| Šiø metø rugsëjo 21–23 dienomis Kroatijos sostinëje Zagrebe ávyko metinis nacionaliniø delegatø universitetinei sielovadai susitikimas. Šis susitikimas buvo pirmas, pasikeitus CCEE (Europos Vyskupø Konferencijos Tarybos) sekretoriatui ir ávairioms komisijoms. Susitikime dalyvavo delegatai ið visø Europos valstybiø. Konferencijà telegrama pasveiko popieþius Benediktas XVI, susitikime dalyvavo Zagrebo kardinolas J. Em. Josef Bozaniè. Praneðimus skaitë CCEE delegatas universitetinei sielovadai vyskupas J. E. Marek Jedraszewski, CCEE antrasis sekretorius kun. dr. Ferenc Janka, Europos universitetinës sielovados komiteto vadovas ið Romos mons. Lorenzo Leuzzi, Salezieèiø universiteto Romoje profesorius Enrico dal Covolo. Konferencijoje taip pat buvo pasidalinta áspûdþiais ir ateities perspektyvomis po 2007 m. birþelio mën. Romoje vykusio universiteto dëstytojø kongreso: kaip toliau gerinti akademinæ sielovadà universitetuose.
Apibendrinant visø praneðëjø mintis, pasidalytus áspûdþius ir nubrëþtas ateities gaires galima teigti, kad Europos universitetø misija yra ði: 1) ieðkojimas ir tyrinëjimas, 2) misija mokyti, 3) tarnystë vietinei ir tarptautinei bendruomenei. Pagrindinë ðio laikmeèio universitetø problema, þvelgiant Baþnyèios akimis, yra ta, kad vykdant mokymo misijà nebelieka vietos didiesiems þmogaus egzistenciniams klausimams spræsti. Gana daþnai universitetai apsiriboja tik tyrinëjimo vykdymu. Tuomi uþtenka ásitikinti paanalizavus bet kurio universiteto metiná biudþetà, t.y. pinigø srauto paskirstymà. Jie daþniausiai bûna panaudojami pastatams statyti, naujiems kompiuteriams ásigyti, laboratorijoms kurti ir t.t. Labai maþa dalis lëðø investuojama á þmogaus ugdymà, jo kultûrinio lygmens bei humaniðkumo puoselëjimà. Taigi, iðkyla klausimas – ar universitetø misija yra ugdyti tik siauros specializacijos specialistà, ar suteikti jam platø ir solidø tiek profesiná, bet ypatingai bendraþmogiðkà kultûriná iðsilavinimà. Nuo universitetø misijos vykdymo kokybës ir lygmens didþia dalimi priklauso ir bendras visuomenës kultûros lygmuo. Pavyzdþiui, - neuþtenka, kad baigæs studijas asmuo viskà þinos apie savo siaurà sritá (pvz. stomatologijà ar laivø inþinerijà) bet jei nebus girdëjæs nieko apie Hëgelá ar Erazmà ið Roterdamo, apie Mikelandþelà ar Rafaelá, tai vargu ar já galima laikyti baigusiu aukðtàjá mokslà ir iðsilavinusiu absolventu.
Mokslinis paþinimas niekada nebûna neutralus, jis visada yra susietas su klausimu apie prasmæ ir apie tiesà. Tiesos paieðkos nebûna abstrakèios, be asmeniðkos ir gana konkreèios. Baþnyèia gali padëti universitetams ugdyti þmogø pasiûlydama kartu spræsti didþiuosius egzistencinius klausimus, kuriø galutinis tiesos pagrindas randamas Dievuje. Mokslinis paþinimas daþnai apsiriboja, - teologine kalba kalbant, - tik kûrinijos tyrinëjimu, uþmirðdamas ir atpirkimo plotmæ. Pasaulis ir þmogus yra ne tik sukurti, bet ir atpirkti. Taigi, moksliniame paþinime turëtø bûti vietos ir tikëjimo tiesoms aptarti: kas yra galutinis tiriamos tikrovës pagrindas, koks yra þmogaus paðaukimas, kokia gyvenimo prasmë, kokià vertæ turi etika, kur yra riba tarp gërio ir blogio ir panaðiai. Tikëjimas nebûna tik asmeninis ar privatus reikalas. Jis yra bendruomeninis dalykas. Bûtina integruoti atskirø mokslø tiesas á visumà, kad studentas bei dëstytojas susidarytø pilnà vaizdà apie þmogø ir pasaulá. Pavyzdþiui jeigu medikas þiûrëtø á þmogø tik kaip á „materijos rinkiná“ ir nieko neiðmanytø apie dvasiná jo pasaulá, tai vargu ar galëtø baigæs studijas gydyti þmones. Taigi, Dievo, kaip viso mokslinio ieðkojimo horizonto praradimas bei dvasinio pasaulio vertybiø nuvertinimas veda prie paties þmogaus nuþmoginimo. Yra aiðku, kad þmogus gali kurti savo gyvenimà ir ateitá be Dievo, taèiau ði kûryba ankðèiau ar vëliau atsigræð prieð patá þmogø.
