pradi
 

















 
 
 
 
 Benediktas XVI. inia 2010 m. Pasaulins taikos dienos proga
 
 

Popieius BENEDIKTAS XVI

inia Pasaulins taikos dienos (2010 m. sausio 1 d.) proga

Jei nori puoselti taik, saugok krinij

1. Naujj met pradioje noriau nuoirdiai palinkti taikos viso pasaulio krikionikosioms bendruomenms, taut atsakingiesiems ir geros valios monms. Šiai 43-iajai Pasaulinei taikos dienai parinkau k: Jei nori puoselti taik, saugok krinij. Gerbti krinij labai svarbu dar ir todl, kad ji „yra vis Dievo darb pradia ir pagrindas“ (1), o jos apsauga iandien tampa esmine monijos taikaus sugyvenimo slyga. Juk dl mogaus iaurumo mogui kyla daugyb grsmi taikai ir autentikam visapusikam mogaus vystymuisi – karai, tarptautiniai ir regioniniai konfliktai, teroristiniai aktai ir mogaus teisi paeidinjimai, taiau ne maiau nerimo kelia ir grsms, kylanios i dmesio emei bei Dievo dovanotoms gamtos grybms stygiaus ar net piktnaudiavimo jomis. Todl monijai btina „stiprinti mogaus ir aplinkos sandor, kuri turt bti Dievo, i kurio kylame ir pas kur einame, kuriamosios meils atspindys“ (2).

2. Enciklikoje Caritas in veritate pabriau, kad visapusikas mogaus vystymasis artimai susijs su pareigomis, kylaniomis i mogaus santykio su gamtine aplinka, laikoma Dievo dovana visiems; naudojimasis ja neatskiriamas nuo bendros atsakomybs visos monijos, ypa varg ir bsimj kart atvilgiu. Be to, akcentavau, jog gamt ir pirmiausia mog laikant atsitiktinumo ar evoliucinio determinizmo vaisiumi atsakomybs pajauta sinje silpnja (3). O poiris krinij kaip Dievo dovan monijai padeda suvokti mogaus paaukim ir vert. Kupini nuostabos, kartu su psalmininku galime i tikrj suukti: „Kai pavelgiu tavo dang, – tavo rank darb, – vaigdes ir mnul, kuriuos tu pritvirtinai, – kas gi mogus, kad j atsimeni, kas yra mirtingasis, kad juo rpinies?“ (Ps 8, 4–5). Krinijos groio kontempliacija skatina pripainti Krjo meil, Meil, „judinani saul ir kitas vaigdes“ (4).

3. Popieius Jonas Paulius II, prie dvideimt met ini Pasaulins dienos proga paskyrs temai: Taika su Krju Dievu – taika su visa krinija, atkreip dmes ms kaip Dievo krini santyk su mus supania Visata. Jis ra: „Ms dienomis vis aikiau suvokiama, kad pasaulinei taikai grsm kelia <…> ir deramos pagarbos gamtai stygius.“ Jis pridr, kad ekologin smon btina „ne marinti, bet skatinti, idant ji pltotsi bei brst ir tinkamai reiktsi konkreiomis programomis bei iniciatyvomis“ (5). mogaus ir aplinkos santyk jau buvo atkreip dmes ir kiti mano pirmtakai. Pavyzdiui, 1971 m., minint popieiaus Leono XIII enciklikos Rerum novarum 80-sias metines, popieius Paulius VI pabr, kad mogus, „neimintingai inaudodamas gamt, rizikuoja j sunaikinti ir pats savo ruotu tapti to griovimo auka“. Jis pridr, kad tada „nuolatine grsme tampa ne tik materialin aplinka – utertumas ir atliekos, naujos ligos, ardomoji galia, bet ir tai, kad mogus nebevaldo mogikosios aplinkos, taip kuriamos nepakeniamos ateities gyvenimo slygos: tai didiul socialin problema, apimanti vis monij” (6).

