| Seminarijos piligriminë kelionë á Gailestingumo ðventovæ
Geguþës 5 dienà, atsiliepdama á Lietuvos Vyskupø raginimà gilintis á Dievo Gailestingumà, visa seminarijos bendruomenë su vadovybe ir dvasios tëvu prieðakyje iðsirengë á piligriminæ kelionæ á Gailestingumo ðventovæ, tuo bûdu norëdama prisidëti prie paskelbtø Gailestingumo metø paminëjimo. Piligriminis þygis prasidëjo nuo Faustinos namelio Antakalnyje, kuriame tø namø priþiûrëtojas, ponas Petras Mackëla papasakojo mums apie Faustinos regëjimus ir gyvenimà. Šioje vietoje seseriai Faustinai Jëzaus buvo padiktuota Gailestingumo vainikëlio malda. Dëkingumo uþ tai þenklan 15 val. buvo sukalbëtas gailestingumo vainikëlis, kuris tà valandà èia kalbamas kasdien. Vëliau visi ëjome á Auðros Vartus, pakeliui melsdamiesi roþiná. Auðros Vartuose, prie Gailestingumo Motinos kojø sugiedojome Marijos litanijà. Po to aplankëme Gailestingojo Jëzaus seseris, ásikûrusios name, kuriame gyveno dailininkas Eugeniusz Kazimierowski ir pal. kun. Mykolas Sopoèko. Ses. Maja papasakojo mums apie sesers Faustinos ir kunigo Sopoèkos susitikimà, bei apie paveikslo tapymo sunkumus. Pabaigoje sukalbëjome Gailestingumo litanijà. Po to aplankëme ðv. Mykolo (dabar Baþnytinio paveldo muziejus) baþnyèià, kurioje pirmiausia kabëjo ðis paveikslas. Ten ponas Pranas Morkus papasakojo apie paveikslo istorijà, apie jo nuolatines keliones ið vienos vietos á kità, bei apie Gailestingumo kulto plitimà. Piligrimystæ vainikavo ðv. Miðios Gailestingumo ðventovëje, kurias aukojo seminarijos rektorius kun. Þydrûnas Vabuolas, ugdytojas Jurgis Vitkovski, seminarijos dvasios tëvas kun. Rimgaudas Šiûlys. Visi dëkojo uþ paðaukimo dovanà, meldë jëgø ir stiprybës eiti paðaukimo keliu. Kun. Þydrûnas savo pamoksle kvietë bûti dràsiais Kristaus liudytojais pasaulyje, nebijanèiais pavojø ir sunkumø, tokiais kaip ðv. ses. Faustina ir pal. kun. Mykolas Sopoèko.
Diakonø piligriminë kelionë á Romà
Geguþës 6 dienà Vilniaus Šv. Juozapo kunigø seminarijos diakonai Mindaugas Grenda, Stanislav Valiukeviè, Arûnas Kalpakovas ir Mozë Mitkevièius drauge su seminarijos rektoriumi kun. Þydrûnu Vabuolu iðvykome á piligriminæ kelionæ á Romà. Apie Amþinàjá miestà - Romà - galima kalbëti labai ávairiai: pradedant antikos didybæ menanèiaiss imperatoriø rûmø griuvësiais ir baigiant kà tik iðkeptos picos aptarimu. Mums, þinoma, ádomu ir viena ir kita, taèiau piligrimystës á Romà tikslas buvo visai kitoks. Vykome á Visuotinës Baþnyèios ðirdá... Turbût nëra kitos vietos pasaulyje, kur taip paprastai galima tiesiog savimi iðgyventi visà ekleziologijos kursà. Sudëtingos dogminës formuluotës nejuèia virsta tikrove. Paþvelgus á didingø baþnyèiø lubas nesunkiai galima pasinerti á dangiðkosios Baþnyèios apmastymus. Vësûs mozaikiniai grindiniai vël gràþina á þemiðkosios Baþnyèios gretas. Turistø ðurmuliai visada primins, jog esame keliaujanèios Baþnyèios dalis. Piligrimø minios, besiðaukianèios ðventøjø globos ir uþtarimo, liudija uþtarianèiosios Baþnyèios þymæ. Ámelstos katakombø sienos, menanèios pirmøjø krikðèioniø laikus, skelbia apie tikinèiøjø dràsà ir iðtikimybæ Kristui.
