pradi
 

















 
 
 
 
 Diak. J. Fichtenbauer. Apie irdies ekumenizm (III dalis)
 
 

Konferencijos 2009 m. spal Kaune I ir II dalys bei atsakymai klausimus (tekst i audiorao pareng ir sutrumpino ARTUMA, 2010 m. Nr. 1  ir 2)

Nuolatinis diakonas Johannesas FICHTENBAUERIS yra Vienos arkivyskupijos nuolatini diakon seminarijos rektorius, ekumenins charizmins bendruomens „Sugrimas pas Viepat“ krjas bei vadovas, Europos charizmini bendruomeni tinklo bei Austrijoje vykdomos ekumenins programos „Kelias susitaikinim“ vadovas, iniciatyvos „Antrojo Jeruzals Susirinkimo link“ vykdomojo komiteto narys, neformalios tarptautins dialogo tarp katalik ir mesijini yd grups narys.

DL KO VERKIA DIEVAS

Susiskaldymas – didiul ala

Ekumenizmas yra skirtas visoms alims – ir turinioms daug skirting konfesij, denominacij, kaip yra, pvz., JAV ar Vokietijoje, ir toms, kur katalikai sudaro daugum, kaip yra Austrijoje ar Lietuvoje. Kol krikionyb tebra suskaldyta, mes visi jauiame to padarinius. Katalik Banyios – kaip Visuotins Banyios – vienybs dar nra. Tai pavojinga aizda. Jei nesiimame jos gydyti bent jau dabar, pasekms bus labai labai skaudios.

Kodl tai ypa svarbu dabar? Didiosios Romos imperijos ar krikionikos monarchijos laikais valstyb ilaikydavo vienybje tai, ko nesugebdavo Banyia. Taiau iandien gyvename pliuralistinje, pokrikionikoje visuomenje, ir tai nepadeda mums ilikti vieningiems. Todl dabar, kai pasaulis tik skaldosi ir sklaidosi, toji vienyb ypa turi bti mumyse, Banyioje.

Kuriuo atvilgiu Banyios susiskaldymas reikia paio Dievo atmetim [neprimim, neigim]? Senajame Testamente labai svarbus, raktinis odis yra kebod, kuriuo hebrajikai nusakoma Dievo lov. Dievo lov atsispindjo Jeruzals ventykloje, ji kelia monms pagarbi baim. domu, jog evangelistas Jonas t pat od pavartoja Jzaus, Aukiausiojo Kunigo, maldoje: „Tve, palovink mane pas save ta love, kuri esu pas tave turjs dar prie atsirandant pasauliui... Meldiu, tegul visi bus viena! Kaip tu, Tve, manyje ir a tavyje, tegul ir jie bus viena mumyse, kad pasaulis tikt, jog tu esi mane siunts. Ir t lov, kuri esi man suteiks, a perdaviau jiems, kad jie bt viena, kaip mes esame viena“ (Jn 17, 5. 21–22).

Kas ia ities sakoma? Kristus perdav Banyiai t lov, kuri jis turi drauge su Tvu ir Šventja Dvasia. Bet kai Banyia suskilo, joje neliko vienybs, kuri yra tarp Tvo, Snaus ir Šventosios Dvasios, Dievo lov paliko Banyi. Todl Banyia prarado savo autoritet. Trij dievikj Asmen vienyb yra tobula – trys Asmenys, bet vienas Dievas. Kadangi Dievas yra vienas, tad vienintel yra ir Banyia, turinti atspindti Jo lov – pai Šv. Trejybs vienyb. Taiau kai Banyia yra pasidalijusi, Dievo lov isisklaido. Tai tragika. Deja, daugelio Banyi vadovai mano, kad tai tik nedidelis, iek tiek negraus dalykas. Anaiptol! Tai skandalas, papiktinimas! Krikionybs skilimas nra nealingas, tai dangaus besiaukiantis nusikaltimas. Ir pasakysiu kodl.

