| Švè. Mergelës Marijos Gimimo ðventës rytà, 8 val. 15 min., Paryþiuje mirë kunigas, jubiliatas, Popieþiaus garbës prelatas Jonas Petroðius, visà savo kunigiðkàjá gyvenimà tarnavæs Prancûzijos lietuviø katalikø sielovadai, taèiau gimæs Telðiø vyskupijoje ir nuo ðventimø dienos joje ákardinuotas.
Pagal mirusiojo pageidavimà Prancûzijos lietuvio urna su velionio pelenais buvo atgabenta á Þvingiø Šv. Kryþiaus Iðaukðtinimo baþnyèià. Rugsëjo 16 d. vakarà joje Þemaièiø Kalvarijos Kalnus giedojo gausiai susirinkæ Þvingiø parapijos tikintieji, tai nuoðirdþiai pasimelsdami uþ garbøjá velioná, o rugsëjo 17 d. buvo aukojamos laidotuviø ðv. Miðios, kurioms vadovavo Telðiø vyskupas Jonas Boruta SJ, koncelebravo 20 Telðiø vyskupijos kunigø. Laidotuviø apeigose taip pat dalyvavo Telðiø vyskupo Vincento Borisevièiaus kunigø seminarijos auklëtiniai.
Pristatë gyvenimo kelià
Anot ganytojo, mums, krikðèionims katalikams, priimtiniau laidoti nesudegintus mirusiojo palaikus, taèiau esà dël didelio atstumo, keliaujant per keletà valstybiø, bûtø sunku kitokiu bûdu pargabenti palaikus. Šv. Miðias, kartu su Telðiø vyskupijos ganytoju uþ mirusájá prelatà jubil. Jonà Petroðiø aukojo Švëkðnos garbës klebonas prel. Petras Stukas, Telðiø kunigø seminarijos rektorius kan. mgr. Jonas Aèas, dvasios tëvas mons. jubil. dr. Vytautas Steponas Brazdeikis, vicerektorius kun. lic. Viktoras Aèas, Šilalës dekanas kun. Stanislovas Toleikis, Gargþdø dekanas kan. Jonas Paulauskas, Þemaièiø Kalvarijos dekanas kan. lic. Andriejus Sabaliauskas, kiti Telðiø vyskupijos kunigai, ðv. Miðiø metu giedojo Þvingiø parapijos choras. Sakydamas homilijà vyskupas gausiai susirinkusiesiems tikintiesiems, garbiojo prelato giminëms ir artimiesiems pristatë iðeivijos kunigo nueità ilgà ir turiningà gyvenimo kelià.
Velionis gimë 1921 m. gruodþio 19 d. Þvingiø parapijos Reistø kaime, tuometiniame Šilalës valsèiuje, Tauragës apskrityje. Pradþios mokyklà jis lankë Gorainiø kaime, vëliau – Þvingiø baþnytkaimyje. Mokësi Švëkðnos ir Tauragës gimnazijose, pastaràjà baigæs, vienerius metus mokytojavo Pajûralio pradþios mokykloje. 1942 m. rudená ástojo á Telðiø kunigø seminarijà, kurioje baigæs du kursus ir pradëjæs treèiàjá, 1944 metø spalio mënesio pabaigoje artinantis frontui ir antrajai sovietinei okupacijai, kartu su kitais kunigais bei klierikais pasitraukë á Vokietijà. Lietuvos vyskupai (arkiv. J. Skriveckas, vysk. V. Brizgys ir vysk. V. Padolskis), dël karo aplinkybiø 1944 m. pasitraukæ á Vakarus, ëmë rûpintis, kur Lietuvos kunigø seminarijø klierikai, pasitraukæ á Vakarus, galëtø tæsti filosofijos ir teologijos studijas. Nuncijus Vokietijoje patarë kreiptis á Eichðteto vyskupà M. Rachl, kuris sutiko juos priimti á savo diecezinæ kunigø seminarijà. Taip 1944 metø spalio pabaigoje Eichðteto kunigø seminarijoje jau buvo 79 lietuviai ir tik 14 vokieèiø klierikø, o 1946 metais – 107 lietuviai klierikai ið Telðiø seminarijos. Eichðteto vyskupijai tiek lietuviø klierikø buvo per daug, todël jie buvo pradëti skirstyti á kitas seminarijas – Romoje, Vokietijoje, Belgijoje, Anglijoje, Prancûzijoje. Taip velioniui teko toliau studijuoti Tiubingeno (Vokietija) ir Strasbûro (Prancûzija) kunigø seminarijose. Á pastaràjà jis buvo priimtas 1948 m. Joje baigæs studijas ir kunigiðkàjà formacijà, Strasburgo vyskupo Weberio 1951 m. geguþës 16 d. buvo áðventintas kunigu ir paskirtas Mulhauso apylinkës prieglaudos kapelionu. 1955 m. lapkrièio 8 d. Paryþiaus arkivyskupo kardinolo Feltin pakviestas á Paryþiø, buvo paskirtas lietuviø katalikø Prancûzijoje ir Belgijoje misijos vadovu. Šias pareigas vykdë iki savo iðëjimo á pensijà 2002 metais.
Paryþiuje kun. J. Petroðius aktyviai ásitraukë á Prancûzijos lietuviø bendruomenës veiklà. Kiekvienà vasarà savo motociklu aplankydavo vieniðus ir ðeimose visoje Prancûzijoje gyvenanèius lietuvius. Buvo ilgametis tiek bendruomenës valdybos, tiek jos tarybos pirmininkas. Surinkæs þinias apie lietuves seseles vienuoles Prancûzijos vienuolynuose, kun. J.Petroðius jas lankë, vesdavo joms rekolekcijas, per 20 metø kasmet organizuodavo dviejø savaièiø trukmës susitikimus.
