bei institucija susijusi mokymo plotm. Dar kart: kol mokymo klausimai neisprsti, tol brolija neturi Banyioje jokio kanoninio statuso ir jos tarnautojai, net ir ivaduoti nuo banytins bausms, negali teistai eiti Banyioje joki pareig.

Turdamas prie akis i situacij, Popieikj komisij Ecclesia Dei, nuo 1988 m. atsaking u bendruomenes ir asmenis, kurie, priklausydami Pijaus X brolijai ar panaioms grupuotms, trokta sugrti visik bendryst su popieiumi, ateityje ketinu sujungti su Tikjimo mokymo kongregacija. Tai turt irykinti, jog dabar aptartinos problemos yra i pagrind mokymo pobdio, pirmiausia tos, kurios susijusios su Vatikano II Susirinkimo ir posusirinkiminio popiei magisteriumo pripainimu. Kolegials organai, su kuriais kartu Kongregacija gvildena jai tenkanius klausimus (pirmiausia mintini reguliars kardinol susirinkimai treiadieniais bei visuotiniai susirinkimai kasmet ar kas dvejus metus), garantuoja, jog priimant sprendimus bus traukti vairi Romos kongregacij prefektai ir pasaulio vyskupai. Banyios galios mokyti nevalia aldyti 1962 m. – brolijai tai turt bti visikai aiku. Taiau ir didiesiems Susirinkimo gerbjams primintina, jog Vatikano II Susirinkime gldi visa mokymo istorija. Kas nori bti klusnus, tas turi pripainti imtmei tikjim ir nekirsti med maitinani akn.

Tikiuosi, brangs Broliai, jog paaikinau 2009 m. sausio 21 d. ingsnio teigiam reikm ir ribas. Bet dar lieka klausimas: ar tai buvo btina? Ar tai tikrai prioritetinis dalykas? Ar nra daug svarbesni reikal? inoma, yra svarbesni ir labiau neatidliotin klausim. Manau, jog pontifikato prioritetus aikiai idsiau savo kalbose jo pradioje. Tai, kas tuomet buvo pasakyta, ir toliau lieka man nepajudinamas atspirties takas. Pirmutin Petro pdinio prioritet Viepats nedviprasmikai nustat Paskutins vakariens kambaryje: „O tu sugrs stiprink brolius!“ (Lk 22, 32). Savo pirmajame laike pats Petras suformulavo prioritet i naujo: bkite „visuomet pasireng tikinamai atsakyti kiekvienam klausianiajam apie jumyse gyvenani vilt“ (1 Pt 3, 15). Ms laikais, kai tikjimui daugelyje pasaulio dali gresia ugesti kaip liepsnai, kurios niekas nebekursto, pirmenyb yra padaryti Diev iame pasaulyje esam ir atverti monms keli link jo – ne link kokio nors, bet ant Sinajaus kalno kalbjusio Dievo, Dievo, kurio veid irime meilje ligi galo (plg. Jn 13, 1) – nukryiuotame ir prisiklusiame Jzuje Kristuje. Tikroji ms istorins valandos problema ta, kad Dievas nyksta i mogaus horizonto, kad, ugesus i Dievo sklindaniai viesai, monija praranda orientacij, ir tokios padties griaunamj padarini matyti vis daugiau.

Vesti mones pas Diev, pas Biblijoje kalbant Diev yra aukiausias ir pagrindinis Banyios ir Petro pdinio prioritetas iais laikais. I jo savaime iplaukia, kad mums turi rpti tikinij vienyb. Juk j tarpusavio ginai, vidiniai nesutarimai veria abejoti kalbjimu apie Diev. Todl aukiausias prioritetas apima pastangas dl krikioni bendro liudijimo tikjimu – dl ekumenizmo. I ia kyla taip pat btinyb visiems tikintiesiems Diev iekoti tarpusavio taikos, stengtis vienam prie kito priartti ir taip, nepaisant skirting Dievo sivaizdavim, bendrai artintis prie viesos altinio – tai dialogas tarp religij. Kas skelbia Diev kaip meil ligi galo, turi liudyti meil: mylti kenianiuosius, atmesti neapykant ir prieikum – tai socialinis krikionikojo tikjimo matmuo, apie tai kalbjau enciklikoje Deus caritas est.