Kristus sumokjo didiul kain, atpirkdamas pasaul – mes jo atperkanij gali ivaistome. Labiau nei bet kuri kita nuodm susiskaldymas trukdo Kryiui veikti visa galia, Banyios autoritetas irgi sumenko. Tai nra nealinga! Tai kainuoja daugelio moni dvasin gyvenim. Suskilusi Banyia nebegali vienu balsu melstis Tvui. Kiekviena Banyia meldiasi savo maldomis, – ia kalbu ne apie odius, o apie irdis, – taigi Banyioje nebelieka vienos, suvienytos dvasios. Katalikai meldiasi dl kit dalyk nei protestantai, ortodoksai – dl kitko nei vadinamosios laisvosios Banyios. k Tvas turt atsiliepti? Tokia Banyia utaria maldoje daug menkesniu mastu. Tas pats ir eimose. Kai tvas ir mama nevieningi, j autoritetas vaik akyse menkesnis. Nesupraskite klaidingai: vienii tvai ar mamos nra blogi tvai. I isiskyrusi tv taip pat eina daugyb palaiminim vaikams. Taiau dvasinis tv autoritetas tikrai nra tas pats.

Politinio ir religinio autoriteto stoka

Banyios pasidalijimas turi ir politini padarini. Bdama suskilusi ji kalba skirtingais balsais ir vieajame gyvenime. Kaip manote, kiek svarbiais mus laiko politikai? Kuo labiau esame susiskald, tuo maiau atrodome reikmingi. Liuksemburgo ministras pirmininkas Jeanas-Claude Junckeris, Europos reikalams angaavsis politikas, vienam katalikikam leidiniui klausim, kokia yra krikioni taka Europos politikai, atsak gan piktai: „Kai mes, politikai, kreipiams Banyias, nordami suinoti nuomon morals politikos klausimais, negauname vienodo atsakymo, bet skirtingus i skirting krikioni. Liberals liuteronai mums sako k nors visai kitaip nei konservatyvs ortodoksai. O katalikai teigia dar kitoki nuostat. Kodl tuomet turtumm js, krikioni, bals atsivelgti?“ Beje, is politikas – uolus katalikas, sekmadieniais lanko banyi, bet savo interviu vis tiek buvo labai kritikas.

Banyios susiskaldymas kai k keiia ir pasaulyje. Štai islamas, kaip atskira religija, atsirado tik dl Banyios pasidalijimo. Pranaas Mahometas, iekodamas atsakym gyvenimo ir tikjimo klausimus, gavo skirtingus atsakymus i skirting krikionik bendruomeni. Tad, suprantama, jam buvo sunku tikti trivienio, arba trejybinio, Dievo vienybe. Jam atrod, kad jos tiki trimis skirtingais Dievais, o tai negerai ir reikia sukurti kit, teising religij.

Vienyb yra vis rpestis

Mums reikia naujo ekumenizmo. Banyios susiskaldymas nra kakas naujo. Prie tkstantmet ji skilo Ryt ir Vakar Banyias. Prie 500 met, Reformacijos laikais, Vakar Banyia dar susiskald. Ir tik prie 100 met pasireik pirmieji rimti bandymai sugrinti vienyb. 1910 m. Pasaulio misij konferencijoje Edinburge anglikon ir protestant Banyios siek vienybs. Šias pastangas katalikai tada ignoravo. 1948 m. buvo steigta Pasaulin Banyi Taryba, joje dalyvauti taip pat stengsi ir ortodoks Banyios. Bet tuometinis popieius Pijus XII tar, jog i iniciatyva nra i Dievo. Katalikams prireik dar dvideimties met, kad suvokt, jog krikioni vienyb, net pranokstant Katalik Banyios ribas, tikrai yra Dievo valia.

