| (KAP, KAI) Birþelio 5 d. Šv. Petro aikðtëje popieþius Benediktas XVI paskelbë keturis naujus ðventuosius: olandø pasionistà ðv. Andriejaus Karolá (Karel van Sint Andries Houben, 1821–1893), maltietá vienuolijos ákûrëjà Jurgá (Georgio Preca, 1880–1962), lenkø pranciðkonà kunigà Simonà ið Lipnicos (apie 1439–1482), taip pat prancûzæ vienuolijos ákûrëjà ses. Marijà Eugenijà (Marie-Eugenie Milleret de Brou, 1817–1898). Pamoksle Benediktas XVI iðkëlë naujuosius ðventuosius kaip pavyzdá mûsø laikø visuotinei Baþnyèiai. Pasak popieþiaus, ið ðiø ðventø þmoniø spindi Dievo garbë: „Leiskimës uþkreèiami jø pavyzdþio ir vadovaujami jø mokymo.“
Nors ir smarkiai lijo, Šv. Petro aikðtëje susirinko deðimtys tûkstanèiø tikinèiøjø. Dël gausybës dalyviø iðkilmës nebuvo perkeltos á Šv. Petro bazilikà. Á kanonizacijos iðkilmes atvyko Airijos, Maltos, Filipinø, Lenkijos prezidentai, taip pat iðkilûs politikai ið Meksikos, Prancûzijos ir Olandijos.
Iðkilmiø pradþioje Šventøjø skelbimo kongregacijos prefektas kardinolas Jose Saraiva Martinsas perskaitë trumpas kanonizuotøjø biografijas, o popieþius Benediktas XVI juos paskelbë ðventaisiais. Šá momentà lydëjo ilgi plojimai.
Savo pamoksle popieþius apibûdino kiekvienà ið jø, kalbëdamas ðventojo tarnystës ðalies kalba. Maltoje gimæs ðventasis Jurgis (Giorgio Preca) buvo pavyzdingas kunigas, pamokslininkas, þmoniø patarëjas. Pirmàjá Maltos ðventàjá popieþius pavadino Jëzaus bièiuliu ir ðventumo liudytoju. Jo ákurta Krikðèioniðkojo mokymo draugija rûpinasi kvalifikuota katecheze parapijose.
Popieþius sakë, kad pranciðkono kunigo Simono ið Lipnicos þinia tebëra aktuali net praslinkus 530 metø po jo mirties: jis pavyzdingai susiejo evangelizacijà ir krikðèioniðkà artimo meilæ, rûpinosi vargðais, ligoniais, asmeniðkai slaugë uþsikrëtusiuosius maru, dël to pats uþsikrëtë ir mirë. Popieþius kvietë jam patikëti globoti „ypaè tuos, kurie kenèia dël skurdo, ligø, vienatvës ir socialinio neteisingumo“. Popieþius apibûdino naujà lenkø ðventàjá: „Jis buvo kupinas gailestingosios meilës, kurios sëmësi ið Eucharistijos, nesibodëjo pagelbëti uþkreèiamomis ligomis segantiems ligoniams, ir ði pagalba nulëmë jo mirtá.“ Popieþius ragino ðv. Simono uþtarimu praðyti malonës iðtvermingai ir veikliai mylëti Kristø ir brolius.
Olandø pasionistas tëvas Karolis Houben darbuodamasis Anglijoje ir Airijoje pavyzdingai siejo krikðèioniðkàjá skelbimà ir artimo meilæ. Šv. Karolis, ypaè maldingai þvelgæs á Nukryþiuotàjá Kristø, „gërë gyvojo vandens sroves ið jo ðono“ ir mokëjo atpaþinti Kristaus veidà ligoje ir kanèioje.
Popieþius sakë, kad prancûzø ðventoji Marija Eugenija Milleret, ákurdama besirûpinanèià ðvietimu vienuolijà, svariai pasitarnavo Baþnyèiai ir visuomenei. Pasak jo, naujoji ðventoji mums pirmiausia primena Eucharistijos reikðmæ dvasiniame krikðèioniðkajame gyvenime. Ji suvokë intelektinio, moralinio ir dvasinio jaunosios kartos, ypaè mergaièiø, ugdymo svarbà, kad jos savo ruoþtu suaugusios galëtø bûti visiðkai atsakingos uþ savo ðeimas, taip pat dalyvauti visuomenës ir Baþnyèios gyvenime. Šventosios Marijos Eugenijos pavyzdys gali bûti paskata perteikti ðiandienos jaunimui moralines ir dvasines vertybes.
Dvi valandas uþtrukusiø kanonizacijos Miðiø pabaigoje Benediktas XVI padëkojo tikintiesiems uþ jø kantrybæ iðtveriant lietø. Pasak jo, lietus yra dovana, uþ kurià reikia dëkoti. Prieð Angelo maldà jis pasveikino dalyvius ávairiomis kalbomis. Šv. Petro aikðtë iðkilmiø metu tapo iðtisine skëèiø jûra. Šventasis Tëvas atkreipë dëmesá á ávairiopà, bet neiðsemiamà ðventøjø pasirodymà Dievo tautoje amþiø bûvyje. Šventasis Tëvas sakë: „Dievo iðmintá matome visatoje, jos gaivalø ávairovëje ir groþyje, taèiau jos ðedevras yra ðventieji.“
„Baþnyèios þinios“ katalikai.lt
|