4. Pagrstai nesileisdama specifinius techninius sprendimus, Banyia, „mogysts inov“, visomis igalmis stengiasi atkreipti dmes santyk tarp Krjo, mogaus ir krinijos. 1990 m. Jonas Paulius II kalbjo apie „ekologin kriz“ ir, irykindamas jos daugiausia etin pobd, pabr „primygtin moralin naujojo solidarumo poreik“ (7). Šiandien, vis daugjant krizs apraik, toks paraginimas dar aktualesnis – bt neatsakinga tai rimtai neatsivelgti. Kaip galima likti abejingam regint problemas, sukeltas toki reikini kaip klimato kaita, dykum plitimas, dideli emdirbysts plot nykimas bei derlingumo majimas, upi ir gruntinio vandens utertumas, biologins vairovs sumenkimas, gamtos katastrof gausjimas, mik ikirtimas pusiaujo ir tropik zonose? Kaip galima nepastebti plintanio vadinamj „ekologini pabgli“ reikinio – moni, kurie dl suniokotos aplinkos priversti palikti savo gyvenamsias vietas, danai ir savo turt, ir atsiduria priverstinio persiklimo pavoj ir nesaugios ateities akivaizdoje? Kaip galima nereaguoti matant jau siplieskusius ir galimus konfliktus dl gamtini itekli? Visi ie klausimai daro didel tak gyvendinant mogaus teises, pavyzdiui, teis gyvyb, mityb, sveikat ir vystymsi.

5. Taiau nevalia ileisti i aki, jog ekologins krizs negalima vertinti atsietai nuo kit su ja susiet klausim, mat ji artimai susijusi su vystymosi samprata ir poiriu mog bei jo santyk su tokiais pat kaip jis ir su likusia krinija. Todl bt prasminga isamiai ir valgiai perirti vystymosi model bei apmstyti ekonomikos ir jos tiksl prasm siekiant pataisyti tai, kas suged ir ikreipta. To reikalauja planetos ekologin bkl ir pirmiausia mogaus kultrin bei moralin kriz, kurios simptomai jau kur laik akivaizds visose pasaulio dalyse (8). monijai btina i pagrind kultrikai atsinaujinti, vl atrasti vertybes, kurios bt tvirtas pagrindas visiems geresnei ateiiai statydinti. Šiandien igyvenamos krizins situacijos – ekonomikos, mitybos, aplinkos ar visuomens srityse – i esms yra tarpusavyje susijusios moralins krizs. Jos pareigoja permstyti bendr moni keli, taiau pirmiausia reikalauja nuosaikios ir solidarios gyvensenos pagal naujas taisykles bei sipareigojimo formas, kurios drsiai ir pasitikiniai remiasi teigiamomis patirtimis ir rytingai nusigria nuo neigiam. Tik per tai dabartin kriz virs proga valgiai imtis naujo planavimo.