Vatikano II Susirinkime engtas didiulis ingsnis sitraukiant ekumenin judjim. Taiau vis dar yra katalik, tebemanani, kad tai buvo klaida. 1999-aisiais Vatikano atstovai susitiko su liuteron Banyios vadovybe ir pasira deklaracij dl nuteisinimo doktrinos. Šis vykis pakeit istorij! Dokumentas paalino pagrindin prieast, dl ko vyko Reformacija. Bet maai kas apie j ino. Ar dl to jauiams artimesni liuteronams? Tikriausiai ne. Ir, ties sakant, liuteronai irgi. Taigi ekumenizme kakas yra ne taip. Klasikinis ekumenizmas tam tikru atvilgiu yra atsidrs akligatvyje, nes daugeliui teolog tai tra puiki sritis pasireikti. Ekumenizmo tema paraoma daug knyg, atliekama studij, bet tai negydo susiskaldymo aizdos. Kai kurie Banyi vadovai, net suprasdami pokyi btinyb, j nenori, nes tai reikt j takos sumenkjim. Banyios vienyb nemanoma be galios atsisakymo.

Ar i problema vien teolog ir Banyi vadov? Ne, ji taip pat yra ir ms. Nes daugelis pasauliei krikioni sako, kad vienyb nra j rpestis: „Kol turiu savo banyi, kur gerai lovinama, teikiami sakramentai, gerai jauiuosi. Man visai nerpi, kad dangaus Tvas verkia. A net neinau to.“ Dar sakoma: „Mes vienijams ir nekreipiam dmesio diskusijas apie ekumenizm etc. Tiesiog elgiams, tarsi vienyb jau bt pasiekta. Kai norime, veniame kartu Viepaties vakarien, k norim, t kriktijam.“ Tada netrunkame pamatyti, kaip randasi dar viena nauja laisvoji Banyia. Šis „savadarbis“ ekumenizmas neatsivelgia Banyios istorij, teologij, paneigia Tradicij, yra visikai dirbtinis ir labai pavojingas, nes jis patrauklus, ypa jauniems monms, sakantiems: „Man nerpi praeitis. Mano gyvenimas yra ateitis. Ir mes patys j sukursime.“

Tikiuosi, kad bent iek tiek pajusime t dangaus Tvo skausm dl krikioni susiskaldymo. Igyvensime j giliai savyje. Tik tuomet, kai nenumaldomai skauds, bsime kak suprat, tik tuomet gals gimti kakas naujo.

* * *

Antroje konferencijoje diakonas Johannesas FICHTENBAUERIS aptaria penkis „naujojo ekumenizmo“, grindiamo ne vien teolog diskusijomis, bet galinio tikrai veikti ir vesti vienyb, bruous.

Ekumenizmas ir Šventoji Dvasia

1906 metais Los Andele (JAV) juodaodio pamokslininko Williamo J. Seymouro vadovaujamoje sekminink bendruomenje nutiko kai kas labai svarbaus. Vien dien j nueng Šventoji Dvasia, ir tai buvo ne tik vadinamojo „Azusa gatvs prabudimo“, bet ir paties didiausio istorijoje, vis Banyi palietusio prabudimo pradia. Apie 700 milijon, apytikriai tredalis, pasaulio krikioni iuo metu priklauso charizminiam atsinaujinimo judjimui. Šventoji Dvasia iliejama ne tik tam, kad ie mons skaityt Šventj Rat, naudotsi juo savo gyvenime, kad melstsi kalbomis, inot apie igydymo mald, kad bt skelbiamos pranaysts ir vykt charizminis lovinimas. Be i dalyk yra ir tai, k krikionys pamirta: su Dvasios kriktu Dievas dovanoja ir ekumenizmo dovan. I pat pradi sekmininkai tikjo, kad ilietoji dovana yra skirta visai Banyiai. Vliau, 7-ajame, 8-ajame ir 9-ajame deimtmeiuose, prasidjo daug skilim. Sekmininkai laik tai pasaulio pabaigos enklu. Naujoji vienyb duodama atnaujintai Banyiai. Šventoji Dvasia nori, kad visi krikionys, tiek kitose banytinse bendruomense, tiek ms Banyioje, bt ukrsti tuo paiu virusu. Šis virusas – tai vienybs trokimas. T pat galima pasakyti ir apie Katalik Banyioje atsiradus charizmin atsinaujinim. Taiau vliau is aspektas atsinaujinimo judjime buvo prarastas. Turbt todl, kad buvo per sunku, nors Dvasia niekada nra sakiusi, kad tai lengvas kelias. Ji tik sak duodanti tam gali. Taiau vis dar turime brangiai u tai mokti. Manau, kad „naujasis ekumenizmas“, kitaip nei „klasikinis ekumenizmas“, pirmiausia yra dvasinis judjimas.