Grumtyns dl tikjimo, vilties ir meils pasaulyje yra i valand (ir skirtingomis formomis visada) tikrasis Banyios prioritetas, o nuo jo neatsiejami ir nedideli bei vidutiniai susitaikinimai. tai, kad tyliai itiesta ranka sukl tiek triukmo ir btent per tai virto susitaikymo prieybe, turime atkreipti dmes. Taiau dabar vis dlto klausiu: ar i ties buvo ir yra neteisinga ir iuo atveju artintis prie brolio, turinio „ t prie tave“ (plg. Mt 5 , 23 ir t.), ir mginti susitaikyti? Ar neturt ir pilietin visuomen mginti ubgti u aki radikalizacijai, stengdamasi jos galimus kurstytojus, kiek manoma, vl traukti didisias kuriamsias visuomens gyvenimo pajgas, idant bt ivengta atskirties bei vis jos padarini? Argi klaidinga stengtis ilaisvinti i sstingio bei susiaurjimo atveriant erdv tam, kas teigiama ir k galima traukti visum? Pats po 1988 m. patyriau, kaip sugrusi anksiau nuo Romos atsiskyrusi bendruomeni pakito vidin aplinka, kaip grimas didel, plai ir bendr Banyi leido veikti vienpusybes ir isilaisvinti i sstingio, virstant pozityvia jga visumos naudai. Ar galime bti abejingi bendruomenei, turiniai 491 kunig, 215 seminarist, 6 kunig seminarijas, 88 mokyklas, 2 universitetinius institutus, 117 broli ir 164 seseris? Ar tikrai turime ramiai leisti jiems dreifuoti tolyn nuo Banyios? Galvoje turiu, pavyzdiui, 491 kunig. J susipynusi motyv painti negalime. Taiau manau, jog jie nebt apsisprend tapti kunigais, jei greta to, kas klaidinga ar liguista, nebt buv meils Kristui ir trokimo skelbti j ir kartu su juo gyvj Diev. Ar tikrai reikia juos kaip radikalios marginalins grups atstovus ibraukti i savj susitaikinimo ir vienybs paiek? Kas tada nutikt?

inoma, nuo seno ir vl ia proga i ios bendruomens atstov bta daug disonans – pasiptimo ir visainysts, sikibimo vienpusybes ir t. t. Taiau tiesos dlei turiu pridurti, kad sulaukiau ir nemaai jaudinani dkingumo liudijim, leidusi pajusti irdies atvirum. Bet ar didioji Banyia neturi bti ir didiadvasika, inodama, kokia ji kantri, inodama jai duot paad? Ar kaip geri aukltojai neturtume sugebti negirdti to, kas negera, bet ramiai siekti ivesti i siaurumo? Ir argi neturime pripainti, kad disonans bta ir banytiniuose sluoksniuose? Kartais susidaro spdis, jog visuomenei reikia bent vienos grups, kurios atvilgiu ji galt bti nepakanti, ant kurios bt galima ilieti neapykant, o kas prie jos idrst prisiliesti – iuo atveju popieius, – tas taip pat prarast teis pakant ir be baims bei varymosi galt bti utvindytas neapykantos.

Brangs broliai, atsitiktinai sutapo, kad tuo paiu metu, kai atjo mintis parayti laik, Romos kunig seminarijoje turjau aikinti ir komentuoti Gal 5, 13–15. Buvau nustebintas, kaip tiesiai ten kalbama apie moment: „Tiktai dl ios laisvs nepataikaukite knui, bet stenkits vieni kitiems su meile tarnauti. Juk visas sakymas telpa viename sakinyje: Mylk savo artim kaip save pat. Bet jeigu js vienas kit kremtate ir date, irkite, kad nebtumte vienas kito praryti!“ Visada buvau links laikyti iuos odius vienu i retorini perdjim, kartais pasitaikani ventojo Pauliaus laikuose. Tam tikru atvilgiu taip ir yra. Taiau, deja, ir iandienje Banyioje yra „krimtimo ir dimo“, kuriais reikiasi netinkamai suprantama laisv. Argi stebtina, kad ir mes nesame geresni u galatus? Kad ir mums gresia ma maiausiai tokios paios pagundos? Kad vis i naujo turime mokytis deramai naudotis laisve? Ir kad vl i naujo turime mokytis aukiausio prioriteto – meils? Tdien, kai apie tai turjau kalbti kunig seminarijoje, Romoje buvo veniama Madonna della Fiducia, Pasitikjimo Dievo Motinos, vent. Marija i ties moko pasitikjimo. Ji veda mus pas savo Sn, kuriuo visi galime pasitikti. Jis rodys mums keli – ir audringais laikais. Tad baigdamas nuoirdiai noriau padkoti daugybei vyskup, i kuri tomis dienomis susilaukiau jaudinani pasitikjimo ir meils enkl, bet pirmiausia – maldos. Taip pat dkoju visiems tikintiesiems, paliudijusiems neijudinam itikimyb man kaip ventojo Petro pdiniui. Viepats mus visus tesaugo ir teveda taikos keliu. Toks trokimas spontanikai kyla i mano irdies kaip tik dabar, prasidjus gavniai, liturginiam metui, ypa skatinaniam viduje apsivalyti ir mus visus kvieianiam su nauja viltimi velgti spindint tiksl – Velyk vent.

Teikdamas ypating apatalikj palaiminim

Js Viepatyje

Benedictus PP XVI

Vatikanas, 2009 m. kovo 10 d.
_______________________________________

„Banyios ini“ vertimas

 
 
   
 
     
1998-2002, 2003-2005, 2006-2020 Katalik interneto tarnyba, info@kit.lt
 
  pradi