6. Argi ne tiesa, kad pradioje to, k kosmine prasme vadiname „gamta“, yra „meils ir tiesos planas“? Pasaulis „atsirado ne dl kokios nors btinybs, aklo likimo ar atsitiktinumo. <…> Dievas pasaul sukr laisva valia, nordamas padaryti krinius savosios bties, iminties ir gerumo dalininkais“ (9). Jau pirmose Pradios knygos puslapiuose mums pateikiamas imintingas kosmoso planas, Dievo iminties vaisius, kur vainikuoja vyras ir moteris, sukurti pagal Krjo paveiksl ir panaum, kad „pripildyt em“ ir j „valdyt“ kaip paties Dievo paskirti valdytojai (plg. Pr 1, 28). Šventajame Rate aprayt Krjo, monijos ir krinijos tarpusavio derm suard Adomo ir Ievos nuodm – vyro ir moters, nusitaikiusi Dievo viet ir atsisakiusi pripainti, kad jie yra jo kriniai. Dl to nukentjo ir uduotis „valdyti“ em, j „dirbti“ bei ja „rpintis“, ir tarp j ir likusios krinijos kilo konfliktas (plg. Pr 3, 17–19). mogus leidosi bti uvaldomas egoizmo, prarado dievikosios uduoties pajaut ir krinijos atvilgiu m elgtis kaip inaudotojas, trokdamas j absoliuiai valdyti. Taiau tikroji Dievo pradinio sakymo reikm, gerai paliudyta Pradios knygos, buvo ne tiesiog valdios perdavimas, bet veikiau paaukimas bti atsakingiems. Antikos imintis, beje, pripaino, jog gamta negalime disponuoti kaip „atsitiktinai sumest daikt krva“ (10), o Biblijos Apreikimas leido suvokti, kad gamta yra dovana Krjo, suteikusio jai vidin tvark, idant mogus ten atrast btinas gaires, kaip j „dirbti“ ir ja „rpintis“ (plg. Pr 2, 15) (11). Visa, kas egzistuoja, priklauso Dievui, patikjusiam tai mogui, taiau ne tam, kad is tuo savavalikai disponuot. O kai mogus, uuot atliks savo kaip Dievo bendradarbio vaidmen, ksinasi uimti Dievo viet, gamta, „labiau jo tironizuojama, negu valdoma“ (12), galiausiai pradeda maitauti. Tad mogui tenka pareiga atsakingai valdyti, dirbti bei sergti gamt (13).

7. Deja, reikia konstatuoti, jog dl daugelio aplaidumo ar nenoro aplink atsakingai valdyti daugyb moni vairiose alyse ir planetos regionuose patiria vis didesni sunkum. Vatikano II Susirinkimas primin, kad „em ir visa, kas joje, Dievas paskyr vis moni bei taut naudojimui“ (14). Tad krinijos paveldas priklauso visai monijai. Tuo tarpu dabartinis gamtos itekli naudojimo ritmas kelia rimt pavoj, kad kai kuri itekli neuteks dabartinei kartai, jau nekalbant apie ateities kartas (15). Todl nesunku konstatuoti, kad aplinkos niokojimas danai yra toliaregik politini program stygiaus arba trumparegik ekonomini interes, vis labiau virstani didele grsme krinijai, vaikymosi vaisius. Su iuo reikiniu kovojama suvokiant, kad „kiekvienas ekonominis sprendimas turi moralini padarini“ (16), ir ekonomine veikla labiau gerbiant aplink. Naudojantis gamtos itekliais, btina rpintis j isaugojimu, taip pat numatant aplinkosauginius bei visuomeninius katus, kurie tarp ekonomins veiklos kat trauktini kaip esminiai. Tarptautinei bendrijai ir nacionalinms vyriausybms tenka priederm duoti tinkamus signalus siekiant veiksmingai pasiprieinti tiems naudojimosi aplinka bdams, kurie jai kenkia. Norint tausoti aplink ir apsaugoti iteklius bei klimat, btina, viena vertus, paisyti ir teisiniu, ir ekonominiu poiriu deramai apibrt norm ir, kita vertus, neileisti i aki solidarumo, privalomo neturtingiausi region gyventoj ir bsimj kart atvilgiu.

