pradi
 

















 
 
 
 
 Regensburgo vyskupas Gerhard Ludwig Mller. Judo evangelija, gnosticizmas ir Banyios tikjimas
 
 2006 m. Velyk pamokslas


180 m. po Kr. Liono vyskupas Ireniejus paskelb reikmingiausi to meto veikal „Prie erezijas“. Penkiose storuose tomuose jis vaizduoja didiul katalikikosios ir apatalikosios Banyios dvasin gin su i pradi pagonika atpirkimo religija, vadinamuoju gnosticizmu. Ilgainiui is mini statinys, dalijantis pasaul ir mog dvi dalis, savo painias spekuliacijas trauk ir krikionik element.

Gnostikai rmsi radikaliu dvasios ir kno dualizmu. Pasak j, egzistuoja tyras viesos Dievas, kuriam prieinasi piktas materialaus pasaulio Dievas Krjas. Pasaulis, kuriame gyvena mons, yra arena, kur grumiasi dvasinis gris ir materialinis blogis. I blogio mogus atperkamas tada, kai ilaisvinamas i to, kas knika ir materialu, pani ir pakyla viesias nepasaulins ir grynai dvasins srities auktumas.

Tokiu pagrindu mus grsti krikionikuosius tikjimo mokymus, iplaukt ie padariniai: Dievas negali bti dangaus ir ems Krjas, nes visa, kas materialu, itisai persmelkta nuopuolio nuo Dievo ir nuodms. Negali bti jokio Dievo siknijimo. Jzus kaip mogus tada tra materialaus pasaulio blogojo pirmapradio principo apraika.

Nuo Jzaus skirtinas Kristus, kuris yra tam tikras auktesnis viesos pavidalas. Kai kas net teigia, jog ant kryiaus mirs ne Kristus, bet kakas kitas. Prisiklimas i numirusi niekada negaljs bti kno prisiklimas. Tai tra metafora ar simbolis, ymintis tai, kad po mirties mogaus auktesnioji – viesioji – dalis i blogojo kniko pasaulio pakils dvasin dievikj srit. Šiandien pasakytume, kad prisiklimas tra metafora, yminti, jog gyvenimas tebesitsia ir individualiam mogui mirtyje visikai ugesus.

Tuo tarpu krikionyb, besiremianti apatal tradicija senosios ir naujosios Sandoros Šventajame Rate, moko, kad:

– Dievas yra vienas,
– visa krinija yra gera,
– mogaus knas ir materialusis pasaulis turi pagal Dievo panaum sukurto mogaus kilnumo dal,
– Dievo odis tikrai tapo knu,
– Jzus tikrai kentjo ant kryiaus,
– Jzus kaip mogus tapatus Kristui kaip Dievui ir Atpirkjui,
– knas prisikelia,
– naujas dangus ir nauja em reikia viso mogaus – su knu ir siela – atpirkim.

Tarp gnostini rat kaip ypating klastot ventasis vyskupas Ireniejus mini vadinamj „Judo evangelij“, parayt II a. Ten tvirtinama, kad Judas vienintelis i apatal teisingai pains Jz. Jzaus idavyst ir jo atidavimas budeli rankas vertinami teigiamai. Taip Judas prisidjs prie to, kad Jzus per savo mirt isivadavo i knikos prigimties kaip kaljimo ir dabar egzistuoja kaip dangika dvasin btyb. Bet ir tokiu atveju Jzus nra tikrasis aminas Dievo Snus. Judo evangelijoje idavikas Judas padaromas tikruoju Mesijo liudytoju apatal Banyios su jos katalikiku tikjimo ipainimu bei liturgija nenaudai. Autorius ypa grietai kritikuoja Eucharistijos kaip aukos pobd ir apatal bei j pdini kunigikj tarnyst.

Btent i antikatalikika evangelija, iversta kopt kalb, prie kur laik ir buvo atrasta Egipte. Apsukrs roman raytojai ir film krjai j ipopuliarino. Knyga „Da Vinio kodas“ ir filmas „Šventvagyst“ susilauk palankaus sensacij itrokusios publikos atgarsio. Ne todl, kad i knyga pateikt tikr ir patikim ini, bet todl, kad puikiai dera su jos paios skeptikumu tradicinio krikionikojo tikjimo atvilgiu.

