| Lapkrièio 7 dienà, 15val. Vilniaus kunigø seminarijos II aukðto fojë ávyko prelato Stasio Þilio dailës parodos atidarymas.
Áþanginá þodá tarë viena ið parodos kuratoriø - seminarijos bibliotekos vedëja Irena Aleksandravièienë. Ji paþymëjo, kad Katalikø Baþnyèioje deramà vietà rado visos pagrindinës meno rûðys ir kad visuomenës nestebina, jog dvasininkai supranta menà, taèiau vis dëlto kiek didesnë iðimtis yra kunigas menininkas-kûrëjas: tapytojas, poetas, muzikantas ar kompozitorius. „Bet tokiø kunigø, pasirodo, esama“ – akcentavo p. Irena. Susirinkusiai seminarijos vadovybei, klierikams ir sveèiams ji trumpai papasakojo gerbiamo prelato gyvenimo biografijà, jo ilgametæ kunigiðkà tarnystæ bei nuopelnus Romoje ir Kanadoje, pabrëþdama jo kaip unikalaus, nors ir ne visiems gerai þinomo dailininko kelià. Buvo paþymëta, kad parodoje taip pat galima susipaþinti ir su dviem prelato iðleistomis knygomis: „Gyvenimo ðaltiniai“ ir „Gyvoji liturgija“. Baigdama, p. I. Aleksandravièienë padëkojo Telðiø vyskupui J.Borutai bei menotyrininkei dr. S. Maslauskaitei, kuriø dëka galime groþëtis nedidele dalimi – dvideðimt keturiais prelato asmeninës kolekcijos kûriniais, padovanotais paties autoriaus Telðiø V.Borisevièiaus kunigø seminarijai.
Seminarijos rektorius kun. Þydrûnas Vabuolas taip pat dëkojo parodos organizatoriams bei Telðiø vyskupui uþ galimybæ susipaþinti su prelato S.Þilio tapybos darbais bei paþymëjo, kad ðios parodos atidarymas yra skirtingas nuo kitø parodø tuo, kad jame dël nuotolio ir amþiaus negalëjo dalyvauti pats kûriniø autorius. Taèiau rektorius pasidþiaugë, kad tokiu bûdu þinomas prelatas aplanko mus. Toliau seminarijos rektorius trumpai pasidalijo savo asmeniniais prisiminimais apie prelatà ir atkreipë dëmesá á jo charakterio savybæ – nepaprastà kuklumà. Kunigas Stasys Þilys seminarijos vadovo atmintyje iðliko kaip þmogus, kuris mokëjo pamatyti laiko ir gyvenimo þenklus ir tai atsispindëjo jo paraðytose aukðèiau minëtose teologinëse knygose apie liturgijà ir sakramentus bei stebëjosi prelato sugebëjimu perteikti ðiuos þenklus per poezijà, paveikslus bei dvasinius patarimus þmonëms. Kun. Þydrûnas Vabuolas prisiminë prelato kaþkada Romoje sakytà pamokslà apie Dievo Motinà Marijà ir jo raginimà þvelgti á jà kaip á tà, kuri moka klausytis. Analogiðkai ir pats kun. S.Þilys mokëjo klausytis, iðgirsti tikrovæ ir perteikti tai savo paveiksluose, kurie daþnai sukelia muzikos áspûdá ir á juos galima ne tik þiûrëti, bet ir klausytis – paþymëjo rektorius.
Vëliau þodá tarë menotyrininkë Baþnytinio Paveldo muziejaus direktorë dr. S.Maslauskaitë, kuri prisipaþino, kad ðá mûsø iðeivijos tautietá ji asmeniðkai atrado kaip unikalø dailininkà. Toliau ji papasakojo apie prelato S.Þilio darbø patekimo á vieðumà istorijà. Lietuvos ambasados darbuotojos, atvykusios Romoje á Popieþiðkàjà Lietuviø Šv. Kazimiero kolegijà, atsitiktinai pamatë tuos tapybos kûrinius ir suprato, kad tai didelës meno vertës paveikslai. Nuo tada, gavusios leidimà, jos pradëjo ðiuos meno kûrinius rëminti ir ruoðti juos vieðam pristatymui. Visa tai vyko Romoje iki 2010 metø. Tiesa, pirmoji prelato personalinë paroda ávyko 1968 metais Amoso kultûros centre Kanadoje ir tik po daugiau kaip 40 metø – Romoje, Il Gesu baþnyèios parodø centre. Visa tai - prelato neapsimestinio kuklumo pasekmë, paþymëjo dr. S. Maslauskaitë, antrindama anksèiau kalbëjusiam rektoriui. Vëliau prelatas didþiàjà savo paveikslø dalá padovanojo Telðiø vyskupo V.Borisevièiaus kunigø seminarijai. Šiø metø geguþës mënesá pirmà kartà Lietuvoje 70 ðios padovanotos kolekcijos paveikslø eksponuota Uþsienio reikalø ministerijoje. Menotyrininkë pasakojo apie iðkilusià paveikslø eksponavimo problemà – jie nebuvo datuoti. Siekiant bent apytiksliai nustatyti paveikslø sukûrimo datas, buvo kreiptasi á patá kun. Stasá Þilá. Taèiau tai padaryti buvo gana sunku, nes prelatas nëra skaièiavæs ar registravæs kûriniø, ant kai kuriø netgi nepasiraðæs. Pokalbiø su prelatu metu visø jo darbø datos buvo tiksliai ar bent apytiksliai identifikuotos (visi jie nutapyti tarp 1953 ir 2000 metø), ir kolekcija parengta eksponavimui – uþbaigë menotyrininkë.
Susirinkusieji buvo pakviesti apþiûrëti parodà ir pabendrauti tarpusavyje.
Likusieji dvylika ðios kolekcijos paveikslø eksponuojami Baþnytinio paveldo muziejuje iki 2012 m. gruodþio 15 d. Parodà muziejuje galima apþiûrëti antradieniais-ðeðtadieniais nuo 11 iki 18 val.
Vilniaus Šv. Juozapo kunigø seminarijos informacija |