Esu sitikins, kad negalime dalyvauti naujajame ekumenizme, jei nesame usikrt tuo virusu, perkeiiani ms ird. Jis suminktina kieiausias irdis ir ukreia brolika meile kit krikionik judjim nariams. domu, kad naujasis ekumenizmas vis pirma prasidjo kaip maldos judjimas. Vienyb nemanoma, jei nra nuolat u j besimeldiani. Kai kurios klitys tokios sudtingos, kad tik Šventoji Dvasia stengia jas nugalti. Jei is ekumenizmas nebus didiai palaikomas daugybs besimeldianij malda, jis nebus skmingas. Prajusio amiaus pabaigoje „Kanzas Siio prana“ grups pastorius Mike’as Bickle’is skelb, kad krikioni vienybei pasiekti btinas nuolatinis maldos utarimas. Taigi jis kreipsi charizminio atsinaujinimo dalyvius visame pasaulyje, ir taip atsirado vis par, visomis savaits dienomis veikiantys „24/7“ maldos namai. juos besirenkanti atsidjusi krikioni grup bna pasidalijusi po vien maldos valand taip, kad 24 valandas per par, septynias dienas per savait bt meldiamasi ir lovinama. Taigi maldos utarjai palaiko vienybs darb. Dabar toki „24/7“ maldos nam yra visame pasaulyje. Tam tikru atvilgiu taip tsiama vienuolyn atliekama utarimo maldos tarnyst. Tai puikus bdas j sitraukti pasaulieiams, negalintiems melstis vis dien, taiau norintiems sipareigoti valandai per dien ar savait. Manau, labiausiai vienybs siekti seksis tiems, kurie daugiausia melsis.

Susitelkimas Krist

Naujasis ekumenizmas kristocentrikas. Susitelkimas Krist – tai kas svarbiausia siekiant vienybs. Vienas klasikinio ekumenizmo sunkum – pastangos tuo pat metu sprsti daugyb teologini problem. Vienyb prasideda, kai susiburiame apie Jz. Naujasis ekumenizmas veiksmingas tik tuomet, kai yra giliai Jz atsivertusi krikioni. Jis nra skirtas ir dviprasmik nuostat krikionims: jie nesupras, k ia darome. Tam reikia tik artim asmenin santyk su Jzumi puoseljani, „pamili dl Jzaus“, toki krikioni, kurie savo tapatyb pirmiau grindia Jzumi, o ne konfesiniu aukljimu.

Deja, daug katalik vis pirma sakosi es katalikai, o tik po to link painti Jz. ia kalbu ne apie netikinius, bet apie tikiniuosius, kurie nesiavi Jzumi; taigi j tikjimo objektas yra ne Jzaus asmuo, bet konfesinis mokymas. Naujajam ekumenizmui kaip tik bdinga, kad j sitraukia tie, kurie turi suvokim, kad Jzus yra visa ko centras. I to, bdami vairi Banyi nariai, jie atpasta vieni kitus. Laisvj Banyi krikionys labai nustemba matydami, kad Katalik Banyioje taip pat yra Jzaus sekj, myltoj, pamili dl Jzaus. Akimirksniu susidraugaujama, kai pajuntama, kad mogus yra i tos paios „genties“, taip pat myli Jz kaip ir a.

