Marijampolës Marijonø gimnazijos mokytojai keliavo po Rytø Lietuvà
 
 

Ankstø lapkrièio 27 d. rytà puikiai nusiteikæ mes, Marijonø gimnazijos mokytojai, iðvykome á metodinæ – paþintinæ kelionæ po Rytø Lietuvà. Keliavæ beveik 4 valandas atvykome á Rokiðká, miestà, esantá Lietuvos ðiaurës rytuose, Panevëþio apskrityje. Mûsø jau laukë Juozo Tumo-Vaiþganto vidurinëje mokykloje. Buvom labai draugiðkai priimti. Direktoriaus pavaduotoja ugdymui papasakojo apie mokyklos metodinæ, projektinæ veiklà, ugdymo pasiekimus, pasidalinome patirtimi, apþiûrëjome mokyklos muziejø. Ši mokykla – seniausia ugdymo ástaiga Rokiðkio mieste, ákurta 1918 m.

Vëliau apþiûrëjome centre stovinèià Rokiðkio Šv. apaðtalo evangelisto Mato baþnyèià, statytà 1877 m. su apjuosta aþûrine tvora ir vartais. Šventoriuje stovi ðv. Juozapo koplyèia. Tai vienas graþiausiø neogotikos ansambliø Lietuvoje. Baþnyèios vidus – iðtisa meno vertybiø ekspozicija. Tai bene vienintelis 19 amþiaus baþnyèiø interjeras Lietuvoje, kur viskas suprojektuota ir atlikta aukðtos kvalifikacijos uþsienio architektø ir dailininkø. Po presbiterija árengta fundatoriø kripta, kurioje ilsisi kunigaikðèiai Kroðinskiai, grafai Tyzenhauzai ir Pðezdeckiai.

Taip pat apsilankëme Rokiðkio dvare, kurio istorija siekia XVI amþiø. Nuo 1952 metø dvaro rûmuose ásikûræs Rokiðkio kraðto muziejus. Veikia dvaro buities, medþio darbø ir dailës ekspozicijos. Èia turëjom galimybæ susipaþinti su unikalia Liongino Šepkos - garsiausio XX a. Lietuvos dievdirbio - droþiniø ekspozicijà . L. Šepka sukûrë apie 1500 ávairaus dydþio darbø – vieni bareljefai telpa delne, kiti yra keliø metrø aukðèio, ypaè áspûdingos didelës erdvinës kompozicijos.

Rokiðkis – Lietuvos sûriø sostinë. Todël programos „Sûrio kelias“ metu susipaþinome su sûrio pavadinimo kilme, istorija tarpukario Lietuvoje, etnografiniais pieno rauginimo, sviesto muðimo, sûrio slëgimo indais ir árankiais. Matëme filmuotà medþiagà apie AB „Rokiðkio sûris“ gamykloje gaminamø sûriø technologinius procesus. Degustavome keturias sûrio rûðis, gaminamas Rokiðkio sûrinëje, ir baltà varðkës sûrá, kuris þinomas, kaip Aukðtaitijos kulinarinio paveldo patiekalas.
Atvykome ir á Astravo dvaro sodybà - vienà ryðkiausiø XIX a. romantizmo architektûros sodybø Lietuvoje. Astravas – Birþø priemiestis, esantis ðalia Širvënos eþero. Þymus tuo, kad á ðià gyvenvietæ veda ilgiausias lieptas per dirbtiná eþerà (525 metrai).

Jau temstant skubëjome apsilankyti Birþuose – ðiaurës Lietuvos mieste. Pabuvojome Birþø pilyje. Tai kunigaikðèiø Radvilø XVII a. statyta bastioninio tipo tvirtovë, geriausiai iðsilaikiusi ðiaurës rytø Europoje ir vienintelë tokia Lietuvoje. Renesansinë bastioninë pilis yra istorijos ir architektûros paminklas. Visà pilies kompleksà sudaro atstatytieji rûmai, tiltas, dvi parakinës, vartø bei gynybiniø statiniø liekanos. Dabar èia ásikûræs Birþø kraðto muziejus „Sëla“, kuris organizuoja „Alaus kelio“ ekskursijas. Vienoje pilies salëje pamatëme visus alaus gamybai naudotus árankius. Muziejaus gidë vaizdþiai papasakojo alaus gamybos subtilybes. O folklorinis ansamblis padainavo birþietiðkø dainø apie alø, paskuduèiavo, pûtë ragus ir kartu paðoko. Turëjome puikià galimybæ paragauti birþietiðko alaus, salyklo, naminës duonos ir sûrio, iðmokome birþietiðkà alaus himnà. Kelionë buvo smagi, ádomi ir naudinga, turëjom galimybæ geriau paþinti Lietuvà.

Levita Kiverienë

 
 
   
 
     
© 1998-2002, 2003-2005, 2006-2020 Katalikø interneto tarnyba, info@kit.lt