Nuo 1947 m. iki 1969 m. rudens Paryþiaus lietuviai rinkdavosi kiekvienà sekmadiená á lietuviðkas pamaldas jëzuitø koplyèioje. Nuo 1955 m. rudens jas organizuodavo kun. J. Petroðius. Kai tautieèiø gerokai sumaþëjo, dvasininkas á Miðias lietuviø kalba tikinèiuosius sukviesdavo pirmais mënesio sekmadieniais. Po pamaldø – bendri pietûs. Nuo 1966 metø velionis du deðimtmeèius redagavo biuletená „Prancûzijos lietuviø þinios“. 1958 metais minint ðv. Kazimiero 500 metø gimimo sukaktá kun. J. Petroðius garsiajame Paryþiaus Katalikø institute (l‘Institut Catholique a Paris) suorganizavo Lietuvos ðventojo minëjimà, globojamà Paryþiaus arkivyskupo kardinolo P. Feltin. Ta proga 1958 kovo mën. 16 d. katalikø þurnalas „La Croix“ iðspausdino kun. J. Petroðiaus straipsná apie ðv. Kazimierà „Saint Casimir, le cavalier blanc de Lituanie“, kuris iki mûsø dienø prancûzø katalikams lieka svarbiausiu þiniø ðaltiniu apie ðá mûsø ðventàjá.
Lietuvos krikðto 600 metø jubiliejaus 1987 metais popieþius Jonas Paulius II kun. J. Petroðiui suteikë Popieþiaus garbës prelato vardà.
Palaidotas Þemaitijos þemëje
Po ðv. Miðiø procesijos bûdu velionis buvo palydëtas á ðalimais esanèio Bikavënø kapines. Èia þodá tarë Karolina Masiulytë – Paliulienë – Paryþiaus lietuviø bendruomenës tarybos narë. Ji lietuviðkai prabilo:
„Šiandien Þemaitijos þemë atsiveria priimti savo sûnø, mûsø mylimà kunigà, popieþiaus garbës prelatà J.Petroðiø, á amþinàjá atilsá.
Kunige, Jûs priklausote Lietuvos didvyriø ðeimai. Jûs tapote kunigu „tylios baþnyèios“ laikais. Visame savo gyvenime turëjote tikslà: padëti okupuotai, suvarþytai, nutildytai Lietuvai. Visu savo gyvenimu sekëte apaðtalo Petro pavyzdþiu buvote þvejys. Þvejojote iðtremtus lietuvius. Jø ieðkodavote nors ir po vienà, per visà Belgijà ir Prancûzijà. Jûs rûpindavotës, kad niekas nebûtø vieniðas, kad visi kartu jie formuotø vienà didelæ ðeimà. Jûs buvote Prancûzijos bendruomenës ðiluma, centras ir saulë. Jûs turëjote 1944 m. pasitraukti á vakarus ir po keliø metø, praleistø pabëgëliø stovyklose Vokietijoje, atsidûrëte Strasburge, kur ástojote á seminarijà. 1951 m. paðventintas kunigu, gavote Prancûzijos lietuviðkos misijos kapeliono pareigas. Be paliovos Jûs mums primindavote mûsø lietuviðkas ðaknis, ragindavote mus, kad ásijungtume á kovà uþ Lietuvà, uþmirðtà ir iðbrauktà ið pasaulio þemëlapio. Jûs mums nuolat primindavote, per kokias kanèias turëjo pereiti nukankinta Baþnyèia, kiek Lietuvos prelatø ir kunigø buvo uþdaryta gulaguose ir kalëjimuose.
Kartu su Jumis pirmà kartà skaitëme Nijolës Sadûnaitës dienoraðtá. Prisimenu, kaip ðeðiasdeðimtais metais á Prancûzijà atvyko V. Þalakevièius. Tada dalis mûsø bendruomenës prieðtaravo dël tokio bendravimo su komunistais, taèiau Jûs priminëte: „ Bet klausykite, jis visø pirma yra lietuvis...“ Tuomet bendruomenë já priëmë.
Jûs priklausote Maironio ir Valanèiaus ðeimai. Kunigystës paðaukimà siedavote su Lietuvos iðsivadavimo kova.
Neuþmirðtamas liks Jûsø ypatingas bûdas laikyti ðv. Miðias. Atrodydavo, tarsi Jûs kalbate kiekvienam ið mûsø asmeniðkai. Jûsø þemaitiðkas ir tyras þvilgsnis klausë: „Koks Tavo gyvenimo tikslas? Koks Tavo tikëjimas? Kokie Tavo ásipareigojimai?“ Tai klausimai, kurie kaskart reikalaudavo vidinio atsakymo“, – prisiminimais dalinosi K.Masiulytë – Paliulienë. Vos tramdydama graudulá, savo atsisveikimo kalbà ji uþbaigë tvirtinimu, jog amþinybën iðëjusio kunigo atminimas amþinai pasiliks visø já paþinojusiøjø ðirdþiø gilumoje.
Dievà ir Tëvynæ nuoðirdþiai mylëjæs kunigas tesuranda amþinojoje Tëvynëje ramybæ ir amþinà dþiaugsmà!
Kan. teol. lic. Andriejus Sabaliauskas |