Ši vienyb labai svarbi, egzistuoja net esant galybei teologini skirtum. Ir tai nra vien jausminis igyvenimas. Liuteron ir katalik pasiraytame dokumente (1999 m. Deklaracijoje dl nuteisinimo doktrinos – red. past.) sakoma, kad nuteisinimas ateina tik per Jz. Jis yra viso atperkamojo darbo centras. Viso Banyios mokymo centre yra Jzus. Jei tikime Jz, tikime ne tik tam tikru dalyku – tai yra visa apimantis tikjimas. Tikti Jz ir suprasti j reikia suprasti vis katalik tikjim. Jeigu esame susij su Galva, tai esame susij ir su visu Knu. Kadangi Jzaus tiesa – pirmoji, vis svarbiausia, kiti dokumentai, mokymai, teiginiai yra tik antrins reikms. Toji pamatin tiesa nra teorija – Tiesa yra Asmuo! Ir iame Asmenyje mes randame vienyb. „Taigi a liepiu ir spju Viepatyje, kad js nebesielgtumte, kaip elgiasi pagonys dl savo proto menkysts. J protavimas aptems, jie svetimi Dievo gyvenimui dl savo dvasinio aklumo bei irdies suakmenjimo. Jie visikai iglebo ir pasidav juslingumui, godiai iekodami visoki netyr pasitenkinim. Bet js gi ne ito imokote apie Krist! Juk js apie j igirdote ir pagal j imokote, kokia yra tiesa Jzuje. privalu atsiadti ankstesnio senojo mogaus gyvenimo bdo, lugdanio apgaulingais geismais, atsinaujinti savo proto dvasinje gelmje, apsivilkti nauju mogumi, sukurtu pagal Diev teisume ir tiesos ventume“ (Ef 4, 17–24).

Naujasis ekumenizmas yra susitelks Krist, t. y. kristocentrikas. Kuo daugiau tikime Jz – Ties, tuo labiau suprantame atskiras tos Tiesos dalis. I tikrj yra sudedamosios dalys, specialiosios tiesos, tarkime, mokymas apie Apreikim ir Šventj Rat, Banyios Tradicij, mokymas apie sakramentus ir t. t. Jos visos labai svarbios ir teisingos, ir, tikiu, Katalik Banyia labai dmesingai jas saugo. Vis dlto kartais susitelkiame atskirsias tiesas, o ne pai Ties – Jz, tuomet detals tampa u j svarbesns. Vatikano II Susirinkimo dekrete dl ekumenizmo Unitatis redintegratio (11) mokoma apie ties „laipsnikum“ arba hierarchij. Ne visos tiesos yra vienodai svarbios. Naujajame ekumenizme turime imokti to, kas svarbiausia, o kas – antraeils ar treiaeils svarbos. Pavyzdiui, visa, k Banyia moko apie Jzaus Motin Marij, yra tiesa. Tuo tikiu kaip katalikas, taiau pasitaiko, kad bdai kalbti apie Marijos slpin, j vsti bna nesveiki ir pasitelkiami paeidiant pusiausvyr. velgdami kai kurias grupes, galime susidaryti spd, kad Marija yra svarbesn u Jz.

Kartais laisvj Banyi krikionys klausia: „Ar katalikai tiki keturis Dievus?“ Toks spdis susidaro ne dl laisvj krikioni kalts – taip ir mums patiems gali atrodyti. Atskiros tiesos yra labai svarbios, taiau turime suprasti, kur yra j vieta esmins Tiesos atvilgiu, kiek jos padeda mums suprasti centr – pat Jz. Visas teisingas katalik mokymas apie Marij yra i tikrj mokymas apie Jz. Tai, k Katalik Banyia moko apie Jz ir apie Marij, mums padeda geriau suprasti Jz ir Banyi. Turime imokti teisingai susidlioti tiesas. Ir to laikydamiesi padsime kitiems krikionims, ne katalikams, mus suprasti.