Europos universitetuose pastebimas studentø siekis kuo greièiau ágyti diplomà, nesvarbu koká, kad kuo greièiau bûtø galima uþsidirbti pinigø „èia ir dabar“, „greitai“. Tas skubëjimas gyventi veda prie vartotojiðkumo vietoj kûrybiðkumo, kuriam neatsispiria ir universitetai. Jeigu pastebimas koks nors laikinas poreikis vienai ar kitai specialybei, tai ið karto kuriamos studijø programos, kad pritraukti studentø. Tokiu bûdø universitetai iðduoda/praranda savo originaliàjà misijà autentiðkos tiesos apie Dievà, þmogø ir pasaulá paieðkoms ir pasiduoda mokslo komercijai. Tada universitetas tampa kaip verslo institucija, siekianti kuo didesnio pelno.
Krikðèionybë gali pasiûlyti universitetams ieðkoti gyvenimo prasmës, nes turi kà pasakyti apie kultûrà, apie mokslà, apie gyvenimà ir mirtá. Šiandienos Europos politiniame ir socialiniame gyvenime yra pastebimos tendencijos mëginti „uþdaryti“ tikëjimà á pasaulietiðkos etnokultûros ar folkloro rëmus, taip bandant iðbraukti pranaðiðkumo dimensijà ið krikðèionybës esmës. Taip pat pamaþu á Europà ateina islamas, kuris yra (bent ið pirmo þvilgsnio) labiau stipresnis, labiau fanatiðkesnis, labiau uþangaþuotas. Taèiau Europos ðaknys nëra islamiðkos, bet krikðèioniðkos. Popieþius Benediktas XVI pabrëþia, kad ignoruojant ðá faktà Europos ateitis tampa paþeista. Todël Europos politikai, o tame tarpe ir universitetai, turëtø padëti Baþnyèiai, kad bûtø iðsaugotas visø bendras kultûrinis paveldas ir ateitis. Neuþtenka pliuralistinëje (globalizuotoje) visuomenëje akcentuoti tolerancijà kaip absoliuèià visuomeninio gyvenimo vertybæ, bet bûtina aiðkiai pasakyti kas yra tiesa, o kas yra melas, kas yra vertybë, o kas yra klaida, kas padeda kurti gyvenimà, o kas já naikina. Krikðèionybei absoliuti vertybë yra meilë, visø pirma meilë tiesai.
Modernusis mokslas gali pateikti dideliø atradimø, bet vargu ar ið tiesø pasitarnaus þmogaus, kaip asmens, orumo puoselëjimui, jei ignoruosime dvasinæ þmogaus dimensijà, nekabësime apie bûtinybæ ugdyti jo sielà. Ar ðiuolaikiniai Europos universitetai, neturintys ar turintys menkus krikðèioniðkuosius pagrindus, gali þmogø iðvaduoti nuo ávairiø baimiø, kurias lemia spartëjantis gyvenimo tempas ir jo paties rankomis sukurtø gërybiø keliama grësmë. Be abejo, krikðèioniðkosios vertybës, puoselëtos pirmøjø universitetø, gali suðvelninti nerimà dël to, kad modernios technologijos, vis tobulëjanti technika niekada nebus svarbiau uþ patá þmogø. Krikðèioniðkasis Europos universitetø paveldas gali padëti ugdyti humaniðkà visuomenæ. Juk universitetas yra ta institucija, kurioje gimsta intelektuali asmenybë, ugdysianti ateities kartà. Taigi, kokias vertybes puoselës jaunoji karta, tokia bus ir visuomenë. Todël ypaè svarbu, kad universitetuose ðiandien bûtø kuriama krikðèioniðkojo ugdymo terpë, palengvinanti gráþimo prie bendrøjø ir krikðèioniðkøjø vertybiø procesà, padedanti suvokti asmens orumo svarbà visuomenei.
Susitikimo rengëjai praneðë, kad Europos universitetinës sielovados artimiausiuose planuose yra siekis 2009 metais surengti Europos studentø susitikimà. 2010 m. pasibaigia taip vadinamo „Bolonijos proceso“ ágyvendinimo laikas, ðia proga bus organizuojamas Europos dëstytojø susitikimas. Ið artimesniø datø verta paminëti, kad 2008 m. kovo 1 d. bus ðvenèiama IV Europos universitetø dienà tema „Europos ir Amerikos vaidmuo kuriant meilës civilizacijà“.
Sekantis nacionaliniø delegatø susitikimas vyks kitø metø rugsëjo mën. Buchareðte (Rumunija).
Kun. doc. dr. Arvydas Ramonas, nacionalinis delegatas universitetinei sielovadai
|