Ðiauliuose vyko Tarptautinë mokslinë konferencija apie dvasingumà ir ugdymà
 
 

2012 m. balandþio 27 d. Šiauliø universiteto bibliotekoje vyko tarptautinë mokslinë konferencija „Dvasingumo raiðkos tikrovë bendruomenës aplinkoje“. Organizatoriai - Šiauliø universiteto humanitarinio fakulteto Filosofijos ir antropologijos katedra drauge su Telðiø vyskupo Vincento Borisevièiaus seminarija. Konferencija, nagrinëjanti krikðèioniðkojo bendruomeninio dvasingumo svarbà ugdyme, Šiauliø universitete organizuota pirmà kartà.

Renginys prasidëjo ðv. Miðiomis, kurias aukojo Šiauliø vyskupijos generalvikaras kun. Saulius Matulis, Telðiø seminarijos rektorius kun. Viktoras Aèas ir sveèias ið Italijos kun. Paolo Asolan. Po ðv. Miðiø susirinkta Šiauliø universiteto bibliotekoje. Atidarymo metu perduoti konferencijos globëjo Šiauliø vyskupo Eugenijaus Bartulio þodþiai. Sveikinimo kalbas taip pat sakë Šiauliø universiteto rektorius prof. dr. Vidas Lauruðka, Telðiø seminarijos rektorius kun. Viktoras Aèas, Filosofijos ir antropologijos katedros vedëja doc. dr. Jûratë Mackevièiûtë. Konferencijos iniciatorius LEU profesorius dr, Jonas Kieviðas pristatë tik prieð savaitæ iðleistà kolektyvinæ monografijà „Ugdymo dvasingumas“.

Krikðèioniðkojo bendruomeninio dvasingumo klausimus nagrinëjo ávairiø mokslø atstovai: edukologai, kultûrologai, istorikai, teologai, filosofai, etnologai, taip pat menininkai. Net ðeðis praneðimus skaitë paðvæstojo gyvenimo nariai: kunigai ir vienuolës. Viso perskaityta 17 praneðimø, dar su trejais – stendiniais praneðimais susipaþinti buvo galima pertraukëliø metu.
Pirmàjá praneðimà „Antropologinis klausimas ir homo religiosus“ skaitë kunigas ið Italijos, popieþiðkojo Laterano universiteto profesorius Paolo Asolan. Šalia ðio, pirmojoje konferencijos dalyje vyravo bendrojo pobûdþio praneðimai, nagrinëjantys dvasiniø vertybiø raiðkà, sektinø pavyzdþiø visuomenëje stokà, socialinæ atsakomybæ. Vëliau pereita prie konkretesniø klausimø. Aptartas ðeimos, mokyklos, parapijø, religiniø organizacijø, vienuolijø, baþnytiniø judëjimø bendruomeniðkumas, jo vieta bei indëlis visuotinio ugdymo dvasingumui. Pristatyti visumos, sistemiðkumo klausimai akademinëje bendruomenëje. Iðkeltas visuotinumà iðaugusiø ir bendruomenes burianèiø asmenybiø vaidmuo. Nagrinëtos meno formos, brandinanèios asmenybes ir jø bendruomeniðkumo jausmà. Simboliðka, jog prieðpaskutinis konferencijos praneðimas skirtas ðermenø liaudiðkojo pamaldumo raiðkos formø paveldui. Tuo tarpu paskutiniame, aptarianèiame Kryþiø kalno muzikà bendruomenës dvasingumo ugdyme, iðaukðtintas kryþius, per kurá yra atëjæs Prisikëlimas ir dþiaugsmas. Prasidëjusi 10 val. konferencija tæsësi iki pat 16 valandos, baigësi diskusijomis bei apibendrinimu.

Šiauliuose vykusi konferencija buvo paskutinë – baigiamoji net 6 sekcijas skirtinguose miestuose jungusios konferencijos „Dvasingumo sklaida ugdymo realybëje“ dalis. Ši tæstinë tarptautinë mokslinë konferencija, organizuojama kas antri metai, yra jubiliejinë – penktoji. Prasidëjo 2004 m. Šiauliø universitete, kai pradëti nagrinëti aktualûs dvasingumo sklaidos meninëje ugdymo realybëje klausimai. 2006 m. prisijungë Vilniaus pedagoginis universitetas. Treèioji (2008 m.), be Vilniaus ir Šiauliø, vyko ir Kurðënuose, susilaukë ir LR Seimo dëmesio. Padaugëjo temø, nagrinëjanèiø katalikiðkojo dvasingumo klausimus. Á konferencijos darbà ásijungë Šiauliø vyskupas Eugenijus Bartulis. 2010-aisiais pagrindiniu konferencijos organizatoriumi tapo Vilniaus pedagoginis universitetas, pagrindinis iniciatorius ir idëjos puoselëtojas – minëto universiteto profesorius dr. Jonas Kieviðas. Praplësta tema: dvasingumo sklaida ir raiðka pradëta nagrinëti ne tik meninio, bet ir viso ugdymo realybëje. Konferencijos globa patikëta Šiauliø vyskupui Eugenijui Bartuliui. Á problematikos nagrinëjimà ásitraukë dar daugiau Lietuvos regionø: Širvintø, Rokiðkio, Šakiø, Utenos. Kurðënuose vykusioje sekcijoje pirmà kartà praneðimà skaitë Apaðtalinis nuncijus Baltijos kraðtams arkivyskupas Luigi Bonazzi.

Šiais metais apaðtalinis nuncijus praneðimà skaitë Lietuvos Edukologijos (buvusio Vilniaus pedagoginio) universiteto organizuotoje sekcijoje, nagrinëjusioje dvasingumà akademinëje bendruomenëje. Pirmoji ðiø metø konferencijos sekcija vyko Ukrainoje (Kijeve) B. Grinèenkos universitete. Vëliau Vilkaviðkio „Auðros“ gimnazijoje, Šakiuose - Lukðiø V. Grybo gimnazijoje, Rokiðkyje. Uþdaromoji konferencijos sekcija organizuota Šiauliuose. Kiekvienoje gilintasi á savità problematikà. Bendrai siekta apsvarstyti dvasingumo ugdymo ir ugdymo dvasingumo specifikà. Dvasingumo ugdymas daþnai priskiriamas tam tikroms atskiroms sritims: Baþnyèiai, dorinio ugdymo pamokoms, parapinei katechezei. Kitose srityse jis keièiamas moksliðkumu ir vartotojiðka kultûra. Konferencijos metu kelta idëja, kad, siekiant ugdyti asmenybes, svarbu, kad visas ugdymas, kaip toks, bûtø dvasingas. Todël dvasingumo ugdymo problematikà siûloma keisti ugdymo dvasingumu. Kitos nagrinëtos sritys: tikrovës dvasingumas ir dvasingumo tikrovë, jø raiðkà.

Inesë Ratnikaitë

 
 
   
 
     
© 1998-2002, 2003-2005, 2006-2020 Katalikø interneto tarnyba, info@kit.lt