Naujajame ekumenizme visoms Banyioms reikia mokytis: laisvosioms Banyios – i ms, mums – i protestant, ortodoks. Juk, pvz., daugelio dalyk, kuriuos inome apie Šventj Rat, imokome i protestant. O katalikikojo dvasingumo pltra, pvz., per pastaruosius 40 met daniausiai buvo veikiama ortodoks. Galime mokytis ir i laisvj Banyi – to evangelizacijos dinamizmo, kur mes, ai Dievui, dabar turime Katalik Banyioje, imokome i laisvj Banyi. Taigi visos Banyios turi mokytis. Taiau mokoms tik tada, kai suprantame, kaip atskiros tiesos yra susijusios su centrine Tiesa – paiu Kristumi.

Ryiai tarp broli ir seser

Naujajam ekumenizmui bdingas brolysts ryys. Kaip minta, klasikinis ekumenizmas buvo grindiamas teoriniais ginais. Naujasis ekumenizmas atrodo veiksmingas, jei tik yra ryys ir tarpusavio pasitikjimas. Šis ekumenizmas veikia per vienybs reikalo pirmtakus – vyrus ir moteris, kurie, bdami skirting Banyi nariais, nori bti drauge ir kartu melsti vienybs, trokta kurti ekumenines bendruomenes, steigti religinius dvasinius centrus, bendradarbiauti. Tik turint toki vienybs pradinink, ekumenizmas tampa tikras. Ir tai neigalvota ms kasdienybs tikrov. Dar nemanoma vsti Viepaties vakariens su kitos Banyios atstovu, bet galima su juo valgyti, melstis, dirbti; mus gali sieti tvirta draugyst. Tokio bendradarbiavimo tinklas kuria tikr vienyb, vykstani dar prie galutin Banyi susitaikinim.

Austrijoje sitvirtino puiki ekumenini maldos pusryi tradicija. Daugelio krikioni Banyi vadovai susirenka et valand ryte, lovina Diev, tuomet pusryiauja ir kalbasi dvasinmis temomis. Vienur maldos pusryiai vyksta kiekvien savait, kitur kas mnes. domu, kad ryys tarp pusryi dalyvi, Banyi vadov esti toks stiprus, kad ir turdami teologini nesutarim vienas kito neatstumia, bet randa bd, kaip bti drauge. Jie yra nusiteik darbuotis vienybs labui tiek, kiek reiks. Taigi drsiai renkite tokius susibrimus.

Bendr misij svarba

Naujajam ekumenizmui bdinga drauge atliekama misija. Jam labai svarbs santykiai, bet svarbi ir bendra veikla. Ekumenizmas tikras tiek, kiek juo galima kak paremti. Turime nepristigti drsos eiti gatves ir skelbti Evangelij. Turime turti drsos kartu tarnauti vargams. Klasikinio ekumenizmo iniciatyvose vykdoma daug teologini diskusij, bet stinga pasitikjimo bendros evangelizacijos galimybe. Bendras evangelizavimas ir yra tai, kas patikrina ties. Jei turime tiek pasitikjimo, kad galime tarnauti drauge, dalytis pergals vaisiais, tai ms vienyb yra tikra. Pakartosiu, kas atrodyt labai paprasta: netikiu tokiu ekumenizmu, kai krikionys negali gatvje drauge skelbti Evangelijos.

