Mokslinë konferencija „Þemaièiø krikðto 600 m. jubiliejui artëjant“ Telðiuose
 
 

Artëjant 600 m. Þemaièiø krikðto jubiliejui kovo 30 d. Telðiuose vyko mokslinë konferencija, skirta pasiruoðimui ðio labai svarbaus ir reikðmingo ávykio paminëjimui. Konferencija, kurià vedë Telðiø vyskupo generalvikaras prel. baþn. t. dr. J. Šiurys, vyko Telðiø „Þemaitës“ dramos teatre. Susirinkusiuosius pirmiausia pasveikino Telðiø kultûros centro folklorinis vaikø ir jaunimo ansamblis „Èiuèiuruks“ vad. R. Macijauskienë. Konferencijos pradþioje visus pasveikino ir áþanginá þodá tarë Telðiø vyskupas doc. dr. J. Boruta SJ. Telðiø ganytojas kalbëjo, jog á ðià konferencijà ið visos Þemaitijos susirinkæ inteligentai yra kvieèiami skleisti krikðèioniðkàjà mintá visuomenëje, kad kuo daugiau mûsø visuomenës þmoniø pajustø krikðèionybës svarbà visoje Europoje, á kurià mes integruojamës. Vyskupas kalbëjo, jog krikðtas – asmeninis þmogaus veiksmas, kuris atveda pakrikðtytàjá á baþnytinæ bendruomenæ – dalinæ Baþnyèià. Asmeninis apsisprendimas priimti Evangelijà ir gyventi krikðèioniðkà gyvenimà kiekvienam þmogui yra be galo svarbus. Šiø dienø pasaulyje bûtina iðmàstyti sàmoningo krikðèionio vietà visuomenëje. Vyskupas priminë, jog po þemaièiø krikðto 1413 m. pradþios, 1417 m. buvo ákurta Þemaièiø vyskupystë. Šià istorinæ tiesà ir bus stengiamasi iðanalizuoti per visà deðimtmetá, ruoðiantis dviems ypatingai svarbiems jubiliejams. 10 metø nëra labai ilgas laiko tarpas, taèiau per tà laikà reikia atsakyti á daugybæ klausimø, o ypaè kà istoriniai ávykiai mums kalba religinëje plotmëje. Baigdamas áþangos þodá vyskupas J. Boruta SJ pasveikino ir Lietuvos katalikø mokslo akademijos akademiko diplomà áteikë prof. M. Juèui.

Sveikinimo þodá tarë ir Telðiø vyskupas emeritas A. Vaièius. Jis pasidalino savo prisiminimais apie 1987 m. kada Lietuva ðventë 600 m. krikðto jubiliejø ir konferencijos dalyviams iðsamiai papasakojo kaip ðis reikðmingas ávykis buvo paminëtas Romoje. Vyskupas linkëjo, jog ir þemaièiø krikðtas bûtø ðvenèiamas iðkilmingai ir linkëjo sëkmingai tam pasirengti.

Po sveikinimo ir áþangos þodþiø praneðimus konferencijoje skaitë Vilniau universiteto profesorius istorikas A. Bumblauskas. Savo praneðime profesorius nagrinëjo ið kur kilæs Þemaitijos pavadinimas, kokios jos ribos ir kur tikrasis Þemaitijos centras.

Prof. M. Juèas iðsamiai iðnagrinëjo Þemaièiø vyskupijos ákûrimà ir jos kûrimosi raidà bei vykusius procesus. Dr. Darius Baronas kalbëjo apie þemaièiø krikðtà, remdamasis garsaus lenkø dvasininko ir istoriko Jono Dlugoðo raðtais. Dr. Liudas Jovaiða pristatë 15 – 16 a. Þemaitijoje vykusià katalikiðkà reformà, nagrinëdamas religinio gyvenimo permainas.

Po praneðimø konferencijos dalyvius sveikino Plungës rajono kultûros centro kamerinës muzikos ansamblis „Namø muzika“, o garbiesiems praneðëjams buvo áteiktos atminimo dovanos.

