Kraþiai atgimsta kaip grigaliðkojo choralo centras
 
 Devyniasdeðimt dalyviø ið Lietuvos, Latvijos, Vengrijos ir Jungtiniø Amerikos Valstijø rugpjûèio 5-12 dienomis Kraþiuose dalyvauja „Ad Fontes“ (ðaltiniø link) grigaliðkojo choralo, senosios Romos liturgijos, teologijos bei filosofijos studijø savaitës renginiuose, kurie rengiami su Vilniaus universiteto Filosofijos fakultetu buvusiame istoriniame Þemaitijos politiniame, kultûriniame ir edukaciniame centre - Kraþiuose.

Studijomis siekiama stiprinti ir ið naujo atrasti savo istorines ir dvasines ðaknis, tikëjimo ir màstymo tradicijos pilnatvæ, ypatingà teologijos ir amþinø vertybiø svarbà ne tik universitetinei kultûrai, bet ir Europos tapatybei ant kuriø pamato iðaugo visa Vakarø civilizacija.

Specialiai á ðià studijø savaitæ Kraþiuose atvykæs Popieþiaus ágaliotinis, Šventojo Sosto Nuncijus Baltijos valstybëms arkivyskupas Peteris Stephanas Zurbriggenas paþymëjo, kad sugráþti prie Baþnyèios ðaltiniø kvieèia ir Popieþius Benediktas XVI, liepos 7 d., paskelbtu ásaku „Motu proprio Summorum pontificum“. Šiuo ásaku leista kunigams ðvæsti Liturgijà pagal 1500 m. senumo Romos ritualo paproèius, uþraðytus 1962 m. patvirtintame Romos Miðiole.

Apaðtalinis Nuncijus Lietuvoje suteikë specialø palaiminimà „Ad Fontes“ studijø projektui Popieþiaus Benedikto XVI vardu, kaip svarbø visai Katalikø Baþnyèiai. „Popieþiaus Benedikto XVI vardu aèiû jums, kad Kraþiuose þengiate ðaltiniø link, gilinatës á Baþnyèios tradicijà, atgaivinate sakraliná Katalikø Baþnyèios giedojimà – grigaliðkàjá choralà“.

„Ad Fontes“ girgaliðkojo choralo teoriniø ir praktiniø uþsiëmimø dëstyti atvyko ir vienas þymiausiø pasaulio grigaliðkojo choralo ir Baþnyèios liturgijos þinovø, „Schola Hungarica“ ákûrëjas ir vadovas, Vengrijos Mokslø akademijos profesorius Laszlo Dobszay.

Grigaliðkasis choralas yra lotyniðkosios Romos liturgijos dalis. Choralinës neuminës notacijos atsiradimas, jo senos ir naujos formos — ðimtmeèiams á prieká uþprogramavo visà muzikos kûrybos plëtotæ. Grigaliðkojo choralo átaka visos — tiek baþnytinës, tiek pasaulietinës — muzikos raidai tapo naujojo Europos muzikos meno pagrindu, kuris suvokiamas kaip europietiðkos muzikos tradicija.

XIX a. Kraþiø skerdynës nutraukë vienuoliø Benediktiniø ðimtametæ grigaliðkojo choralo giedojimo tradicijà. Šis lotyniðkasis sakralinis giedojimas naujai skamba Kraþiuose vël ðvenèiamoje lotyniðkoje Romos liturgijoje, o á Kraþiø kolegijos edukacinio centro atstatymo darbus ásijungë Kolegijos istorinio paveldo ðeimininkas – Vilniaus universitetas.

Mindaugas Puidokas
 
 
   
Apie naujienø grupes 
 
     
© 1998-2002, 2003-2005, 2006-2020 Katalikø interneto tarnyba, info@kit.lt