Jono Pauliaus II sekretoriaus memuaruose atskleidþiama ádomiø detaliø apie buvusá popieþiø
 
 

(KAP) Popieþius Jonas Paulius II niekada finansiðkai nerëmæs lenkø profsàjungos „Solidarumas“. Ali Agdþos pasikësinimas, jo manymu, slepia ne „bulgarø pëdsakà“ ar turkø mafijà, bet KGB. Pats Agdþa per popieþiaus apsilankymà kalëjime praðæs ne atleidimo, bet paaiðkinimo, kaip jis, profesionalus þudikas, galëjæs nepataikyti. Apie visa tai raðoma kardinolo Stanislawo Dziwiszo interviu pobûdþio memuarø knygoje, kurios keletà iðtraukø neseniai iðspausdino Repubblica.

Pokalbyje su italø publicistu Gian Franco Svidercoschi Dziwiszas praneða, jog planuoti trys popieþiaus susitikimai su Maskvos patriarchu Aleksijumi II, taèiau visi baigësi nesëkme. Jis taip pat atskleidþia, jog, 1989 m. kritus geleþinei uþdangai, popieþiø labai nustebino greitas komunizmo þlugimas. Popieþius, tiesa, tikëjæs, kad ði sistema socialiai neteisinga, ekonomiðkai nenaði ir todël pasmerkta anksèiau ar vëliau þlugti. Taèiau jis laikæs Sovietø Sàjungà geopolitiðkai tokia stipria, jog buvæs nustebintas ávykiø spartos.

Popieþius labai susirûpinæs stebëjo ávykius Lenkijoje, „Solidarumo“ atsiradimà bei karinës padëties paskelbimà. Turëdamas prieð akis spekuliacijas apie „ðventàjà sàjungà“ tarp Vaðingtono ir Šventojo Sosto, buvæs popieþiaus sekretorius tvirtina, kad tam tikros informacijos popieþius gavo ið Jungtiniø Valstijø, taèiau nieko daugiau. Bûta keliø telefoniniø pokalbiø su tuometiniu JAV saugumo patarëju Zbigniewu Brzezinskiu, taèiau didþiàjà dalá informacijos Vatikanas jau þinojæs ið kitø ðaltiniø.

Pasak Krokuvos arkivyskupo, Jonas Paulius II buvo ásitikinæs, jog uþ savo gyvybæ per 1981 m. geguþës 13 d. pasikësinimà jis turás bûti dëkingas Fatimos Dievo Motinai. Taèiau tokia mintis jam atëjo pamaþu, suþinojus, jog pasikësinimo data sutampa su pirmo Marijos pasirodymo 1917 m. geguþës 13 d. data. Tada, 1981 m. liepos 18 d., tuometiniam Tikëjimo mokymo kongregacijos prefektui Franjo Seperiui jis liepæs á Gemelli klinikà jam pristatyti abu vokus su apreiðkimais Marijà regëjusiems vaikams. Perskaitæs jis tapo tikras, kad regëjimuose minimas kulkø pakertamas „baltai apsirengæs vyskupas“ esàs jis pats ir kad já apsaugojusi Dievo Motina: „Viena ranka ðovë, kita – nukreipë kulkà.“ Ilgai popieþiui nedavë ramybës per apsilankymà kalëjime Ali Agdþos uþduotas klausimas: „Kodël jûs nemiræs?“ Agdþa per susitikimà iðsamiai klausinëjæs apie Fatimos Dievo Motinà.

Dziwiszas taip pat pasakoja, jog popieþius, dar bûdamas Krokuvos arkivyskupu, buvo nuolatos ðnipinëjamas Lenkijos saugumo tarnybos, o jo rûmai buvo prikaiðioti „blakiø“. Svarbius dalykus kardinolas aptardavæs pasivaikðèiojimø ar iðvykø automobiliu metu. Valdþia 1983 m. Tatrø kalnuose surengë Jono Pauliaus II susitikimà su Lechu Walesa. Susitikimo metu popieþius, pastebëjæs saugumo tarnybos manipuliacijas, nedelsdamas kartu su Walesa iðëjo ið patalpos, atsisëdo su juo ant suolo koridoriuje ir ten pasikalbëjo.

Pasak Dziwiszo, Jonas Paulius II galvojæs ir apie pasitraukimà ið tarnybos. Jis svarstæs, ar greta pareigos sulaukusiems 80 metø kardinolams pasitraukti ið tarnybos tokia pareiga neegzistuoja ir popieþiams. Jonas Paulius II dël to konsultavæsis su savo artimiausiais patarëjais, tarp jø ir kardinolu Josephu Ratzingeriu. Nuodugniai perþiûrëjæs atsistatydinimo pareigà sulaukus 80 metø nustaèiusio Pauliaus VI tekstus, jis priëjo prie nuomonës „paklusti Dievo valiai ir likti tarnyboje to, kol to norës Dievas“. Taèiau kartu, pasak ankstesniojo sekretoriaus, nustatë, kaip reikëtø elgtis, jei jis nebegalëtø vykdyti savo tarnybos. Jonas Paulius II buvo numatæs ir tokià galimybæ, jei to bûtø panorëjæs Dievas.

„Baþnyèios þinios“
katalikai.lt


 
 
   
 
     
© 1998-2002, 2003-2005, 2006-2020 Katalikø interneto tarnyba, info@kit.lt