8. I tikrj, atrodo, atjo laikas, kai neatidliotinai btina gyvendinti solidarum tarp kart. Bendrj aplinkos itekli naudojimo kat nevalia ukrauti ant bsimj kart pei: „Kaip prajusi kart pdiniai ir savo aminink darbo naudotojai, turime pareig kitiems ir negalime nekreipti dmesio tuos, kurie po ms ateis gausinti moni eimos. Visuotinis solidarumas, kuris tikrai egzistuoja, mums ne tik teikia naud, bet ir yra ms pareiga. Turima galvoje dabartins kartos atsakomyb ateinanij kart atvilgiu, atsakomyb, tenkanti ir atskiroms valstybms, ir tarptautinei bendrijai“ (17). Naudotis gamtos itekliais reikia taip, kad tiesiogin nauda nesukelt neigiam padarini monms ir kitoms gyvosioms btybms dabartyje ir ateityje; kad privaios nuosavybs apsauga nekenkt visuotinei grybi paskiriai (18); kad mogaus sikiimas nenaikint ems vaisingumo iandiens ir rytojaus gerovs labui. Greta nuoirdaus solidarumo tarp kart akcentuotina primygtin moralin btinyb atnaujinti solidarum toje paioje kartoje, pirmiausia tarp besivystani ir aukt pramons lyg pasiekusi ali: „Tarptautinei bendrijai tenka neatidliotina uduotis surasti institucini bd neatsinaujinani itekli inaudojimui sustabdyti ir tai padaryti traukiant neturtingsias alis, su kuriomis bendrai planuotina ateitis“ (19). Ekologin kriz rodo laike bei erdvje nusidriekianio solidarumo neatidliotinum. I ties svarbu viena i dabartins ekologins krizs prieasi pripainti istorin pramonini ali atsakomyb. Taiau nuo atsakomybs u krinij nra laisvos ir besivystanios bei pirmiausia prie isivysiusij artjanios alys, nes visiems tenka pareiga laipsnikai imtis veiksming politini aplinkos apsaugos priemoni. Tai padaryti bt lengviau, jei maiau bt savanaudik iskaiiavim teikiant pagalb bei perteikiant inias ir varias technologijas.

9. Vienas i pagrindini dalyk, kuri turi imtis tarptautin bendrija, yra pastangos surasti bendr ir darni naudojimosi energetiniais itekliais strategij, siekiant patenkinti dabartini ir bsimj kart energijos poreik. Taigi technologikai priek paengusios visuomens turi bti pasirengusios skatinti nuosaikumo paenklintas elgsenas, apribodamos savj energijos poreik ir gerindamos naudojimosi energija slygas. Sykiu btina remti maiau aplink paveikiani energij paiek bei tyrimus ir energijos rezerv perskirstym i naujo, „kad prie j galt prieiti ir alys, neturinios savo energijos altini“ (20). Tad ekologin kriz teikia istorin prog parengti kolektyvin atsak, kuriuo bt siekiama globalinio vystymosi model pakreipti linkme, labiau paisania krinijos ir visapusiko mogaus vystymosi, nes besivadovaujania meilei tiesoje bdingomis vertybmis. Todl linkiu pasirinkti vystymosi model, kuris remtsi centrine mogaus asmens vieta, visuotins gerovs bei dalijimosi ja skatinimu, atsakomybe, btinybs keisti gyvensen suvokimu ir protingumu – dorybe, parodania, ko iandien reikia imtis atsivelgiant tai, kas gali nutikti rytoj (21).