Paralel tarp II ir XXI a. aikiai regima: tikjimas, kad kosmosas kaip Dievo krinija yra geras, laikomas toks pat nesivaizduojamas, kaip ir realus Dievo tapimas mogumi ir realus mogaus atpirkimas per Kristaus kani ir mirt ant kryiaus bei jo knik prisiklim i numirusi.

Ir lygiai kaip anuomet, skleidiama abejon istoriniu evangelij patikimumu ir itikimu apatal tikjimo perdavimu Katalik Banyioje remiantis teista vyskup, kuriems apatalai patikjo savo misij, pdinyste. Gudriai skatinama tarinti, jog Vatikanas aukojs ties dl galios ilaikymo, lygiai kaip ir apatalai bei ankstyvosios Banyios vyskupai i iskaiiavimo ar isilavinimo stygiaus prasiman tiesas apie Kristaus dievikum ir prisiklim i numirusi. Tuo tarpu „tikrasis Jzus“ buvs slepiamas. Tiktai vadinamojoje Judo evangelijoje, kuri jau Ireniejus demaskavo kaip pseudoreligin klastot, Jzus es vaizduojamas toks, koks buvs i tikrj.

Vyskupams bei visiems tikrai tikintiesiems iandien tenka uduotis demaskuoti istorijos klastotes, kaip kadaise t dar Liono vyskupas Ireniejus. Kiekvienas aik prot turintis mogus suvokia, kad tokios klastots, kaip Judo evangelija, ir rmimasis ja romanuose bei filmuose niekada negali prisiliesti prie krikionikojo tikjimo tiesos. Kas i toki gnostini fantazij gali tiktis atpirkimo i nuodms ir mirties? Apatal ir evangelij tikimumas neijudinamas nei istorikai, nei spekuliatyviai.

Ms evangelijos remiasi apatal tradicija. Dievo istorinio veikimo dka jos perteikia pirmj mokini ir vis laik Banyios tikjimo ipainim. Kiek daug Prisiklusiojo liudytoj ir kiek daug krikioni, patikjusi j liudijimu, buvo pasireng sudti vis savo vilt – iki pat savo gyvybs atidavimo – Jz Krist! 2000 met nesuskaiiuojama daugyb moni ne gyvenimo vargus bei natas velgdami nukryiuot pasaulio Iganytoj!

Ms tikjimas Jzaus prisiklim i numirusi remiasi ne sufabrikuotomis nuomonmis. Todl krikionikojo tikjimo negali sudrebinti n pagrindo neturinios spekuliacijos, atsirandanios, kai mons imasi aikinti, kas gali bti ir ko ne. Argi kas imtsi Dievui nurodinti, koks jis turs bti, k jis turt galti ir kas pranoksta jo gali?

Ms tikjimas remiasi apatal liudijimu. Petras per savo pamoksl (plg. Apd 10, 34–48) kalba vis apatal vardu sakydamas: mes esame liudytojai visko, k jis yra padars yd alyje ir Jeruzalje. Dievas patep Jz i Nazareto Šventj Dvasia ir jos galia. Jis skelb Evangelij, dar gerus darbus ir gyd visus, kurie buvo velnio valdioje; jis tai dar, nes Dievas buvo su juo. Šis Jzus buvo pakabintas ir nuudytas ant kryiaus. Taiau Dievas j trei dien prikl ir leido jam pasirodyti i anksto paskirtiems liudytojams.

Juos jis pareigojo tautai skelbti ir liudyti: „Jis yra Dievo paskirtasis gyvj ir mirusij teisjas“. Kas j tiki, tam jo vardu atleidiamos nuodms ir tas pretenduoja prisiklim i numirusi.

Mes teistai ir pagrstai tikime gerj Diev, mogaus kaip turinio kn ir siel, kaip individo, kaip asmens ir bendruomenins btybs Krj, Atpirkj ir Atbaigj. Tikime visagal Diev, dangaus ir ems Krj, ir jo Sn, ms Viepat Jz Krist, tapus mogumi, tikrai u mus kentjus ir mirus ant kryiaus. Trei dien jis prisikl, atsiunt mums gyvyb teikiani Šventj Dvasi. Jzus Kristus, mogumi taps Dievo Snus, yra kno prisiklimas ir aminasis gyvenimas. Amen.
 
 
   
Apie naujien grupes 
 
     
1998-2002, 2003-2005, 2006-2020 Katalik interneto tarnyba, info@kit.lt
 
  pradi