Roma ið tiesø yra amþinas miestas, jame dingsta laiko suvokimas. Viskas èia pat, taip arti, taip autentiðkai. Rodos, kad apaðtalai dar vakar èia skelbë tikëjimo iðpaþinimà ir ðventë Eucharistijà. Èia savaime iðgyveni tai, jog esi Kristaus Baþnyèios narys, Visuotinës Baþnyèios, kuri jau Sekminiø dienà dþiaugësi Šv. Dvasios iðliejimu, narys. Èia gali pajusti Baþnyèios visuotinumà. Meldþiantis prie ðv. Petro kapo suvoki, kà reiðkia, jog Baþnyèia pastatyta ant apaðtalø pamato. Hierarchinës Baþnyèios þymë atsiskleidë visai kitoje ðviesoje, kai Vatikano aikðtëje ðalia kitø kalbø nuaidëjo ir lietuviðkasis popieþiaus Benedikto XVI-jo pasveikinimas, o suteiktas palaiminimas iðreiðkë popieþiaus tëviðkà rûpestá visais jam pavestaisiais.
Roma ið tiesø ypatinga vieta. Nepaisant þmoniø ávairovës, nuolatiniø grûsèiø, prekybos erzelio, kultûros tirðtumo ir meno vertybiø gausos, visa aplinka pulsuoja nenusakoma harmonija ir ramybe. Rodos viskas tarpusavyje dera. Galiausiai pamatai, kokia gi ávairi ta mûsø Baþnyèia, koks graþus tas nevienodumas, kaip nuostabiai Dievas kiekvienam paveda ypatingà misijà, kaip visus suburia vieningai savo Baþnyèiai. Ir mes, keli piligrimai ið Vilniaus ðv. Juozapo seminarijos, galëjome prie viso to prisiliesti. Bent trumpam...
Bûtinai turiu tarti keletà þodþiø apie Villa Lituania, o ypaè Popieþinëje ðv. Kazimiero lietuviø kolegijoje gyvenanèius brolius lietuvius, kurie nuoðirdþiai mumis rûpinosi, kuriø dëka Romoje jautëmës it namuose.
Norisi padëkoti visiems, kieno dëka turëjome galimybæ iðgyventi tai, kas palieka þymæ ir kaþkaip palengva átakoja mûsø ateitá. Telaimina juos visus Dievas!
Baigiamieji VI kurso egzaminai ðv. Juozapo kunigø seminarijoje
Geguþës 25 d. seminarijos ðeðtokams atëjo „paskutiniøjø“ iðbandymø metas - baigiamieji egzaminai ir diplominiø darbø gynimas. Diena prasidëjo Šventosiomis Miðiomis kuriø metu visa seminarijos bendruomenë meldësi uþ ðeðtakursius, praðydama jiems Dievo globos ir iðminties. Sintezës egzamino metø ðeðtojo kurso studentai galëjo patikrinti savo þinias sukauptas per visus studijø seminarijoje metus ir jas pademonstruoti egzaminø komisijai. Antroji egzaminø dalis - tai raðto darbø gynimas. Šiemet ðiam iðbandymui ryþosi ir já sëkmingai áveikë du ðeðtojo kurso studentai ir vienas praëjusiø metø absolventas.
Šiais metais savo diplominio raðto darbus apsigynë ir teologijos bakalaurus ágijo:
- Diak. Mozë Mitkevièius, paraðë ir apgynë diplominá darbà „„Meilës himno“ (1 Kor 12,31-14,1a) egzegezë ir teologija“;
- Diak. Edgaras Vegys, paraðë ir apgynë diplominá darbà „Laisvës aspektas þmogiðkuosiuose veiksmuose“;
- Diak. Mykolas Sotnièenka, paraðë ir apgynë diplominá darbà „Magnificat (Lk 1, 46-55) egzegezë ir teologija“.
Visa seminarijos bendruomenë nuoðirdþiai sveikina naujuosius teologijos bakalaurus ir linki toliau gilintis á tikëjimà, kad bûtø visuomet pasirengæ átikinamai atsakyti kiekvienam klausianèiam apie juose gyvenanèià viltá (plg. 1 Pt 3, 15).
Klier. Robertas Moiseviè |