Konferencijos pabaigoje jos vedëjas prel. J. Šiurys paskelbë Mokslinës konferencijos rezoliucijos projektà, kuris konferencijos nariø visuotiniu balsavimu buvo priimtas ir patvirtintas.

Šios mokslinëje konferencijoje patvirtintos ir priimtos rezoliucijos tektas:
„1. Þemaièiø krikðtas traktuotinas kaip vienas ið lietuviø tautos christianizacijos etapø, vykæs 1413 – 1417 m. Šis nepaprastos svarbos ávykis leido sëkmingai uþbaigti Lietuvos krikðto ir Katalikø Baþnyèios ákûrimo Lietuvoje darbà.

2. Konstancos baþnytiniame susirinkime popieþius, Jogailos ir Vytauto praðomas, panaikino visas buvusias popieþiø ir imperatoriø privilegijas ordinui Lietuvos ir Rusijos þemëse. 1417 m. ásteigta nuo vokieèiø ordino nepriklausoma Þemaièiø vyskupija Varniuose. Tai buvo didþiulis politinis religinis Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës pasiekimas. Ákûrus ðià vyskupijà, faktiðkai buvo baigtas Þemaitijos krikðtas, suteikæs politiná pagrindà sujungti Þemaitijà su Lietuvos valstybe.

3. Þemaièiø krikðtas sudarë sàlygas lietuviø tautai susivienyti vieno tikëjimo pagrindu (tai to meto Europoje buvo be galo svarbu) ir sukûrë prielaidas lietuviø tautos, kaip vientiso kultûrinio, politinio subjekto, raidai. Tai leido lietuviams ir þemaièiams perimti katalikiðkosios Europos kultûros, ekonomikos laimëjimus ir ásilieti á tuometinæ Europos tautø aplinkà.

4. Þemaitijos krikðto paminëjimo iniciatyvinës grupës ir konferencijos „Þemaièiø krikðto 600 m. jubiliejui artëjant“ dalyviø iðkelta mintis dël jubiliejaus paminëjimo ðalies ir tarptautiniu mastu yra pagrásta istoriðkai, reikðminga kultûriðkai ir politiðkai. Todël bûtina ðià datà minëti visais lygiais: tiek visuomeniniu, tiek kultûriniu, tiek valstybiniu. Bûtent ðie ávykiai buvo pagrindas iðsaugant nacionalinës valstybës idëjà per visà sudëtingà Lietuvos valstybës istorijà“.

Konferencijos dalyviams taip pat buvo pristatyta ir jubiliejaus paminëjimo iniciatyvinë grupë, kurià sudaro: Telðiø vyskupas, LKMA akademikas, doc. dr. J. Boruta SJ, prel. baþn. t. dr. J. Šiurys, prof. Adomas Butrimas, prof. A. Bumblauskas, dr. Vacys Vaivada, V. Vaièekauskas – Telðiø apskrities virðininko administracijos sekretorius, istorikas; Vytautas Urbanavièius – Telðiø rajono savivaldybës meras; Algirdas Þebrauskas – Þemaièiø kultûros draugijos prezidiumo narys, architektas; Danutë Mikienë – Telðiø rajono savivaldybës administracijos Kultûros skyriaus vedëja; Algirdas Peèiulis – Plungës rajono savivaldybës meras; Kostas Arvasevièius – Kelmës rajono savivaldybës meras; Edmundas Jonyla – Raseiniø rajono savivaldybës meras.

Ši mokslinë konferencija puiki áþanga á Þemaièiø krikðto jubiliejaus paminëjimà, atkreipiant visuomenës dëmesá á krikðèioniðkàsias vertybes bei idëjas ir jø sklaidà ðiuolaikiniame pasaulyje.

Kan. teol. lic. Andriejus Sabaliauskas


 
 
   
 
     
© 1998-2002, 2003-2005, 2006-2020 Katalikø interneto tarnyba, info@kit.lt