Nuolankij ekumenizmas

Naujasis ekumenizmas prasideda nuo irdi nuolankumo. Jei ekumenin maldos susirinkim atj mons bt kupini konfesinio ididumo („mano Banyia geriausia“), nieko nevykt. Dievui reikia liudijamo nuolankumo. Ekumenizmas gali plisti per tuos krikionis, kurie nuolankiai pasiry jausti Tvo skausm, kad suvokt ir pripaint savo Banyios klaidas ir nuodmes. Tam reikia toki krikioni, kurie sugebt atsiprayti kito krikionio u savos Banyios nuodmes, padarytas kitos Banyios atvilgiu. ia praome ne savo asmenini nuodmi atleidimo, bet atleidimo atstovaujant visumai. Tokie krikionys tapatinasi su savo Banyia bei jos nuodmmis ir gali pasakyti: a nusidjau, nes mano Banyia nusidjo. Atleidimas atstovaujant visai Banyiai suminktina net kieiausias irdis. Tik su tokiais krikionimis galime eiti priek. Tam reikia didiulio nuolankumo. Šitaip elgtis – brangus, daug kainuojantis dalykas, taiau tik tokie krikionys gali pasitarnauti naujajam ekumenizmui.

Tobuliausias pavyzdys – popieius Jonas Paulius II, 1999 metais nusprends Didiojo 2000 m. jubiliejaus Pelen treiadien prayti atleidimo u Katalik Banyios nuodmes. Tada kai kurie kardinolai buvo prie ir sak, kad tai nemanoma, nes Katalik Banyia esanti venta. Taip, Banyia kaip visuma yra venta, bet atskiri jos nariai nusidjo. Tos nuodms sukl Banyios skilim. Banyia tuo pat metu yra ir venta, ir nuodminga, nes j sudaro nuodmingi mons. „Štai kodl a, – sak Jonas Paulius II, – turiu atsiprayti Banyios vardu.“ Atsimenu, kaip jis, lankydamasis Jeruzalje, paliko Raud sienoje maldos tekst i atsipraymo u nuodmes, kurias Banyia yra padariusi yd atvilgiu. Daug yd bei protestant man yra sak, kad btent io popieiaus gesto 2000-aisiais dka jie nutrauk ankstesn nepasitikjim Katalik Banyia. Visus raginu sekti Jono Pauliaus II pavyzdiu. Banyia, kuri stengia bti tokia nuolanki, tikrai gali keistis!

* * *

Johanneso Fichtenbauerio atsakymai mintos konferencijos Kaune dalyvi klausimus po pirmosios dienos dalies.

Ar privalau, siekdamas krikioni vienybs, mylti savo brolius ir tobulti dvasikai? Juk Dievas mane myli tok, koks esu.

Tikiuosi, kad nesuklaidinau js: svok „tobulas“ vartojau tik kalbdamas apie dievikj vienyb, t. y. tobul Tvo, Snaus ir Šventosios Dvasios vienyb – tobula tra Šveniausioji Trejyb. Kitas tobulos vienybs pavyzdys – ventj bendravimas danguje: jie jau apvalyti nuo nuodms ir juose nra jokio netobulumo. O ioje emje susiduriame tik su netobula vienybe. Ir visai nesvarbu, kur – ms Banyios viduje, bendruomenje ar savo eimoje, santuokoje – ji yra: kiekviena vienybs apraika yra netobula. Tas pats pasakytina ir apie netobul ekumenizm. Juk neturtume trokti vienybs vien tik savo Banyioje nesirpindami visuotins Banyios vienybe. Todl ekumenizmas yra ne maiau svarbus, nei ms santykis su kitais katalikais, bendruomens nariais. Mane erzina, kai tvirtinama, jog ekumenizmas dar gali palkti, svarbiausia – pasiekti katalik vienyb. Tai klaidinga, nes tarsi sakoma: a rpinuosi vienybe su savo sutuoktiniu, bet sutuoktini ir vaik vienybei dar neatjo laikas. Juk tai glaudiai susij. Tai susitaikinimo kultra.