10. Idant monija pereit prie darnaus naudojimosi aplinka bei ems itekliais, mogus paauktas proto pastangas nukreipti mokslini ir technologini tyrim bei i to isirutuliojani atradim taikymo srit. „Naujasis solidarumas“, popieiaus Jono Pauliaus II silytas inioje 1990 m. Pasaulins taikos dienos proga (22), ir „pasaulinis solidarumas“, mano primintas inioje 2009 m. Pasaulins taikos dienos proga (23), yra pagrindins nuostatos, leidianios ms pastangas isaugoti krinij pakreipti tarptautiniu lygmeniu geriau koordinuojamo gamtos itekli naudojimo sistemos linkme, ypa dabar, kai vis labiau irykja tvirtas tarpusavio ryys tarp kovos su aplinkos niokojimu ir mogaus visapusiko vystymosi skatinimo. Tokia dinamika neivengiama, nes visapusikas mogaus vystymasis „neatsiejamas nuo visos monijos vystymosi bendromis igalmis“ (24). Šiandien yra daug mokslini galimybi ir potenciali inovacini bd, kaip surasti patenkinamus ir darnius sprendimus mogaus ir aplinkos santykio atvilgiu. Pavyzdiui, btina skatinti tyrimus, kuriais siekiama atskleisti naiausius bdus didiuliam Sauls energijos potencialui inaudoti. Ne maiau dmesio skirtina pasauline tapusiai vandens problematikai ir globalinei hidrogeologinei sistemai, kurios apytaka esmingai svarbi gyvybei emje ir kurios stabilumui didel grsm kelia klimato kaita. Taip pat btina iekoti tinkam kaimo pltros strategij, kuri dmesio centre bt smulkieji kininkai ir j eimos, rengti tinkamas mikininkysts, atliek alinimo bei esamos sveikos tarp klimato kaitos ir kovos su skurdu skatinimo programas. Tam reikia ambicing nacionalins politikos priemoni, lydim tarptautini pastang, duosiani didels naudos vidutinje ir ilgalaikje perspektyvoje. Pagaliau btina atsisakyti gryno vartojimo logikos ir skatinti emdirbysts bei pramonins gamybos formas, gerbianias krinijos tvark ir patenkinanias vis pagrindinius poreikius. Ekologinio klausimo pravartu imtis ne tik turint prie akis baisias perspektyvas, kurios atsiveria horizonte dl aplinkos niokojimo; vadovautis dert ir tikro pasaulinio solidarumo, kvpto meils, teisingumo ir visuotins gerovs vertybi, paieka. Apskritai jau esu primins, kad „technika niekada nra vien technika. Ji rodo mog ir jo trokim vystytis, ireikia mogaus dvasios polink laipsnikai veikti tam tikras materialias slygotybes. Todl technika isitenka Dievo mogui ikeltoje uduotyje em dirbti ir ja rpintis (plg. Pr 2, 15) ir turi stiprinti t mogaus ir aplinkos sandor, kuriai skirta atspindti kuriamj Dievo meil“ (25).

11. Darosi vis aikiau, kad aplinkos utertumo tema kiekvien i ms daro atsaking u savo elges, iandien paplitusi gyvensen, vartojimo ir gamybos modelius, danai nepateisinamus socialiniu, ekologiniu ir net finansiniu ekonominiu poiriu. Btina veiksmingai pakeisti mstysen ir rinktis naujas gyvensenas, „kad sprendimus vartoti, taupyti ir investuoti lemt tiesos, groio, grio paieka ir bendryst su kitais monmis siekiant bendrojo augimo“ (26). Vis labiau mokytina statydinti taik remiantis toliaregikais pasirinkimais asmeniniu, eimyniniu, bendruomeniniu ir politiniu matmeniu. Tokiai atsakomybei nra rib. Vadovaujantis subsidiarumo principu, labai svarbu, jog kiekvienas atitinkamai dt pastangas veikti dalini interes dominavim. Sensibilizacijos ir ugdymo uduotis pirmiausia tenka vairioms pilietins visuomens institucijoms ir nevyriausybinms organizacijoms, rytingai ir dosniai skleidianioms ekologin atsakomyb, kuri vis labiau saistytina su pagarba „mogikajai ekologijai“. Primintina ir iniasklaidos pareiga ioje srityje pateikti kvpti galini teigiam pavyzdi. Tad veikla aplinkos labui reikalauja plataus ir globalaus poirio pasaul, bendr ir atsaking pastang nuo savanaudik nacionalistini interes logikos pereiti prie vizijos, niekada neileidianios i aki vis taut poreiki. To, kas aplink mus vyksta, akivaizdoje negalime likti abejingi, nes al kuriai nors planetos daliai pajus visi. Santykius tarp asmen, visuomenini grupi ir valstybi, lygiai kaip tarp mogaus ir aplinkos, turi enklinti pagarba ir „meil tiesoje“. Tokiame plaiame kontekste juo labiau pageidautinos tarptautins valstybi bendrijos pastangos siekti tolesnio nusiginklavimo ir pasaulio be branduolini ginkl, kuri jau vien buvimas grasina planetos gyvybei ir visapusiko mogaus vystymosi procesui dabar ir ateityje.

