Vilkaviðkio vyskupijos tikybos mokytojø piligriminë kelionë
 
 

Vilkaviðkio vyskupijos tikybos mokytojai turi savo tradicijas ir jas puoselëja. Kiekvienø mokslo metø pabaigoje yra organizuojamos piligriminës kelionës po Lietuvà. Tø kelioniø tikslas aplankyti baþnyèias ir vienuolynus, susipaþinti su jø istorija, regulomis. Pernai birþelio 6 dienà aplankëme kardinolo Vincento Sladkevièiaus tëviðkæ Guronyse, apëjome Švè. Mergelës Marijos Roþinio slëpiniø kelià ir sukalbëjome Roþiná, taip pat lankëmës vienuolyne pas Betliejaus seseris Paparèiuose bei Paþaislio vienuolyne.

Šiø mokslo metø pabaigoje birþelio 5 dienà aplankëme Kauno ávairiø religiniø bendruomeniø maldos namus, susipaþinome su jø tikëjimo doktrinomis, liturginëmis apeigomis, paproèiais. Á kelionæ vyko 36 tikybos mokytojai ið ávairiø vyskupijos dekanatø. Mûsø tikslas buvo aplankyti þydø, staèiatikiø ir musulmonø bendruomenes, o taip pat pasimelsti Kauno Prisikëlimo baþnyèioje.

Savo kelià pradëjome nuo susitikimo su musulmonais. Prie meèetës mus maloniai pasitiko ekskursijos vadovas libanietis. Nusiavæ batus suëjome á vidø ir susëdome ant kilimo. Vadovas papasakojo apie meèetæ, kuri pastatyta prieð 700 metø, taip pat paaiðkino, kad nebûtinai prie meèetës turi bûti minaretas, kuris yra tik simbolis, kad þmonës matytø, kad tai meèetë. Meèetës viduje priekyje yra mikaba, kur sudëtos knygos. Ant arkos yra uþraðas „Tu þmogus, kur tu bebûtum, bet turi kreipti veidà á Dievà“. Melsdamiesi musulmonai veidu atsisuka á mikabà. Jei jos neranda, atsisuka á bet kurià pusæ, nes Dievas yra visur. Vyrai visada sëdi pirmame aukðte, moterys antrame. Atskirai turi sëdëti, nes á meèetæ ateina melstis, o ne pasikalbëti. Musulmonai privalo tikëti, kad Alachas yra vienas Dievas, o Mahometas pranaðas. Musulmonai gerbia visus pranaðus (Abraomà, Mozæ, Nojø...), Marijà, tiki angelais. Jëzus jiems irgi tik pranaðas. Jie privalo melstis 5 kartus per dienà. Kaune kiekvienà penktadiená á meèetæ susirenka apie 50 musulmonø maldai. Meldþiasi 2 kalbomis ið keturiø: lietuviø, rusø, arabø, anglø. Tai priklauso nuo to, kokiø tautø þmonës susirenka. Maldos vadovas turi specialià aprangà, bet neprivalo jos vilkëti. Taip pat papasakojo apie Ramadano pasninkà, apie þmones, kurie neprivalo pasninkauti. Kiekvienais metais musulmonas privalo duoti 2,5 % iðmaldà nuo savo pajamø. Privalo 1 kartà gyvenime aplankyti ðventàjá miestà ir aplink meèetæ apeiti 7 kartus. Tada Dievas jam atleis viso gyvenimo nuodëmes. Pasakojimo metu suþinojome apie musulmonø gyvenimà ðeimoje, apie tai, kad labai svarbios vaikø pareigos tëvams, apie tai, kad musulmonë gali dirbti, jei tik pageidauja padëti vyrui iðlaikyti ðeimà. Musulmonø berniukai ir ðiandien yra apipjaustomi. Dabar musulmonas gali turëti iki keturiø þmonø.

Sinagogoje mus pasitiko rabinas Maiða Bairakas. Sinagogà 1870 metais pastatë turtingi pirkliai. Ši sinagoga yra atvira visoms tautoms. Èia rengiami seminarai, susitikimai. Kas nori, gali ateiti ir melstis. Šiuo metu Kaune yra apie 180 þydø. Pamaldose turi bûti bent deðimt þmoniø, o jei ateina maþiau, tada atidengiama Torà slepianti uþuolaida, nes pati Tora atstoja þmones. Prie durø staktos yra pritvirtinta mezuza, kurià privalo pabuèiuoti visi ateinantys ir iðeinantys ið sinagogos vyrai.

Menora yra Izraelio simbolis - 6 pasaulio sukûrimo dienos ir septintoji – poilsio diena. Hanuka – tik þvakidë. Sinagogoje vyrai meldþiasi pirmame aukðte, moterys antrame. Rabinas nëra ðventikas, jis nëra tarpininkas tarp Dievo ir þmogaus. Tai tik mokytojas. Nëra hierarchijos – nëra nei vyriausiojo nei jauniausiojo rabino. Jei yra rabinatas, tai reiðkia, kad tai bendra visos Lietuvos rabinø bendrija. Jëzus jiems tik apipjaustytas eilinis rabinas. Trylikos metø þydø berniukai ir ðiandien yra apipjaustomi. Jei to nebûtø padaryta, jie negalëtø eiti prie Toros bei atlikti 613 kanonø. Labai smulkiai mums papasakojo apie visas privalomas þydø ðventes, akcentavo, kad jie grieþtai laikosi Talmudo ir pagal já gyvena. Suþinojome apie þydø maistà, vestuviø apeigas.
Staèiatikiø cerkvë iðsiskyrë ið kitø maldos namø savo puoðnumu ir spindesiu. Šventikas iðsamiai papasakojo apie liturgines apeigas, parodë liturginius indus. Papasakojo, kaip atliekama iðpaþintis. Ji atliekama prieð Miðias. Šventikas stovi prie kryþiaus ir þmogus, priëjæs prie jo iðpaþásta savo nuodëmes. Prieð Komunijà þmogus nesiþegnoja, o sudeda rankas ant krûtinës ir pasako savo vardà, tada gauna Švenèiausiàjá. Pamaldø metu ðventikas stovi atsukæs nugarà þmonëms. Prie altoriaus pro „carø vartus“ gali eiti tik ðventikas. „Carø vartais“ vadinami todël, kad carai galëjo pro juos þengti tik þingsná link altoriaus. Mûsø dëmesá atkreipë á tai, kad giedoti chore gali tik tikintys, o ðventikais gali bûti vienuoliai, vyrai, kurie laikosi celibato arba vedæ. Cerkvëje matëme tuoktuviø apeigas.

Aplankæ visas bendruomenes, nuvykome á Kauno Prisikëlimo baþnyèià padëkoti Vieðpaèiui uþ ðià turiningà piligriminæ kelionæ.

Vilkaviðkio vyskupijos Katechetikos centro metodininkë Danutë Uogintienë

 
 
   
 
     
© 1998-2002, 2003-2005, 2006-2020 Katalikø interneto tarnyba, info@kit.lt