Kalbjote apie konfesin ididum. Ir a nesyk esu girdjusi, kad Katalik Banyia turi iganymo priemoni pilnatv. Ar tokia laikysena ir bt tas konfesinis ididumas? Tai yra nuolanki pozicija, taiau ji deklaruoja pilnatv.

Vatikano II Susirinkimo teiginys apie tikjimo paveldo (depositum fidei) pilnatv, turim Banyios, pirmiausia yra teologinis. Juo katalikai nori pasakyti, kad jie buvo itikimi visam i apatal paveldto tikjimo turiniui. Tai visai gerai. (Beje, ir kitos Banyios mano taip pat. Neinau nei vienos krikioni Banyios, kuri manyt, kad nesuprato tiesos.) Konfesinis ididumas bt tuomet, jei teigtume, kad bdas, kaip mes suprantame ir skelbiame ties, vienintelis teisingas. Tarp tos visumos, kuo tu tiki, ir to, kaip veiki pagal savo tikjim, yra skirtumas. Ir Vatikano II Susirinkimo dokumentuose teigiama, kad mes, nors ir turime tikjimo paveldo pilnatv, kaip Katalik Banyia nusidjome, nes ne visuomet tinkamai tai ireikme. Mes, Banyia, buvome nepakankamai nuosekls arba link kratutinumus. Šiuo teiginiu Katalik Banyia mintuose dokumentuose taip pat sako, kad mes nenorime bti idids. Taip yra teorikai, nors ities tebesama daug konfesinio ididumo, kai susiduriama su atskirais Banyi atstovais.

Gal paaikintumt pavyzdiais, kaip skelbti Evangelij su kitais krikionimis, nes Lietuvoje tokios praktikos maoka.

Vienas i bd – kviesti kit konfesij krikionis bendrai vsti. Kad ir Jzaus vent, kuri, nebdama tradicine katalik liturgine vente, tapt bendru lovinimu. Tai galt bti ir vieas pamokslavimas, pvz., miesto aiktje. Nesvarbu, kiek kit krikioni dalyvaut – alyje, kur vyrauja katalikyb, dauguma, suprantama, bt katalikai. Reikt pabrti, kad veniama btent bendra vis krikioni vent. Ir ne katalikai kviest kitus savo surengt vent: ji bt suorganizuota bendros ekumenins grups. Tada ventimas jau ireikt t vienyb, kuri bt pasiekta dar tik rengiantis vsti. Pradiau nuo tokio vieo paliudijimo. Ir garantuoju, kad pasaulietins iniasklaidos atstovai ateit tokius renginius, nes jiems tai bt kakas naujo. Jei tai pavykt, galite engti kit ingsn: eiti grupelmis, sudarytomis i protestant, katalik ir kit krikioni, ir dalyti Šventojo Rato itraukas. Toliau – reikt kurti bendr sistem, kaip rpinsits atsivertusiais monmis, drauge mstyti, kaip naujieji krikionys galt sitraukti bendruomenes. Tai nebt lengva. Austrijoje laikoms principo, kad turintieji konfesiniu poiriu aikius namus yra aikios konfesins kilms. Tarkim, mogus buvo iaukltas kaip katalikas, vliau prarado savo tikjim ir vl atsivert. Tuomet, laikydamiesi io principo, kviestumm mog prisijungti prie Katalik Banyios. Taiau jei atsiveria mogus, neturintis jokios konfesins praeities, tuomet jis pats turt rinktis ir apsispsti. Kad ir kiek nauj nari sitraukt kuri nors Banyi, tai neturt sutrikdyti evangelizuojanios bendruomens vienybs.

BE AUTORIAUS LEIDIMO TEKSTO NEKOPIJUOTI!

Dl visos konferencijos audio ar video ra galima kreiptis „Gyvuosius akmenis“, tel. 37 322580, 8 650 10076, 8 656 88445.

www.katalikai.lt

 
 
   
 
     
1998-2002, 2003-2005, 2006-2020 Katalik interneto tarnyba, info@kit.lt
 
  pradi