12. Banyia atsakinga u krinij ir suvokia, kad t atsakomyb turi reikti vieai, kad apgint em, vanden ir or kaip visiems priklausanias Dievo Krjo dovanas ir pirmiausia apsaugot mones nuo savigriovos. Juk gamtai daroma ala artimai susijusi su kultra, kuri formuoja moni sugyvenim, mat „jei visuomenje „mogikoji ekologija“ gerbiama, i to nauda ir aplinkos ekologijai“ (27). Nereikia norti, kad jauni mons gerbt aplink, jei eima ir visuomen jiems nepadeda gerbti savs: gamtos knyga nepakartojama tiek aplinkos, tiek asmenins, eimynins ir visuomenins etikos atvilgiu (28). Pareigos aplinkai iplaukia i pareig asmeniui, kuris palaiko santyk su kitais. Todl noriai raginu ugdyti ekologin atsakomyb, ilaikani, kaip raiau enciklikoje Caritas in veritate, „mogikj ekologij“ ir i naujo rytingai patvirtinani tiek mogaus gyvybs kiekvienu tarpsniu ir kiekviename bvyje nelieiamum, tiek mogaus kilnum ir nepamainom eimos uduot mokyti artimo meils ir pagarbos gamtai (29). mogikj visuomens paveld btina isaugoti. Šis vertybi paveldas kyla i prigimtinio morals statymo, kuris yra pagarbos mogui ir krinijai pagrindas ir yra jame raytas.

13. Pagaliau neumirtinas ikalbingas dalykas – tai, kad didel daugyb moni ramyb ir tyl suranda, atsigav ir sustiprj pasijunta artimai susiliet su gamtos groiu ir derme. Taigi egzistuoja savotiki mainai: rpindamiesi krinija, patiriame, kad Dievas rpinasi mumis per gamt. Kita vertus, teisingas poiris mogaus ir aplinkos santyk neskatina absoliutinti gamtos ar laikyti jos svarbesne u mog. Banyios magisterium nemaloniai stebina ekocentrizmo ir biocentrizmo paenklintas poiris aplink, nes tokiu atveju tarp mogaus asmens ir kit gyvj btybi panaikinamas ontologinis ir aksiologinis skirtumas. Tada de facto neigiama mogaus auktesn tapatyb ir auktesnis paaukimas ir skatinamas egalitarinis poiris vis gyvj btybi „kilnum“. Tai atkelia vartus naujajam neopagonik atspalvi panteizmui, mogaus iganym kildinaniam vien i grynai natralistikai suprantamos gamtos. Tuo tarpu Banyia kvieia imtis klausimo ilaikant pusiausvyr ir paisant „gramatikos“, kuri Krjas ra savo krin, patikdamas mogui krinijos atsakingo sergtojo bei valdytojo vaidmen, kuriuo iam nevalia piktnaudiauti ir kurio sykiu nevalia atstumti. Prieingai, technik ir mogaus gali suabsoliutinanti pozicija galiausiai virsta rimtu pasiksinimu ne tik gamt, bet ir paties mogaus kilnum (30).

