| Rugsëjo 30 diena Klaipëdos Šv. Kazimiero parapijos istorijoje bus áraðyta auksinëmis raidëmis. Prabëgus penkiolikai metø nuo parapijos ákûrimo buvo konsekruota parapijos Šv. Kazimiero baþnyèia. Trumpai apie parapijos pradþià.
Klaipëdos Šventojo Kazimiero parapijà 1992 m. kovo 22 dienà ákûrë Telðiø vyskupas Antanas Vaièius ir pirmuoju klebonu paskyrë kun. Boleslovà Jonauskà. Tø paèiø metø geguþës mënesio 24 d. naujosios baþnyèios statymo vietoje vyskupas Antanas Vaièius paðventino kryþiø, o birþelio 20 dienà - baþnyèios kertiná akmená. Baþnyèios projekto autoriai – Rièardas Kriðtapavièius ir Adomas Skiesgelas. Nuo 2002 m. birþelio 3 dienos parapijai vadovauja klebonas - kun. dr. Romualdas Vëlavièius.
Per penkiolikà parapijos gyvavimo metø padaryta daug – pastatyta didþiulë mûrinë baþnyèia, kurios aukðti, nors dar ir nebaigti, bokðtai matosi ið tolo. Prie baþnyèios áregta Caritas labdaros valgykla, gedulo namai, ásikûrë Marijos legiono, Nazareto ðeimø bendruomenës. Sumanaus klebono, kun. R. Vëlavièiaus dëka ne tik iðmokëtos didþiulës skolos, bet ir padaryta daugybë naujø darbø – iðklotos granitinës grindys, ávestas geras ágarsinimas, tvarkomas tinkamas apðvietimas, pastatytas marmurinis altorius, sakykla, tabernakulis.
Nuostabiai graþià saulëtà rudens dienà – rugsëjo 30 d., plûdo parapijieèiai á savo baþnyèios ðventinimo iðkilmes. Iðkilmingoje procesijoje ið parapijos koplyèios vedant kryþiui, einant pulkui adoranèiø ir patarnautojø buvo neðamos Šv. Mergelës ir kankinës Marijos Goreti relikvijos, ëjo koncelebruojantys kunigai ir JE Telðiø vyskupas Jonas Boruta, SJ. Prie uþdarø baþnyèios durø tikinèiøjø minia su jauduliu pasitiko didingà procesijà, iðkilmingomis fanfaromis pasveikino Klaipëdos variniø puèiamøjø kvintetas. Prie uþdarø baþnyèios durø Vyskupas kreipësi á tikinèiuosius primindamas, kad susirinkome paðventinti Dievo namø, kur bus skalbiamas Jo Þodis ir teikiami sakramentai. Tada parapijos klebonas kun. R. Vëlavièius atrakino baþnyèios duris ir vedant Vyskupui baþnyèià pripildë tikintieji.
Didingos baþnyèios konsekravimo apeigos – paðventintas vanduo, kuriuo paðlakstytas altorius, tabernakulis, sakykla, baþnyèios sienos, skelbiamas Dievo Þodis. JE Jonas Boruta, SJ pamoksle analizavo þodþio „baþnyèia“ prasmæ, kà jis reiðkia ávairiose pasaulio tautø kalbose ir akcentavo, kad „baþnyèia“ – tai Dievo surinkta tauta. Taip pat prisiminë mûsø tautos dainiaus, Seinø vyskupo Antano Baranausko, iðgyvenimus atvykus ðventinti naujos baþnyèios. Neradæs budinèiø tikinèiøjø per naktá prie ðventøjø relikvijø, pats gulë kryþiumi ir per naktá meldësi, o iðauðus rytui nukëlë baþnyèios ðventinimo iðkilmæ, nes nebuvo tinkamai su malda pasiruoðta jai. Ganytojas kreipësi á tikinèiuosius primindamas, kad ði baþnyèia yra jø maldos namai, kurion turi rinktis kas sekmadiená – klausyti Dievo Þodþio, priimti kitø sakramentø. Giedama Visø Šventøjø litanija á galingà chorà sujungë gausiai susirinkusius tikinèiuosius. Prieð ádedant á altoriø ðventosios Marijos Goreti relikvijas buvo perskaitytas raðtas, liudijantis relikvijø autentiðkumà, kuris vëliau buvo áteiktas parapijos klebonui. Jaudinantis momentas – altoriaus konsekracija – Vyskupas tepë ðv. Krizmos aliejumi altoriaus mensà, taip pat vienà ið keturiø konsekraciniø kryþiø, kitus tris tepë – prel. Juozas Šiurys, kan. Remigijus Saunorius ir dekanas Vladas Gedgaudas. Po patepimo ðventuoju aliejumi baþnyèià pripildë smilkalai, o nuo uþkurto aukuro ant altoriaus kilo kvapnus dûmas – lyg tyra Dievo tautos malda.
Baigiantis aukos liturgijai, po komunijos maldos Vyskupas á naujai paðventintà tabernakulá nuneðë Švenèiausiàjá Sakramentà ir visiems susirinkusiems suteikë ganytojiðkà palaiminimà.
Parapijos klebonas, kun. R. Vëlavièius dëkodamas Telðiø vyskupui J. Borutai SJ uþ pakonsekruotà baþnyèià, prisiminë, jog prieð penketà metø su didþiule baime priëmë vyskupo skyrimà ðios parapijos klebonu, bet anot jo, sutiko èia daug nuoðirdþiø þmoniø. Klebonas dëkojo nuolatiniams baþnyèios rëmëjams, bet ápaè dëkojo tikintiesiems, kurie savo buvimu, malda pradràsina ir ákvepia naujiems darbams.
Klebono kalbà keitë parapijieèiø nuoðirdûs þodþiai – jie dëkojo Vyskupui, dalyvausiems kunigams, bet ypaè dëkojo klebonui, kuris tarnauja parapijai su meile.
Iðkilmës baigësi iðkilminga procesija, kurià palydëjo darni giesmë, o kiekvienam dalyvaujanèiam ðventæ primins atvirukas su baþnyèios vaizdu ir trumpa parapijos istorija, kurios pabaigoje uþraðytas kreipinys á Šventajá Globëjà :
„ŠVENTASIS KAZIMIERAI – LIETUVOS, JAUNIMO IR ŠIOS BAÞNYÈIOS GLOBËJAU, SAVO GLOBA LYDËK DVASININKUS, GERADARIUS, LANKYTOJUS IR VISUS GEROS VALIOS ÞMONES. “
Kunigas Saulius Stumbra
|