14. Jei nori puoselti taik, saugok krinij. Visiems geros valios monms siekti taikos bus neabejotinai lengviau, kai jie bendrai pripains neiardom ry tarp Dievo, mogaus ir visos krinijos. Vadovaudamiesi krikionikuoju Apreikimu ir laikydamiesi Banyios tradicijos, krikionys prie to prisideda jiems bdingu indliu. velgdami kosmos ir jo stebuklus jie mato Tvo kuriamj ir Kristaus, savo mirtimi ir prisiklimu su Dievu sutaikinusio „visa, kas yra emje ir danguje“ (Kol 1, 20), atperkamj darb. Nukryiuotas ir prisikls Kristus dovanojo monijai savo paventinanij Dvasi, vairuojani istorijos eig laukiant dienos, kai, lovingai grus Viepaiui, prasids „naujas dangus ir nauja em“ (2 Pt 3, 13), kuriuose aminai gyvuos teisingumas ir taika. Todl saugoti gamt ir aplink siekiant taikaus pasaulio yra kiekvieno mogaus pareiga. Tai primygtinis ikis, kurio privalu i naujo imtis bendromis pastangomis, Apvaizdos dovanota proga naujosioms kartoms pasilyti geresns ateities visiems perspektyv. Taut atsakingieji ir visi, kuriems rpi monijos likimas, teneumirta, kad krinijos isaugojimas ir taikos gyvendinimas artimai tarpusavyje susij. Todl visus tikiniuosius kvieiu kartai melsti Diev, visagal Krj ir gailesting Tv, kad kiekvieno mogaus irdyje atgars rast, bt priimtas ir gyvas is primygtinis kvietimas: Jei nori puoselti taik, saugok krinij.


BENEDICTUS PP. XVI

Vatikanas, 2009 m. gruodio 8 d.


Nuorodos

(1) Katalik Banyios katekizmas, 198.
(2) Benediktas XVI. inia 2008 m. Pasaulins taikos dienos proga, 7.
(3) Plg. 48.
(4) Dant. Dievikoji komedija, Rojus, XXXIII, 145.
(5) inia 1990 m. Pasaulins taikos dienos proga, 1.
(6) Apatalikasis laikas Octogesima adveniens, 21.
(7) inia 1990 m. Pasaulins taikos dienos proga, 10.
(8) Plg. Benediktas XVI. Enciklika Caritas in veritate, 32.
(9) Katalik Banyios katekizmas, 295.
(10) Heraklitas Efezietis (apie 535–475 m. pr. Kr.). Fragmentas 22B124: H. Diels, W. Kranz. Die Fragmente der Vorsokratiker. Weidmann, Berlin 19526.
(11) Plg. Benediktas XVI. Enciklika Caritas in veritate, 48.
(12) Jonas Paulius II. Enciklika Centesimus annus, 37.
(13) Plg. Benediktas XVI. Enciklika Caritas in veritate, 50.
(14) Pastoracin konstitucija Gaudium et spes, 69.
(15) Plg. Jonas Paulius II. Enciklika Sollicitudo rei socialis, 34.
(16) Benediktas XVI. Enciklika Caritas in veritate, 37.
(17) Popieikoji teisingumo ir taikos taryba. Banyios socialinio mokymo santrauka, 467; plg. Paulius VI. Enciklika Populorum progressio, 17.
(18) Plg. Jonas Paulius II. Enciklika Centesimus annus, 30–31, 43.
(19) Benediktas XVI. Enciklika Caritas in veritate, 49.
(20) Ten pat.
(21) Tomas Akvinietis. S. Th. II–II, q. 49, 5.
(22) Plg. 9.
(23) Plg. 8.
(24) Paulius VI. Enciklika Populorum progressio, 43.
(25) Benediktas XVI. Enciklika Caritas in veritate, 69.
(26) Jonas Paulius II. Enciklika Centesimus annus, 36.
(27) Benediktas XVI. Enciklika Caritas in veritate, 61.
(28) Plg. ten pat, 15, 51.
(29) Plg. ten pat, 28, 51, 61; Jonas Paulius II. Enciklika Centesimus annus, 38, 39.
(30) Plg. Benediktas XVI. Enciklika Caritas in veritate, 70.

„Banyios inios“, 2009 m. Nr. 24

 
 
   
 
     
1998-2002, 2003-2005, 2006-2020 Katalik interneto tarnyba, info@kit.lt
 
  pradi